- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2250-605/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-06133-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- V. N., V. A., R. A., V. P. M., Č. J. J., A. A., J. Ž., A. S., Valstybės įmonės Registrų centras Marijampolės filialui
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-720-91/2010 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams V. N., V. A., R. A., V. P. M., Č. J. J., A. A., J. Ž., A. S., Valstybės įmonės Registrų centras Marijampolės filialui dėl teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (1 t., b.l. 1-4, 118-119) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo atliktą pastato - arklidės, unikalus Nr.4400-1838-0993, esančios žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, teisinę registraciją, atliktą A. G. Ž., R. A., V. N., Č. J. J. Vitaliaus P. M. vardu; pripažinti ieškovei J. R. nuosavybės teisę į pastatus – arklidę, unikalus Nr.4400-1838-0993, ir priestatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esančius žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1998 m. V. A. namų valdoje Liubavo kaime kilus gaisrui, sudegė jam priklausantis ūkinis pastatas. Kaimynas V. N. kartu su kitais asmenimis, ir su V. A., 1992 metais privatizavo Liubavo žemės ūkio įmonės turtą. V. A. ir R. A. priklauso arklidė, esanti Liubavo kaime. Įsigyta arklidė nebuvo teisiškai registruota, nebuvo eksploatuojama, remontuojama nuo pat jos įsigijimo, todėl 1998 metais ji buvo kritinės būklės. Ši arklidė nebuvo statinys, o tik statinio liekanos, kurios galėjo būti panaudotos tik kaip statybinės medžiagos. Sudegus V. A. pastatui, V. N. su R. A. nusprendė, kad buvusios arklidės liekanas jie perleidžia V. A., kad jis pastato liekanas galėtų panaudoti kaip statybines medžiagas ir atstatyti sudegusį savo ūkio pastatą. Esant tokiai situacijai, ieškovės buvęs sutuoktinis A. K. kreipėsi į V. A., kad šis perleistų jam arklidės liekanas. V. A. patvirtino, kad buvusios arklidės liekanos priklauso jam, V. N. ir R. A. ir kad V. N. ir R. A. atsisakė savo dalių jo naudai ir jam leista panaudoti statinio liekanas kaip statybines medžiagas sudegusio ūkinio pastato atstatymui. Buvo sutarta, kad už ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui atitenkančias arklidės liekanas pastarieji perduos V. A. statybines medžiagas - naują medieną. Savo įsipareigojimus ieškovė su buvusiu sutuoktiniu įvykdė. Taip pat jie kreipėsi į R. A. ir V. N., siekdami įsitikinti, ar jie neprieštarauja dėl tokio sandorio su V. A.. Prieštaravimų nebuvo. R. A. pageidavo, kad jam taip pat būtų perduota statybinių medžiagų - šiferio. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu perdavė R. A. šiferį. V. N. nurodė, kad jokio atlyginimo gauti nepageidauja, pretenzijų dėl sudaromo su V. A. sandorio neturi. Tokiu būdu už buvusios arklidės liekanas, kurios buvo perduotos ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui, pastarieji perdavė statybines medžiagas - medieną ir šiferį. 1999-2003 metais savo lėšomis ieškovė su buvusiu sutuoktiniu vykdė statybos darbus, nuosavomis lėšomis įrengė fermą, kurioje buvo auginamos kiaulės, vėliau ferma buvo pritaikyta pienininkystei, 2005-2006 m. buvo supirkta melžimo įranga, įsigyta technika fermos priežiūrai. Šiuo metu tai yra naujai sukurtas nekilnojamasis daiktas, o ne tas, kurį 1992 metais įsigijo atsakovai. 2009-03-27 su VĮ Registrų centro Marijampolės filialu ieškovė sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. 1371, pagal kurią buvo atlikti jos lėšomis statyto pastato kadastriniai matavimai, parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, už ką ši sumokėjo 1900,00 Lt. