Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-13 · Administracinė byla Nr. I-3769-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
I-3769-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02345-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Raimondas Sedlevičius
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3769-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-02345-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjo atstovui advokatui Raimondui Sedlevičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Vilijai Keršytei ir Rimai Lipatovai, liudytojai Agnei Narščiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su 2014 m. balandžio 17 d. skundu (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) l. e. p. direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. PS1-200 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis 2014 m. sausio 29 d. Finansų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – FAS) panaikino paramos gavėjui Rimantui Klipčiui įvestą mokėjimų stabdymo požymį ir dėl to dalis išmokų buvo pervesta antstolei Astai Stanišauskaitei, nors pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 išieškojimas turėjo būti sustabdytas. Pažymi, kad pagal pareigybės aprašymą, pareiškėjas turi vykdomo proceso metu bendradarbiauti su antstoliais, bet ne su teismais. Be to, pareiškėjui nėra suteikta teisė FAS stabdyti tik vieno antstolio patvarkymo vykdymą. Mokėjimų R. Klipčiui stabdymo požymis (eilutėje, kurioje fiksuojamas mokėjimų sustabdymas) buvo pažymėtas anksčiau, vadovaujantis antstolės Aistės Mikulėnienės patvarkymu. Šioje eilutėje pareiškėjas jokių veiksmų neatliko, o kitoje eilutėje, kurioje žymima stabdymo priežastis, pridėjo įrašą apie 2013 m. gruodžio 27 d. teismo nutartį, kurį 2014 m. sausio 29 d. panaikino, tačiau mokėjimų sustabdymo požymio pareiškėjas teigia nepanaikinęs. Pareiškėjo manymu, konstatuodama, kad pareiškėjas panaikino minėtą požymį, atsakovė remiasi tik prielaidomis. To nepatvirtina ir Agentūros vyriausiojo specialisto, atsakingo už FAS sutrikimus, išvados, kad mokėjimų sustabdymo požymis negalėjo išnykti dėl sistemos veiklos sutrikimų. Atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškino pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 p. įtvirtintas funkcijas, t. y. kad pareiškėjas vykdymo procese turi bendradarbiauti ne tik su antstoliais, bet ir su teismais. Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidęs Civilinio proceso kodekso nuostatas, nes jos reglamentuoja antstolio veiksmus vykdymo procese, bet ne pareiškėjo funkcijas. Taip pat visiškai nepagrįstos atsakovės išvados dėl Agentūros darbuotojo etikos taisyklių ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimo. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad antstolė A. Stanišauskaitė 2014 m. sausio 28 d. raštu informavo, jog piniginės lėšos gali būti pervedamos į jos depozitinę sąskaitą, kurioje jos bus saugomos iki vykdymo proceso atnaujinimo. Agentūra kreipėsi į antstolę dėl 2014 m. vasario 4 d. į jos sąskaitą pervestų sumų grąžinimo, tačiau antstolė atsisakė skundą tenkinti ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti teismui. Be to, antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal 5 vykdomuosius raštus, o teismo nutartimi sustabdytas tik 4 vykdomųjų raštų vykdymas. Vadinasi, išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. MK-7086 galimas. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Agentūrai šis vykdomasis raštas vykdyti pateiktas nebuvo, tačiau nėra jokių paaiškinimų, kodėl. Pareiškėjo galimai padarytas pažeidimas buvo formalaus pobūdžio ir nesukėlė Agentūrai neigiamų pasekmių, todėl gali būti pripažintas mažareikšmiu.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal savo pareigybės aprašymą pareiškėjas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – skolų, susidariusių pagal paramos priemones, administravime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1868/2013 pasisakė, kad, nustatant valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apimtį, būtina atsižvelgti ne vien tik į pareigybės aprašyme nurodytą tarnautojo veiklos sritį, bet ir į pareigybės aprašyme nurodytą pareigybės paskirtį, specialiuosius reikalavimus, funkcijų aprašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta funkcija bendradarbiauti su antstoliais vykdomo proceso metu reiškia, kad pareiškėjo funkcijos apima visus veiksmus, susijusius su antstolių veiksmais, taigi ir teismo sprendimus sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013, turėjo būti sustabdytas visų išmokų mokėjimas, tačiau pareiškėjo atlikti veiksmai neužtikrino, kad išmokos nebūtų mokamos ir sustabdymas FAS tiekėjo formoje išliktų. Prieš nuimdamas sulaikymo požymį nuo vieno patvarkymo, pareiškėjas turėjo matyti, kad mokėjimo sustabdymo priežastys yra dvi, tačiau dėl aplaidumo neatkreipęs į tai dėmesio, panaikino mokėjimo sustabdymus. Agentūrai ir jos valstybės tarnautojams atliekant savo funkcijas kyla pareiga veiklą vykdyti, laikantis įstatymų nuostatų, konkrečiai šioje situacijoje, laikytis Civilinio proceso kodekso 628 str. 3 d. reikalavimų ir nesudaryti sąlygų antstoliui atlikti neleistinus veiksmus (gauti pervestas lėšas).

