- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2-976-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00125-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba”
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras”, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba” ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo ir pareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras”, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų techninė priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškiniu prašo: 1) panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 18 d. sprendimą „Dėl pirkimų rezultato“; 2) įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybės administraciją įtraukti ieškovę UAB „Pastatų diagnostika ir statyba” į Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros paslaugos pirkimo (toliau – ir Pirkimas) pasiūlymų eilę bei laimėtoju pripažinti jos pasiūlymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovė yra priėmusi sprendimą dėl laimėtojo paskelbimo, todėl akivaizdu, jog artimiausiu metu su laimėtoju gali būti sudaryta arba jau yra sudaryta Pirkimo sutartis. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų sudėtingas, kadangi atsakovės laimėtoju paskelbtas asmuo pradėtų vykdyti Pirkimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi priėmė ieškinį ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė atsakovės Neringos savivaldybės administracijos pirkimo dėl Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros paslaugų procedūras ir uždraudė sudaryti Pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – stabdė jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
4. Teismas darė išvadą, kad ginčo Pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Todėl, atsižvelgdamas į trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Pirkimo procedūrų stabdymo būtų prarastos Europos Sąjungos lėšos, skirtos projekto įgyvendinimui, siekdamas užtikrinti Pirkimo procedūrų skaidrumą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą, kol ginčas bus išspręstas iš esmės, tuo tarpu, nesustabdžius Pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas, kadangi Pirkimo laimėtojui įgyvendinus projektą, šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Pagal 2020 m. sausio 3 d. rangos sutartį Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbus yra įsipareigojusi atlikti rangovė UAB „Gilesta“. Rangos sutartimi Neringos savivaldybės administracija įsipareigojo rangovei UAB „Gilesta“ paskirti statinio techninės priežiūros vadovą, kuris vykdytų darbų techninę priežiūrą. Ši pareiga nėra vien tik sutartinė, kadangi teisės aktai imperatyviai numato užsakovo (statytojo) pareigą paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Tai reiškia, kad objekto rekonstravimo darbų atlikimas ir rangos sutarties su UAB „Gilesta“ vykdymas nėra įmanomas tol, kol Neringos savivaldybės administracija nepaskirs objekto statybos techninio prižiūrėtojo.
6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 243 „Dėl valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“, kuriuo Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbams 2020 metais yra skirta 2,122 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, o 2021 metais – 3,487 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tai sudaro 88 proc. visų objekto rekonstravimui reikalingų lėšų. Jei rangovė UAB „Gilesta“ nespės įvykdyti darbų, 2020 metams skirtos valstybės biudžeto lėšos nebus perkeltos į kitus metus, todėl dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei gresia prarasti milijoninę paramą.
6.3. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ir viešąjį interesą. Šiuo metu Nidos centre jau apie metus laiko stūkso iškasta duobė, kurioje turi būti pradėti montuoti objekto pamatai. Tiek vietos gyventojai, tiek svečiai turi interesą kuo greičiau turėti rekonstruotą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą ir nesudarkytą gyvenvietės estetinį vaizdą.
6.4. Šiuo atveju viešasis interesas kuo greičiau užbaigti objekto statybos darbus yra svarbesnis nei ginčytinas ieškovės privatus interesas vykdyti objekto statybos techninę priežiūrą.
6.5. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškovė sąmoningai nutylėjo svarbias ginčo aplinkybes, susijusias su jos pasiūlymo vertinimu.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
10. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija su atskiruoju skundu naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. sausio 3 d. rangos sutartį, sudarytą tarp Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „Gilesta“, 2020 m. sausio 14 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, kalendorinį darbų grafiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 243 „Dėl valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą (rašytinis procesas) bei tvarką (nepranešus apeliantei), taip pat siekiant teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės su skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Šie rašytiniai įrodymai buvo išsiųsti ieškovei kartu su atskiruoju skundu, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei šių dokumentų turinys yra žinomas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
14. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
15. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
16. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovės pasiūlymas 2020 m. kovo 18 d. atsakovės sprendimu „Dėl pirkimų rezultato“ buvo atmestas dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos, dėl ko ieškovė buvo išbraukta iš pasiūlymų eilės. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutinka, tvirtindama, kad atsakovė nepagrįstai neįvertino jos pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo bei pretenzijoje pateiktų argumentų, todėl nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Tai, ar ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko bus pasisakyta teismo priimtame sprendime.
19. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
20. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo Pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą, kol ginčas bus išspręstas iš esmės, tuo tarpu, nesustabdžius Pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas, kadangi Pirkimo laimėtojui įgyvendinus projektą, šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.
21. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto.
23. Apeliantės skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę netekti dalies projektui iš valstybės biudžeto skiriamo finansavimo, ir kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes šiuo metu Nidos centre jau apie metus laiko stūkso iškasta duobė, kurioje turi būti pradėti montuoti objekto pamatai, vertintini kaip nepakankami susiklosčiusios situacijos specifiškumui pagrįsti.
24. Pastebėtina, kad nors iš atsakovės su skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbams 2020 metais yra skirta 2,122 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, o 2021 metais – 3,487 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, jog šių lėšų perkėlimas į kitus metus yra neįmanomas, ir kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla reali grėsmė šias lėšas prarasti.
25. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad, priešingai, nei skunde teigia atsakovė, ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tik ieškovės privatiems interesams ginti, bet ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą – Pirkimo procedūrų teisėtumą, lygiateisiškumą, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.
26. Minėtų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo prioritetą teikti skubotam ginčo Pirkimo procedūrų vykdymui, ignoruojant visuomenės interesą, jog viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos teisėtai, o valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
27. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, darytina išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, spręsti alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo Pirkimo sutartį.
28. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis), tai, kad byla iš esmės išnagrinėta 2020 m. gegužės 22 d., o sprendimas šioje byloje bus skelbiamas 2020 m. birželio 8 d., bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.