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos dokumentai parengti 2009-03-27, bylos Nr. 48/14352, registro Nr. 44/1286906 ir 44/8545, nekilnojamajam daiktui suteiktas unikalus Nr. 4400-1838-0993. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, A. G. Ž., R. A., V. N., Č. J. J., Vitalius P. M. nuosavybės teises į ginčo statinį įsiregistravo, pasinaudodami ieškovės užsakytais ir pastarosios lėšomis atliktais statinio kadastriniais matavimais. Atsakovai nuo 1992-07-10 nesiėmė jokių veiksmų dėl aukcione įsigyto pastato, tik 2009-07-10 kreipėsi dėl pastato registravimo nekilnojamojo turto registre, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp atsakovų buvo susitarimas pasidalinti tarpusavyje aukcione įgytą turtą ir perleisti arklidės liekanas ieškovei už statybines medžiagas. Statinio registravimo pagrindu nurodytas 1992-07-10 nuosavybės teisės liudijimas, tačiau registre įregistruotas ne tas statinys, kurį aukcione 1992-05-18 įsigijo atsakovai. Statinys - arklidė, kurį įsigijo aukcione atsakovai, sunyko, liko tik jo liekanos, kurios 1998 metais buvo perleistos ieškovei ir kurių vietoje ši vykdė statybos darbus. Kadangi pagal 1992-07-10 nuosavybės teisės liudijimą įsigytas pastatas - arklidė kaip statinys neišliko, o jo liekanos buvo perleistos ieškovei, šio nuosavybės teisės liudijimo pagrindu atlikta teisinė registracija naikintina, o ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - pastatą-tvartą, unikalus Nr. Nr. 4400-1838-0993, esantį Liubavo k., Kalvarijos sav. Žemės sklypą, kuriame yra statinys, 2003-10-23 ieškovė įsigijo iš valstybės. Ištuokos su A. K. metu žemės sklypas, kuriame yra statinys, atiteko pastarajai asmeninėn nuosavybėn. Be to, VĮ Registrų centro Marijampolės filialas negalėjo atlikti teisinės registracijos ir dėl to, kad atsakovai per nustatytą laikotarpį neatliko privalomos pastatų teisinės registracijos, dėl termino atnaujinimo į teismą nesikreipė, dėl ko sandoris laikytinas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (1 t., b.l. 228-232) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. R. 95,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendime nurodyta, kad ieškovė J. R. pastatą - arklidę, unikalus Nr. 4400-1838-0993, kuris Nekilnojamo turto kadastre įregistruotas 2009-07-08, bei į kurį 2009-07-10 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. G. Ž., R. A., Č. J. J., V. N., Vitaliaus P. M. bei 2009-09-23 A. A. nuosavybės teisės (b.l. 93-95), valdo neteisėtai. Atsakovams nuosavybės teisių į pastatą - arklidę įregistravimo pagrindas yra 1992 m. liepos 10 d. nuosavybės teisės liudijimas (b.l. 7). Ieškovės prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – tvartą 111/ž, esantį Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, registro numeris 44/1286906, netenkintas, kadangi nei ieškovė J. R., nei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir negalėjo įrodyti nuosavybės teisės įgijimo į arklidę pagrindų, nes arklidė išduotu nuosavybės teisės 1992-05-18 liudijimu priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai neginčijamai nustatyta iš byloje esamo nuosavybės teisės liudijimo (b.l. 7). Atsakovas V. A. neturėjo jokios teisės perleisti ieškovei ne savo turtą. Ieškovė neįrodė, kad su visais arklidžių bendrosios nuosavybės teisėmis turinčiais savininkais, atsakovais, buvo sudarytas rašytinis ir notaro patvirtintas sandoris dėl arklidžių perleidimo ieškovės nuosavybėn. Ieškovė J. R. teismui pateikė 2003-10-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu prašo pripažinti nuosavybės teisę į arklidę, kadangi žemė po arklide nuosavybės teise priklauso ieškovei, tačiau įstatymas nuosavybei atsirasti į nekilnojamą daiktą tokio pagrindo nenumato. Šiuose dokumentuose nenurodyta, kad kartu su žemės sklypu yra įgytas ginčo pastatas - arklidė. Ieškovė J. R. teismui pateikė nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. 