Agentūra taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo tiesioginė vedėja nurodė, kad pareiškėjas turėjo sustabdyti vieno antstolio patvarkymo vykdymą, nesustabdant kitų. Agentūra neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais. Pareiškėjas neturėjo teisės pats sistemoje pažymėti atitinkamo sulaikymo požymio trečiajai šaliai, tačiau tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas turėjo galimybę inicijuoti tokio sulaikymo pažymėjimą, užtikrindamas tinkamą savo funkcijų atlikimą. 2014 m. sausio 29 d. registruotas FAS sistemos sutrikimas negalėjo turėti įtakos FAS tiekėjų formoje rankiniu būdu įvedamiems mokėjimų sustabdymo požymiams.

FAS nepažymėjus sustabdymo tiekėjui požymio, R. Klipčiaus išmokų dalis (11 560,91 Lt) buvo pervesta antstolei A. Stanišauskaitei, nors pagal gautą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 turėjo būti sustabdytas išieškojimų vykdymo procesas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad 2014 m. sausio 29 d. FAS panaikino tik įrašą apie antstolės patvarkymą, o mokėjimo sulaikymo požymio nepanaikino. Be pareiškėjo visi skyriaus darbuotojai turi teisę dirbti su antstolių patvarkymais, tai galimai gali daryti ir kitų Agentūros skyrių darbuotojai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra nagrinėjamu atveju tyrė tik registruotus FAS incidentus, tačiau pareiškėjo praktikoje dažnai būna, kad jis tokių incidentų neregistruoja, nes jie išsisprendžia savaime. Pareiškėjas registruoja tik tuos incidentus, kurie neišsisprendžia, o 2014 m. sausio 29 d. jis buvo įsitikinęs, kad viskas buvo padaryta tinkamai, pagal instrukcijas, todėl jokio incidento neregistravo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad anksčiau FAS sistemoje susidurdavo tik su antstolio patvarkymais, aptariama teismo nutartis buvo vienintelis atvejis.

Atsiliepimas

Agentūros atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad už vykdomųjų dokumentų vykdymą ir darbą su šiais FAS moduliais skyriuje buvo atsakingi tik du Agentūros darbuotojai, vienas jų – pareiškėjas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. sausio 29 d. FAS buvo nuimtas teismo nutarties vykdymas. Nėra galimybės nustatyti, koks vartotojas FAS nuėmė mokėjimų sulaikymo požymį, tačiau šią dieną kitas Agentūros darbuotojas sirgo, todėl sustabdymą galėjo panaikinti tik pareiškėjas. Tarnybinio patikrinimo metu iš atsakingo asmens buvo gauta informacija, kad 2014 m. sausio 29 d. registruotas FAS sutrikimas negalėjo turėti įtakos mokėjimų sulaikymo požymiui. Agentūrai, kaip biudžetinei įstaigai, yra taikomas Civilinio proceso kodeksas. Pareiškėjui FAS panaikinus įrašą, buvo pervestos lėšos, kurios pagal Civilinio proceso kodeksą neturėjo būti pervestos, ir tai sąlygojo, kad Agentūra pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas. Antstolei pervestos lėšos turėjo būti naudojamos kitų asmenų patvarkymams. Šiuo atveju biudžetinės lėšos buvo panaudotos, neturint tam teisinio pagrindo. Pareiškėjas pagal savo pareigybės aprašymą privalėjo vadovautis teismo nutartimi, matyti, kad jis to ir neatsisakė daryti.

