- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-19418-752/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14591-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. M. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., R. M. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2016-08-09 pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos D. M. mirties 2015-07-28, ji priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (3-5 b.l.).
Pareiškėja nurodė pareiškime ir paaiškino teismo posėdyje, kad 2015-07-28 mirė jos mama D. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu, nuo 2011 m., jos mama su savo vyru R. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kaip rezidentė. Jokio registruojamo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto D. M. neturėjo nei Letuvoje, nei Kanadoje. Testamento nepaliko. Po mamos mirties, liko jos turėtas asmeninis turtas – drabužiai, papuošalai, knygos, šeimos relikvijos, buitiniai reikmenys, kurie per tris mėnesius nuo palikėjos mirties buvo parvežti į Lietuvą. Pareiškėja juos priėmė kaip mamos palikimą ir pradėjo faktiškai valdyti - atsirinko jai tinkančius papuošalus, drabužius, knygas. Kiti daiktai taip pat yra jos žinioje kaip mamos prisiminimas. R. M. ir motinos sutuoktiniui R. M. tie daiktai netiko, į mamos palikimą jie nepretendavo.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad į notarų biurą ji nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes vertingesnio ar registruojamo turto nebuvo, taip pat nebuvo ir ginčo dėl palikimo.
Gerokai vėliau pareiškėjai tapo žinoma, kad jos mama buvo sukaupusi lėšų pensijų fondo sąskaitoje, esančioje uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „Aviva Lietuva“, kurios gali būti paveldėtos. Tuomet su broliu kreipėsi į minėtą draudimo bendrovę ir jiems buvo paaiškinta, kad norint paveldėti šias lėšas, turėtų kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas, to daryti negalėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji siekia paveldėti UAGDPB „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo fonde esančias lėšas. Tuo tikslu reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra priėmusi mamos D. M. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes kitokia tvarka ji negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjos prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Patvirtino, kad po mamos mirties jos asmeniniai daiktai buvo parvežti į Lietuvą ir sesuo A. M. juos pasiėmė kaip palikimą, jais naudojasi.
Suinteresuoti asmenys R. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujanti Valstybę, teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja dėl prašomo juridinio fakto nustatymo (b.l. 15-16, 23, 25, 36).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos mama D. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai patvirtina Kauno m. 11-ojo notarų biuro 2016-07-11 raštas Nr. 48. Pareiškėja A. M. yra palikėjos D. M. dukra, suinteresuotas asmuo R. M. yra palikėjos sūnus, o suinteresuotas asmuo R. M. yra palikėjos sutuoktinis. Nesant sudaryto testamento, jie visi turi teisę paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pateikti duomenys patvirtina, kad palikėja D. M. buvo sukaupusi lėšų pensijų fondo sąskaitoje, kurios gali būti paveldėtos.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus D. M., iš Kanados į Lietuvą buvo parvežtas į palikimo sudėtį įeinantis turtas (palikėjos drabužiai, papuošalai, knygos, kiti asmeniniai daiktai), patvirtino suinteresuotas asmuo R. M. bei liudytojos K. L. ir E. D.. Teismas tuo įsitikino ir teismo posėdyje apžiūrėdamas pareiškėjos atsineštus paveldėtus daiktus – pareiškėjos mamai dovanotas knygas, jos foto nuotrauką, pakabuką.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja A. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėto turto dalį, t.y. po mamos D. M. mirties priimdama kaip palikimą palikėjos knygas, papuošalus, drabužius ir kitus smulkius daiktus. Ji tais daiktais naudojasi, saugo kaip mamos prisiminimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. A. M. yra D. M. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po mamos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. liepos 28 d., pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.