1371, UAB „Delaval“ pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 21), UAB „Kojevika“ komercinio pasiūlymo sutartį (b.l. 21-23), UAB „Žaibas“ komercinio pasiūlymo sutartį (b.l. 24-26), UAB „Kesko agro Lietuva“ Komercinio pasiūlymo sutartį (b.l. 27-31), UAB „S. A. ir Ko“ komercinio pasiūlymo sutartį (b.l. 32-41), kuriomis grindžia savo aiškinimą teismo posėdyje, kad į arklidės remontą, mechanizavimą, elektros, vandentiekio išvedžiojimą, girdyklų įrengimą, mėšlo šalinimo transporterio, melžimo ir pieno linijos įrengimą įdėjo apie tris šimtus tūkstančių savo ir iš E. S. gautų lėšų. Lėšų įdėjimas, teismo nuomone, ieškovei J. R. nesuteikia teisės įregistruoti arklidę nekilnojamo turto registre. Ginčo pastatas - arklidė (unikalus Nr. 4400-1838-0993) Nekilnojamojo turto kadastre įregistruota 2009-07-08, o 2009-07-10 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. G. Ž., R. A., Č. J. J., V. N., Vitaliaus P. M. ir 2009-09-23 A. A. nuosavybės teisės. Į 198/1000 pastato dalis nuosavybės teisės neįregistruotos. Pastato - arklidės registro įraše Nr. 44/1286906 2009-08-13 įregistruotas juridinis faktas: iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, įregistravimo pagrindas - 2009-08-05 teismo nutartis (b.l 205). Ginčo pastatas - arklidės yra žemės sklype (kadastrinis Nr. 5150/0003:198). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei J. R.. Atsakovams nuosavybės teisių į pastatą - arklidę įregistravimo pagrindas yra 1992-07-10 nuosavybės teisės liudijimas (b.l 7). Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 “Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo reorganizavimo laikinosios tvarkos” 31 punktas nustato, kad rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (šių nuostatų 5 arba 6 priedas); tai yra nuosavybės teisės liudijimą. Šis teisės aktas nenumatė termino nuosavybės teisės liudijo įregistravimui viešajame registre, o tuo metu, tai yra 1992 m. įsigaliojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio redakcija numatė, kad trijų mėnesių įregistravimo terminas taikomas tik gyvenamiesiems namams (jų dalims), bet ne kitiems ūkio statiniams. Teismo nuomone, Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo priimtas 2009-07-10 sprendimas, kuriuo buvo įregistruotos A. G. Ž., R. A., Č. J. J., V. N., Vitaliaus P. M. bei 2009-09-23 A. A. nuosavybės teisės į pastatą - arklidę (unikalus Nr. 4400-1838-0993), esantį Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, yra pagrįstas ir paliktinas galioti. Kadangi ieškovės valia savo turiniu visiškai priešinga, teismas sprendė, jog ieškovės J. R. ieškinio reikalavimai ir jį patvirtinantys dokumentai prieštarauja CK 4.93 straipsnio nuostatoms. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė daugiau rūpinosi ir rūpinasi ginčo nekilnojamų daiktų išlaikymu, priežiūra ir pagerinimu, turėjo didelių asmeninių išlaidų ginčo arklidei restauruoti, išlaikyti ir pagerinti, sprendė, jog nuosavybės teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, sprendime nurodyta, kad, ieškovės teigimu, ji į ginčo pastatą nuosavybės teisę įgijo mainų pagrindu (LR CK 6.432 str.), tačiau rašytinės mainų sutartys su atsakovais V. A. ir R. A. nesudarytos. Ieškovės ir jos atstovės aiškinimu, atsakovai pasinaudojo J. R. pastato-arklidės kadastriniais matavimais ir įregistravo nuosavybės teises į šį pastatą – arklidę. Kitaip ir būti negalėjo, nes ginčo šalys civilinėje byloje Nr. 2-235-769/2009 2009-10-21 teismo nutartimi sudarė taikos sutartį ir dėl to civilinę bylą nutraukė (LR CPK 293 str. 4 p.). Šalims buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos CPK 294 str. 2 d. pasekmės, atsakovė J. R. sutiko (b.l. 205).