Liudytoja A. Narščiuvienė teismo posėdyje paaiškino, kad skyriuje tik du darbuotojai gali tvarkyti antstolių patvarkymus, vienas jų yra pareiškėjas. Kitas šias funkcijas galintis atlikti darbuotojas 2014 m. sausio 29 d. sirgo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2014 m. vasario 13 d. Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Skolų valdymo skyriaus vedėja A. Narščiuvienė Agentūros direktoriui surašė tarnybinį pranešimą Nr. PS26-157 dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo, kuriame nurodė, kad gautų antstolių patvarkymų, kurie nurodo areštuoti lėšas, jų nepervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, tinkamam įvykdymui FAS tiekėjų formoje rankiniu būdu paramos gavėjui įvedamas mokėjimų sustabdymo požymis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės antstolės A. Stanišauskaitės 2013 m. lapkričio 28 d. patvarkymui Nr. 0177/13/01531; patvarkymas laikinai neturėjo būti vykdomas, todėl R. Klipčiui mokėtinos išmokos turėjo būti saugomos Agentūroje, o ne mokamos antstolei. Pažymėjo, kad R. Klipčiui FAS buvo įvestas mokėjimų sustabdymo požymis pagal 2013 m. lapkričio 28 d. antstolės A. Stanišauskaitės ir pagal 203 m. lapkričio 21 d. antstolės A. Mikulėnienės patvarkymus. 2014 m. sausio 28 d. Agentūroje gautas antstolės A. Mikulėnienės patvarkymas dėl minėto 203 m. lapkričio 21 d. patvarkymo atšaukimo. 2014 m. sausio 29 d. M. K. FAS panaikino mokėjimų sustabdymo požymį, neatsižvelgdamas į tai, kad šis požymis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolės A. Stanišauskaitės patvarkymui turėjo likti. Per neatidumą panaikinus mokėjimų sustabdymo požymį R. Klipčiui 2014 m. vasario 4 d. buvo mokamos išmokos, kurių dalis (11 560,91 Lt) buvo pervestos antstolei A. Stanišauskaitei pagal patvarkymą, kurio vykdymas buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013. Atsižvelgdama tai, Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Skolų valdymo skyriaus vedėja A. Narščiuvienė prašė inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimų tarnybinių nusižengimų M. K.. 2013 m. vasario 13 d. rezoliucija Agentūros direktorius pavedė pradėti tarnybinį tyrimą (b. l. 39).

2014 m. vasario 19 d. pranešimu Nr. PS9-4 Agentūros Personalo skyrius M. K. informavo apie įtariamą tarnybinį pažeidimą (b. l. 40–41). 2014 m. vasario 26 d. M. K. Agentūros Personalo skyriaus vedėjai surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 nėra antstolio vykdomasis raštas, todėl negali būti vykdoma, vadovaujantis Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus ir nacionalinės paramos bei valstybės pagalbos lėšų administravimo Finansų ir apskaitos departamente procedūros aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1404 (2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. BRA-1 redakcija) (toliau – FAD aprašas), 97 p. Be to, pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra teismo dokumentų vykdymo funkcijos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 vykdymo e-paštu kreipėsi į Agentūros teisininkus, kurie pasiūlė sustabdyti išmokų mokėjimą pagal 2013 m. lapkričio 28 d. antstolės A. Stanišauskaitės patvarkymus Nr. 0177/13/01531 ir Nr. 0177/13/01535, neišmokant pinigų nei antstoliui, nei paramos gavėjui, toliau laikant uždėtą areštą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal jam suteiktas teises jis gali sustabdyti tik visų antstolių patvarkymų vykdymą, tačiau pareiškėjui nesuteiktos teisės sustabdyti atskiro antstolio patvarkymo vykdymą taip, kad būtų vykdomi kitų antstolių nesustabdyti patvarkymai. Paaiškino, kad FAS tiekėjo formoje mokėjimų sustabdymo požymis R. Klipčiui buvo uždėtas anksčiau, vadovaujantis antstolės A. Mikulėnienės patvarkymu. Pareiškėjas tiekėjo formos eilutėje „Mokėjimo sulaikymo priežastis“ pridėjo tik įrašą „2013-12-27, BR5.3-1943, teismo nutartis“. 2014 m. sausio 20 d. antstolei A. Stanišauskaitei buvo išsiųstas pareiškėjo parengtas raštas, kuriame prašoma paaiškinti, kokių toliau veiksmų Agentūra turėtų imtis, t. y. taikyti išmokų sustabdymą ar toliau vykdyti patvarkymus ir apskaičiuotas išmokas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2014 m. sausio 29 d. pareiškėjas FAS tiekėjo formoje panaikino tik minėtą įrašą „2013-12-27, BR5.3-1943, teismo nutartis“, o mokėjimų sustabdymo požymio nepanaikino. Šis požymis galėjo būti panaikintas dėl FAS sutrikimo arba netinkamo veikimo. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad lėšos antstolio depozitinėje sąskaitoje išlieka skolininko nuosavybe iki jų perdavimo išieškotojui. Todėl 2014 m. vasario 4 d. pinigų pervedimas į antstolės A. Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą, pareiškėjo manymu, R. Klipčiaus interesų nepažeidė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 nėra sustabdytas antstolės A. Stanišauskaitės vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą Nr. MK-7086 (b. l. 42–43).

