Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjo V. B. atstovui advokatui Giedriui Danėliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014-08-12 sprendimo Nr. 14-IL-30-02401e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-08-12 sprendimo Nr. 14-IL-30-02401e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 7).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas). Ginčo nagrinėjimui aktuali prašymo dėl leidimo išduoti įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą padavimo metu ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo redakcija nuo 2014-07-02 iki 2014-10-04. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnis numato apribojimus teisei įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Vienas iš tokių apribojimų, įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte – nebuvimas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.

Teistumas – teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Teistumas tęsiasi nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Pareiškėjui argumentuojant, kad yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą, o bausmės vykdymas jam atidėtas, todėl neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės jis negali būti laikomas turinčiu teistumą, teisėjų kolegija pažymi, jog reikšminga yra ne tai, kokio pobūdžio nusikaltimą asmuo padarė ir ar jis realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, o nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Nagrinėjamu atveju lemiamas kriterijus ir yra asmens teistumas, kuris riboja asmens teisę įsigyti ginklą bei turėti ginklus ir šaudmenis. Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog asmens teistumas yra siejamas ne su bausmės atlikimo faktu, bet su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu jo atžvilgiu. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog V. B. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam paskirta laivės atėmimo ketveriems metams bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-6-83/2013 įsiteisėjo 2014-03-24 bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą Klaipėdos apygardos teismui (BPK 336 straipsnio 2 dalis) (b.l. 7). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-12-04 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–530/2014 pareiškėjo kasacinis skundas atmestas. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog V. B. atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl pagal BK 97 straipsnio 1 dalį jis yra asmuo, turintis teistumą.

Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatos detalizuoja ir apibrėžia teistumo laikotarpį. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Nurodyta teisės norma būtent ir reglamentuoja nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir nediferencijuoja teistumo pagal padaryto nusikaltimo pobūdį ar sunkumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kuriuo skundą grindžia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes, minėta, jog to paties straipsnio 3 dalies 1 punktas, apima ir tuos atvejus, kai asmenys nuteisti už neatsargius nusikaltimus. Tuo tarpu, 97 straipsnio 3 dalies 2 punkto interpretavimas, kaip skunde dėsto pareiškėjas, lemtų situaciją, jog asmuo, įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, būtų laikomas neteistu. Tokia išvada nėra pagrįsta ir nesuderinama su apkaltinamojo nuosprendžio teisine reikšme ir kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo laikomas turinčiu teistumą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuris nagrinėjamu atveju yra vieneri metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (2014-03-24), o nuosprendžio vykdymas atidedamas nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 338 straipsnio 3 dalis), konstatuotina, jog pareiškėjas V. B. yra laikomas turinčiu teistumą nuo 2014-03-24 iki 2015-03-23. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas ir neperregistruotas 2014-08-12 sprendimu, t.y. pareiškėjo teistumo laikotarpiu. BK 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai (šiuo atveju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti, kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Nustačius, jog pareiškėjas neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų (18 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą panaikinti išduotą leidimą nešiotis (laikyti) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ir juos paimti vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimuose yra pabrėžęs, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. Įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtintas visuotinai svarbus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje. Atsižvelgiant į šį tikslą, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas ribojimas – leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, nes turi teistumą, yra proporcinga poveikio priemonė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu įvertinus teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog ginčijamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-08-12 sprendimas Nr. 14-IL-30-02401-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo V. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-08-12 sprendimo Nr. 14-IL-30-02401-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo“ panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.