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 2-6) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovas V. A. patvirtino ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui, kad jis yra vienintelis pastato savininkas, kiti du buvę savininkai - V. N. ir R. A., sudegus V. A. ūkiniam pastatui, atsisakė jo naudai nuosavybės teisių į pastatą - arklidę. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas V. A.. Kadangi pastatas - arklidė 1998 metais nebuvo teisiškai registruotas, ieškovė neturėjo galimybės pasitikrinti, ar yra kitų šio pastato savininkų. Iki 2009 metų niekas ieškovei nereiškė pretenzijų dėl to, kad ji remontuoja pastatą, vykdo jame ūkinę veiklą, 2003 metais prie šio statinio buvo suformuotas ir pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0012-1322. Nors rašytinė mainų sutartis sudaryta nebuvo, teismas nepagrįstai rėmėsi tik ta nuostata, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo - pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, ir padarė išvadą, kad nesant rašytinių sutarčių mainai neįvyko. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė J. R. ir jos buvęs sutuoktinis A. K. perdavė statybines medžiagas, o jiems už tai buvo perduotas pastatas, kurį jie valdė, naudojo kaip savo nuosavybę, investavo į jį savo lėšas, pirko iš valstybės žemės sklypą, suformuotą būtent šio pastato eksploatacijai, niekas nereiškė jokių teisių į pastatą, nesirūpino šiuo statiniu, pastato teisinė registracija pirmą kartą buvo atlikta tik 2009-07-08 ir tik jos metu pirmą kartą išviešinta dalis asmenų, privatizavimo metu įsigijusių pastatą – arklidę. Toks elgesys leidžia daryti išvadą, kad tarp atsakovų buvo susitarimas pasidalinti tarpusavyje aukcione įgytą turtą ir perduoti nenaudojamą arklidę ieškovei J. R. mainais už statybines medžiagas. Teismas nepagrįstai nesirėmė LR CK 1.93 str. 6 d. normomis, leidžiančiomis netaikyti CK 1.93 str. 2 d., kai atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisių į pastatą registravimui pagal nuosavybės teisės liudijimą netaikytinas trijų mėnesių terminas, kurį nustatė tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis. Tuo metu, kai atsakovai aukcione įsigijo Liubavo žemės ūkio įmonės pastatus, galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija nustatė privalomą visų nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją. Privalomą pastatų teisinę registraciją numatė ir vėliau galioję teisės aktai. Ir nors 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje iki 1994-05-17 kaip privalomos teisinės registracijos objektas buvo nurodytas tik gyvenamasis namas, tačiau atsiradus privačiai nuosavybei ir į negyvenamuosius statinius, šio straipsnio reikalavimai atlikti teisinę registraciją per tris mėnesius pagal analogiją buvo taikomi visų pastatų teisinei registracijai, kad nebūtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Registracijos neatlikimas per tris mėnesius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančia. A. A., A. G. Ž., R. A., V. N., Č. J. J., Vitalis P. M. šį terminą praleido. Minėti asmenys į teismą dėl termino atnaujinimo nesikreipė, svarbių priežasčių nenurodė. Kadangi teismas neatnaujino termino A. A., A. G. Ž., V. N., R. A., Vitaliui P. M., Č. J. J. atlikti aukcione nupirkto pastato teisinę registraciją, VĮ Registrų centro Marijampolės filialas neturėjo teisės atlikti pastato - arklidės, unikalus Nr. Nr.4400-1838-0993, esančio žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav., teisinę registraciją. Dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav., teismas sprendime nepasisakė, nors teismo posėdžio metu šis reikalavimas buvo nagrinėjimas. Reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav., negali būti išskirtas, kadangi jis betarpiškai susijęs su kitais ieškovės reikalavimais. Šio pastato statyba patvirtina buvus mainų teisinius santykius, be to, šis pastatas inventorizuotas atsakovų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje kartu su pastatu - arklide, unikalus Nr.4400-1838-0993, šių kadastrinių matavimų pagrindu atsakovai įregistravo savo nuosavybės teises į pastatą - arklidę, disponavimas tokia nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaro atsakovams galimybę registruoti nuosavybės teises ir į ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav., todėl visi ieškovės pareikšti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami kartu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. N., V. A., R. A., Vitalius P. M., Č. J. J., A. A., J. Ž. (2 t., b.l. 13-16) nurodo, kad ieškinio reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo atliktą pastato - arklidės, unikalus Nr.4400-1838-0993, esančio žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav., teisinę registraciją, atliktą A. A., A. G. Ž., R. A., V. N., Č. J. J., Vitaliaus P. M. vardu ir reikalavimas pripažinti J. R., a.k. 4701101699, nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr.4400-1838-0993, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav., yra išnagrinėti ir ištirti visapusiškai bei objektyviai, nustatytas pastato - arklidės įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą pagrindas - 1992-07-10 nuosavybės teisės liudijimas (b.1.7). Nustatyta, kad J. R. neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės atsiradimą į pastatą - arklidę, unikalus Nr.4400-1838-0993, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos sav. J. R. nei vieno nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, numatytų CK 4.47 str., nenurodė, neįrodė ir negalėjo įrodyti, nes pastatas - arklidė 1992-05-18 nuosavybės teisės liudijimo pagrindu neginčytinai priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tarp pastato - arklidės, unikalus Nr.4400-1838-0993, bendraturčių nebuvo sudaryti jokie sandoriai dėl pastato dalių perleidimo vienas kitam. Atsakovai J. R. jiems nuosavybės teise priklausančių dalių perleidę nebuvo, be to, nebuvo įgalioję V. A. spręsti pastato dalių perleidimą jų vardu. Byla grąžintina Marijampolės rajono apylinkės teismui tik dėl neišspręsto reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, išsprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – aukščiausios teisinės galios akte – įtvirtintos pagrindinės teisės, kylančios iš žmogaus prigimties – tarp jų nuosavybės teisė. Civilinės teisės doktrinoje nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikianti galimybę šios teisės turėtojui savo nuožiūra objektyviosios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata suponuoja tai, kad Konstitucija, garantuodama nuosavybę, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja šios teisės apsaugą.