2014 m. kovo 17 d. Agentūros Personalo skyrius surašė išvadą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. VT-4, kurioje nurodė, kad teismo nutartis yra vykdomasis dokumentas, o asmenys, vykdydami antstolio nurodymus, turi vadovautis vykdomaisiais dokumentais. Todėl gavęs nutartį, kuria prašoma sustabdyti vykdymo procesą, vyriausiasis specialistas neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos ir sąlygų. Pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas reikia aiškinti plečiamai: funkcija bendradarbiauti su antstoliais vykdomo proceso metu apima ir visus kitus veiksmus, susijusius su antstolių vykdomais veiksmais. Tyrimo metu kreiptasi į Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Skolų valdymo skyriaus vedėją A. Narščiuvienę, kuri paaiškino, kad yra galimybė sustabdyti vieno antstolio patvarkymo vykdymą, nestabdant kitų antstolių patvarkymų vykdymo, tokiu atveju FAS turėtų būti dedamas sulaikymas ant išmokos trečiajai šaliai ir vykdomojo rašto. Dėl registruotų FAS sistemos incidentų kreiptasi į Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Ataskaitų ir koordinavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą V. Belousą, kuris nurodė, kad 2014 m. sausio 29 d. užregistruotas incidentas negalėjo turėti įtakos FAS tiekėjo formoje rankiniu būdu paramos gavėjui įvedamiems mokėjimų sustabdymo požymiams. Taip pat nustatyta, kad Agentūroje nėra gauti antstolės patvarkymai dėl vykdomojo įrašo Nr. MK-7086. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė aplaidumo forma, t. y. vykdydamas savo pareigas, M. K. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Agentūros direktoriui siūlyta vyriausiajam specialistui M. K. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 34–37). 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. PS1-200 Agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, T. Orlickas nustatė, kad M. K. 2014 m. sausio 29 d. FAS panaikindamas tiekėjo formoje rankiniu būdu paramos gavėjui įvedamą mokėjimų sustabdymo požymį, pažeidė pareigybės aprašymo 7.6 p., Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1, 8 p., 15 str. 1 d. 4. 5 p., Civilinio proceso kodekso 628 str. 3 d., Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija) patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 5.1, 5.1.3, 5.1.4 p.ir 5.8.3 p. nuostatas. Už tai M. K. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 38).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. kovo 1 d.), kuris įtvirtina pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (2 str. 12 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (29 str. 2 d.). Nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo terminus ir tvarką detaliau reglamentuoja 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Šiose taisyklėse nustatyta, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (13 p.). Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo (14 p.).

Iš pateiktų teisinių nuostatų matyti, kad, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Kaip minėta, skundžiamame Agentūros 2014 m. kovo 20 d. įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.6 p., Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1, 8 p., 15 str. 1 d. 4. 5 p., Civilinio proceso kodekso 628 str. 3 d. ir Etikos taisyklių 5.1, 5.1.3, 5.1.4 p.ir 5.8.3 p. nuostatas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai, be kitų, yra pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus) bei pavyzdingumas (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas) (3 str. 2 d. 1, 8 p.). Valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (15 str. 1 d. 4, 5 p.).

