Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino, Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. V. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria įtariamajam D. V. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 2 d., t. y. tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., veikdamas organizuotoje grupėje su E. M., V. V., M. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambinant telefonu nukentėjusiesiems ir juos klaidinant, nurodant nukentėjusiesiems, jog būtina pinigus pervesti į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu apmokėti notaro išlaidas, tvirtinant paskolos sutartis, kurių pagrindu nukentėjusiesiems būtų paskolinta pinigų, apgaulės būdu įgijo A. M., K. Ž., D. D., E. F., J. M., M. K., P. K., V. L. pinigus, ne mažiau kaip 25 437 Lt.

2015 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskelbta įtariamojo D. V. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2015 m. birželio 11 d. įtariamajam D. V. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis 2015 m. birželio 26 d. sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. pargabentas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis palikta galioti ir nustatytas kardomosios priemonės - suėmimo terminas trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi įtariamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 7 d. Skundžiama Vilniaus pygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi įtariamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 7 d.

Įtariamasis D. V. skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį. Įtariamasis mano, kad apygardos teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą suvaržė jo teises. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje visiškai neaptariama, kokių asmenų ir kokiais parodymais remiantis galima pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neanalizuojama, kas konkrečiai leidžia spręsti apie padaryto nusikaltimo sunkumą ir jame dalyvavusias asmenis, nėra nurodyta nieko apie „kitus surinktus“ duomenis. Pasak įtariamojo, toks deklaratyvus informacijos nurodymas neleidžia pagrįstai įtarti asmenį nusikaltimo organizuotoje grupėje padarymu, tuo labiau pratęsti jam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Įtariamasis pažymi, kad teismas vadovavosi informacija, neištirta ir nepatikrinta teismo posėdžio metu. Įtariamasis mano, kad skundžiama nutartis neatitinka BPK 125 str. 1 d. reikalavimų - nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota. Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad tai pažeidžia jo teisę į gynybą.

Įtariamasis nurodo, kad teismas pažeidė jo teisę, numatytą BPK 127 str. 6 d., į įtariamojo ir gynėjo prašymus leisti susipažinti su bylos medžiaga, kuria grindžiamas prokuroro pareiškimas, teismas nereagavo ir nurodė, kad galima pateikti prašymą ne proceso metu susipažinti su bylos medžiaga. Įtariamasis mano, kad tai rodo teismo, nagrinėjusio suėmimo pratęsimo klausimą, šališkumą.

Įtariamasis pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Savo manymą, kad įtariamasis bėgs, teismas grindžia tik inkriminuojamo nusikaltimo sunkumu. Įtariamasis nurodo, kad yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai informacijos, leidžiančios manyti, jog jis padarė nusikaltimą organizuotoje grupėje, nenurodyta, kokie buvo kitų organizuotos grupės narių veiksmai, nenustatyta, koks buvo panaudotas nusikaltimo padarymo metodas, neaiškios ir kitos reikšmingos įvykio aplinkybės. Pasak įtariamojo, negalima tvirtinti, kad jis pagrįstai įtariamas sukčiavimu veikiant organizuotoje grupėje. Įtariamasis mano, kad jis galėjo būti įtariamas tik nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymu. Be to, įtariamasis pažymi, kad skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra tik prielaida. Įtariamasis turi šeimą, yra vedęs, turi gyvenamąją vietą, serga įvairiomis ligomis. Ketindamas dirbti ir išlaikyti šeimą, įtariamasis buvo priverstas išvykti į užsienį.

Įtariamasis taip pat nurodo, kad teismas konstatavo ir kitą BPK 122 str. l d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, t. y. kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus nusikaltimus. Įtariamasis pažymi, kad toks manymas yra formalus. Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad nėra surinkta jokios informacijos, kad jis ruošėsi ar rengėsi daryti kokį nors kitą nusikaltimą. Pasak įtariamojo, jis pakeitė savo gyvenimo būdą ir neketina daryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, įtariamasis nurodo, kad nusikaltimas, kuriuo jis yra įtariamas, nepatenka į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo D. V. skundus atmesti, įtariamasis prašė skundus patenkinti.

Įtariamojo D. V. skundai netenkinami.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Nagrinėjamu atveju D. V. įtariamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas įtariamajam D. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad D. V. yra įtariamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis D. V. yra nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau 8 kartus teistas, todėl nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors įtariamasis skunduose nurodo, kad yra vedęs, tačiau nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskelbta įtariamojo D. V. paieška, 2015 m. birželio 11 d. įtariamajam D. V. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis 2015 m. birželio 26 d. sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. pargabentas į Lietuvos Respubliką. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai rodo, kad šeima neužkerta jam kelio bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad D. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. D. V. įtariamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., kuris, priešingai nei skunduose nurodo įtariamasis, patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuota, galimai įvykdyta pavojinga bendrininkavimo forma – veikiant organizuota grupe. Be to, įtariamasis praeityje 8 kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas bei kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs. Jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą įtariamasis galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Iki sulaikymo įtariamasis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. V. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, atliekamas tyrimas dėl organizuota grupe padarytų nusikalstamų veikų (telefoninis sukčiavimas), siekiant nustatyti visus organizuotos grupes narius, jų užduotis ir vaidmenis, bei nustatyti ir atskleisti kitas organizuota grupe padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl sistemingų organizuota grupe vykdomų nusikalstamų veikų nukentėjo ne mažiau kaip 14 asmenų, tiriamos organizuotos grupės nusikalstamos veikos buvo galimai padarytos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų: kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodami duomenys, jie analizuoti, tikrinti, siųsti paklausimai į Alytaus pataisos namus ir kitas įstaigas, atliktos įtariamųjų ir nukentėjusiųjų apklausos, paskirtas fonoskopinis tyrimas (šiuo metu dar nėra atliktas) ir kt. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pakankamai aktyviai, nuo pastarojo suėmimo termino pratęsimo buvo atlikta papildoma nukentėjusiosios apklausa, įtariamojo parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, iš esmės būtini proceso veiksmai atlikti, šiuo metu laukiama fonoskopinio tyrimo išvados, todėl atlikimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Po šios išvados gavimo bus sprendžiamas klausimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų apimties, patikslintų pranešimų apie įtarimą įteikimo bei galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo. Pažymėtina, kad medžiagoje, teismo nuomone, taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus aplinkybes, kad D. V. yra suimtas 6 mėnesius ir šis terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog bylose dėl sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 (aštuoniolika) mėnesių, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką daro objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. V. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nurodančias, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Taip pat, nėra pagrindo daryti išvadai, jog apygardos teismas spręsdamas jo suėmimo termino pratęsimo klausimą buvo šališkas vien dėl to, kad įtariamojo manymu netinkamai buvo įvertinti byloje surinkti duomenys pagrindžiantys jo galimą kaltumą bei netinkamai jo manymu išspręstas klausimas dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo D. V. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įtariamojo D. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo D. V. skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi įtariamajam D. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.