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus CK nustatytus atvejus (inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 straipsnio 4 dalis)), daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik tampa faktiniu šio daikto valdytoju.
Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė J. R. pastatą - arklidę, unikalus Nr. 4400-1838-0993, kuris Nekilnojamo turto kadastre įregistruotas 2009-07-08, bei į kurį 2009-07-10 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. G. Ž., R. A., Č. J. J., V. N., Vitaliaus P. M. bei 2009-09-23 A. A. nuosavybės teisės, valdo neteisėtai. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teisių į šį pastatą įregistravimo pagrindas yra 1992 m. liepos 10 d. nuosavybės teisės liudijimas (1 t., b.l. 7). Sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, kurie pagrįsti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas V. A. perleisti ieškovei ne savo turtą neturėjo teisės. Nors pastarasis teismo posėdyje apklausiamas liudytoju patvirtino tą aplinkybę, jog ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui nurodė esąs vienintelis pastato savininkas, o kiti du buvę savininkai – V. N. ir R. A., sudegus jo ūkiniam pastatui, atsisakė pastarojo naudai nuosavybės teisių į pastatą - arklidę, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, tai aukščiau nurodytų argumentų nepaneigia.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.432 straipsniu, pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą; mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja CK XXIV skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties esmė – apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Apeliantė, neginčydama fakto, jog rašytinė mainų sutartis sudaryta nebuvo, nepagrįstai teigia, jog tai, kad pastaroji ir jos buvęs sutuoktinis A. K. perdavė statybines medžiagas, o jiems už tai buvo perduotas pastatas, kurį jie valdė, naudojo kaip savo nuosavybę, investavo į jį savo lėšas, pirko iš valstybės žemės sklypą, suformuotą būtent šio pastato eksploatacijai, niekas nereiškė jokių teisių į pastatą, nesirūpino šiuo statiniu, pastato teisinė registracija pirmą kartą buvo atlikta tik 2009-07-08 ir tik jos metu pirmą kartą išviešinta dalis asmenų, privatizavimo metu įsigijusių pastatą – arklidę, ir daro išvadą, jog ji pastatą gavo už statybines medžiagas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesant mainų sutarties, naudojimasis kito daiktu savaime nereiškia, kad šalys yra sudariusios mainų sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės neįrodyta tą aplinkybę, kad su visais atsakovais buvo sudarytas rašytinis ir notaro patvirtintas sandoris dėl arklidžių perleidimo ieškovės nuosavybėn.
Kadangi Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo reorganizavimo laikinosios tvarkos“ nenumatė termino nuosavybės teisės liudijimo įregistravimui viešajame registre, o nagrinėjamu atveju galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio redakcija numatė, kad trijų mėnesių įregistravimo terminas taikomas tik gyvenamiesiems namams (jų dalims), bet ne kitiems ūkio statiniams, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog asmenys, kuriems 1992 m. liepos 10 d. nuosavybės teisės liudijimu pripažinta nuosavybės teisė į pastato - arklidės, unikalus Nr.4400-1838-0993, atitinkamą dalį, bet kada gali įregistruoti nuosavybės teisės į šio pastato jiems priklausančią dalį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialui 2009-07-10 priėmus sprendimą, kuriuo buvo įregistruotos A. G. Ž., R. A., Č. J. J., V. N., Vitaliaus P. M. bei 2009-09-23 A. A. nuosavybės teisės į pastatą - arklidę (unikalus Nr. 4400-1838-0993), esantį Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje. Panaikinti šią teisinę registraciją ir pripažinti ieškovei J. R. nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr.4400-1838-0993, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, nėra įstatyminio pagrindo, ir tai teisingai konstatuota skundžiamame sprendime.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė ir neišnagrinėjo ieškovės patikslintame ieškinyje (1t., b.l. 118-119) pareikštą reikalavimą pripažinti ieškovei J. R. nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje. Esant tokioms aplinkybėms, byla neišspręsto reikalavimo dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Bylą neišspręsto reikalavimo pripažinti ieškovei J. R. nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. 4400-1942-9359, esantį žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0012-1322, Liubavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui.