- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2YT-1283-490/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00948-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo S. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi 1998-01-29, po savo sutuoktinio S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1997-08-28, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusio sutuoktinio S. A. turtą kaip savo, t. y. faktiškai pradėjo valdyti viešame registre neįregistruotą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) , o pareiškėjas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-29, mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą kaip savo, t. y. faktiškai pradėjo valdyti viešame registre neįregistruotą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad 1997-08-28 mirė pareiškėjo tėvas S. A.. Pareiškėjas, kaip mirusiojo sūnus, yra pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas. Po mirties S. A. testamento nepaliko. Po tėvo mirties, pareiškėjas buvo susijaudinęs, turėjo daug rūpesčių ir nežinojo apie tai, kad dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą jis privalo kreiptis į notarų biurą. Dėl teisinių žinių stokos ir nežinojimo, tiek pareiškėjas, tiek mama ir sesuo G. R. dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, manė, kad jiems pasilikus ir toliau gyventi tėvui priklausančiame name, viskas susitvarkys savaime ir nieko papildomai tvarkyti nebereikia. Po tėvo mirties pareiškėjas name pasiliko gyventi kartu su mama O. A., kuri 1998-01-29 mirė. Po mamos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi tėvo turėtame name, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo miręs tėvas, gyvendamas santuokoje su O. A., asmeninės nuosavybės teisėmis buvo įgijęs 0,1000 ha ploto žemės sklypą (reg. Nr. 46/11801), 14100/44100 dalį 4,4100 ha ploto žemės sklypo (reg. Nr. 46/11800) ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisėmis – gyvenamą namą su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki mirties, nors daiktinės teisės į minėtus pastatus buvo neįregistruotos. 2016 m. pradžioje, norėdamas viešame registre savo vardu įteisinti tėvų turėtus pastatus, pareiškėjas sužinojo, kad to atlikti negali, kadangi po tėvo mirties mama nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo procedūrų atlikimo, o jis po mamos mirties dėl palikimo priėmimo taip pat į notarą nesikreipė. Todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Po tėvo S. A. mirties, mama O. A. ir toliau liko gyventi jų name, namus prižiūrėjo ir jais rūpinosi bei juos valdė kaip savo, t. y. faktiškai priėmė S. A. palikimą, pradėdama turtą valdyti, ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo, kaip įpėdinio valią, liudijančią savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Po mamos O. A. mirties gyvenamąjį namą su jame buvusiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais išlaiko ir prižiūri pareiškėjas. Moka namo išlaikymui skirtus mokesčius, t. y. pareiškėjas faktiškai priėmė tėvo ir motinos palikimą, pradėdamas jų turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1997-08-28 mirė pareiškėjo tėvas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), 1998-01-29 mirė pareiškėjo motina O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjo tėvai įregistravo santuoką 1954-03-14, akto įrašo Nr. 20 (b. l. 14). Pareiškėjas S. A. yra mirusiųjų S. A. ir O. A. sūnus (b. l. 7, 9). Suinteresuotas asmuo G. R. yra mirusiųjų S. A. ir O. A. dukra (b. l. 15, 16, 17). Remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos pažyma, pareiškėjas gyvena jo tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos ūkinę knygą Nr. 16, asmens sąskaitos Nr. 541 S. A., gim. 1936-08-09, vardu yra užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (b. l. 10). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2016-03-14 išduotu liudijimu apie palikimo nepriėmimą, po pareiškėjo tėvo S. A., mirusio 1997-08-28, mirties, ir motinos O. A., mirusios 1998-01-29, mirties, notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjų įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 11). Remiantis VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų S. A. ir O. A. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-16 duomenimis, O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo. S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra (buvo) įregistruotos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. 46/11801, Nr. 46/11800 (žemės sklypai). 1988-07-22 S. A. prašymu atlikti statinių (gyvenamojo namo, bendras plotas 30,40 kv. m, ūkio pastatų (2I1m, 3I1m, 4I1m, 8I1m), bei kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Minėti statiniai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 18–20). Name, esančiame (Duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyvena šiuo metu, minėtame name iki mirties gyveno ir pareiškėjo tėvai. Po S. A. mirties O. A. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi su S. A. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais bei žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjo paaiškinimu, po tėvų mirties jis pradėjo naudotis tėvams nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais, moka mokesčius (b. l. 21, 22). Terminą palikimui pareiškėjas praleido, kadangi manė, jog kad po tėvų mirties jis faktiškai palikimą priėmė ir paveldimam turtui daiktines teises VĮ Registrų centre savo vardu galės įregistruoti be apribojimų.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).
Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1997-08-28, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-29, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1997-08-28, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti, ir, kad po O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-29, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus, pareiškėjas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,16 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1997-08-28, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-29, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus, pareiškėjas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.