Etikos taisyklėse (b. l. 62–64) nustatyta, kad šių taisyklių pažeidimas – jose nustatytų darbuotojų elgesio normų pažeidimas, padarytas dėl darbuotojo kaltės (4 p.). Darbuotojų veikla Agentūroje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei principu, reiškiančiu, kad Agentūros darbuotojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir agentūros darbuotojų etikos principų (5.1.3 p.); vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis, valstybės tarnautojas privalo elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų (5.1.4 p.). Darbuotojų veikla Agentūroje taip pat grindžiama pavyzdingumo principu, reiškiančiu, kad Agentūros darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis (5.8.1 p.). Su Etikos taisyklių nuostatomis M. K. pasirašytinai supažindintas 2012 m. liepos 9 d. (b. l. 65).

LVAT nagrinėdamas administracines bylas dėl tarnybinių ginčų yra konstatavęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. LVAT taip pat nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. normos yra bendro pobūdžio, todėl jų nurodymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Šios normos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą), kurios, kaip įtvirtinančios imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-918/2011).

Atsižvelgiant į šiuos LVAT išaiškinimus, laikytina, kad skundžiamame 2014 m. kovo 20 d. Agentūros įsakyme Nr. PS1-200 dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo bei 2014 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. VT-4 nurodytos bendro pobūdžio ir blanketinės teisės normos (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1, 8 p., 15 str. 1 d. 4. 5 p. ir Etikos taisyklių 5.1, 5.1.3, 5.1.4 p.ir 5.8.3 p.) negali būti laikomos pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Tačiau tokiu pagrindu gali būti konkrečios pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas. Į bylą pateiktame Agentūros direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. PS1-3091 patvirtintame Finansų ir apskaitos departamento Skolų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (b. l. 46) įtvirtinta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kitų funkcijų, bendradarbiauja su antstoliais vykdomo proceso metu (7.6 p.). Šios funkcijos netinkamą vykdymą Agentūra nustatė pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareigybės aprašymo 7.6 p. pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad M. K. 2014 m. sausio 29 d. FAS tiekėjo formoje panaikino rankiniu būdu įvedamą mokėjimų paramos gavėjui sustabdymo požymį, dėl to į antstolės A. Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą buvo pervestos R. Klipčiui mokėtinos lėšos, kurias antstolė atsisakė grąžinti Agentūrai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. (0104/13/01542)-SD-990 antstolė A. Mikulėnienė atšaukė 2013 m. lapkričio 21 d. patvarkymą Nr. SD-10807 dėl R. Klipčiui priklausančių išmokų arešto vykdymo (b. l. 54); taip pat kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 buvo sustabdytas antstolės A. Stanišauskaitės vykdomas R. Klipčiaus skolos išieškojimas vykdymo bylose pagal pateiktus vykdyti Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. Kačergio vykdomuosius įrašus Nr. MK-6665, Nr. MK-6664, Nr. MK-6663 ir Nr. MK-6662 iki procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigtas bylos nagrinėjimas įsiteisėjimo (b. l. 57). Taigi dalis su R. Klipčiui Agentūros mokėtinų sumų areštu susijusių vykdymo veiksmų pasibaigė, o kita dalis buvo laikinai sustabdyta, todėl mokėjimai į antstolės depozitinę sąskaitą pagal juos neturėjo būti atliekami. Nepaisant to, 2014 m. vasario 4 d. į antstolės A. Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 11 560,91 Lt dydžio R. Klipčiui mokėtina lėšų suma (b. l. 71). Agentūros teigimu, šis lėšų pervedimas įvyko dėl pareiškėjo kaltės, jam FAS tiekėjo formoje panaikinus rankiniu būdu įvedamą mokėjimų paramos gavėjui sustabdymo požymį, šiais veiksmais, be kita ko, buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 628 str. 3 d. nuostatos, kad, sustabdžius vykdomąją bylą šio kodekso 626 ir 627 str. numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Šie Agentūros argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma, pažymėtina, kad minėta Civilinio proceso kodekso 628 str. 3 d. nuostata yra skirta reguliuoti antstolių veiksmus vykdymo procese. Už šiuos veiksmus pareiškėjas negali būti atsakingas, todėl ir atsakomybė už tai pareiškėjui negali būti taikoma. Pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtinta bendradarbiavimo su antstoliais vykdomo proceso metu funkcija yra susijusi su bendra Civilinio proceso kodekso 585 str. 1 d. norma, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 p. yra įtvirtinta kooperavimosi pareiga, kuri iš esmės reiškia, kad pareiškėjas turi nekliudyti antstolio veiksmams vykdymo procese, t. y. vykdyti antstolio Agentūrai pateikiamus patvarkymus bei teikti turimą informaciją apie skolininkus ir jiems mokėtinas paramos sumas. Tai patvirtina ir Agentūros į bylą pateiktas FAD aprašas, kuriame yra detalizuoti antstolių informavimo ir vykdomųjų raštų registravimo žingsniai (veiksmai) (b. l. 76–80). Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. K. nebendradarbiavo su antstoliais vykdomo proceso metu.

Nagrinėjamu atveju Agentūros konstatuotą Civilinio proceso kodekso 628 str. 3 d. pažeidimą paneigia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-13030-833/2014, kurioje nustatyta, kad R. Klipčiui mokėtinos 11 560,91 Lt dydžio sumos pervedimas į antstolės A. Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą nepažeidė Agentūros teisių, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šios lėšos turėtų būti grąžintos į Agentūros sąskaitą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Be to, pareiškėjas nesutinka su Agentūros nustatyta aplinkybe, kad jis 2014 m. sausio 29 d. FAS tiekėjo formoje panaikino mokėjimų sustabdymo požymį, teigia šių veiksmų neatlikęs. Šiuo atveju pažymėtina, kad valstybės tarnybos teisinių santykių srityje yra suformuota reikšminga LVAT praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Šalis paprastai objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (pavyzdžiui, tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, nebuvimo). Todėl įrodinėti bylos aplinkybes paprastai turi ta šalis, kuri teigia buvus tas aplinkybes (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-156/2012, LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012, p. 766).

Tačiau nagrinėjamoje byloje Agentūra nepateikė jokių įrodymų, kada (konkreti data ir laikas) aptariamas mokėjimų sustabdymo požymis FAS tiekėjo formoje buvo uždėtas, kada panaikintas ir kas tai padarė. Priešingai, į bylą pateikti duomenys liudija, kad šių aplinkybių apkritai nėra galimybės nustatyti (b. l. 73). Todėl nėra aišku, kuo remiantis Agentūra padarė išvadą, kad būtent pareiškėjas savo aktyviais veiksmais 2014 m. sausio 29 d. rankiniu būdu FAS tiekėjo formoje panaikino mokėjimų sustabdymo požymį R. Klipčiui mokėtinoms išmokoms. 2014 m. vasario 26 d. Agentūrai teiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad minėtą datą, t. y. 2014 m. sausio 29 d., vieninteliai jo FAS tiekėjo formoje atlikti veiksmai buvo pastabos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-47835-432/2013 panaikinimas. Jokių įrodymų apie kitus pareiškėjo 2014 m. sausio 29 d. FAS atliktus veiksmus byloje nėra pateikta.

Skunde teismui bei 2014 m. vasario 26 d. paaiškinime Agentūrai pareiškėjas nurodė, kad mokėjimų sustabdymo požymio R. Klipčiui mokėtinoms išmokoms nuėmimas galėjo būti FAS trikdžių pasekmė. Agentūra šį pareiškėjo argumentą atmetė, remdamasi Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Ataskaitų ir koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto V. Belouso elektroniniu paštu pateiktais paaiškinimais (b. l. 66–67). Tačiau teismui į bylą nėra pateikti dokumentai apie šio Agentūros darbuotojo kvalifikaciją ir funkcijas Agentūroje, patvirtinantys jo kompetenciją teikti tokio pobūdžio konsultacijas FAS gedimų ir trikdžių klausimais. Be to, V. Belouso pateiktuose paaiškinimuose nėra detalios informacijos (pagrindimo) apie tai, kodėl registruotas FAS incidentas negalėjo turėti įtakos rankiniu būdu įvedamam mokėjimų sustabdymo požymiui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad 2014 m. kovo 17 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. VT-4 ir 2014 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. PS1-200 pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra nepagrįstas tyrimo metu nustatytais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais tarnybinio nusižengimo sudėtį. Todėl Agentūros 2014 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. PS1-200 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos l. e. p. direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, Tomo Orlicko 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. PS1-200 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė