Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamojo atstovui Georgijui Gromovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teistas 3 kartus, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. kaltinamas tuo, kad 2012 m. vasario 28 d. apie 11.30 val., Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) buto kambaryje tyčia sužalojo S. J., peiliu durdamas jam į krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą bei išsivysčiusio dešinės pusės pneumohemotorakso rezultate jį sunkiai suluošino, sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1dalyje.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis J. apie du mėnesius gyveno pas V. bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). V. nupirko 5 butelius vyno, alaus, užkandos ir pasiūlė jiems užeiti pas J. užnešti pasą ir kartu išgerti. Tą dieną buvo blaivus, alkoholį vartojo tik tame bute. Nors buvo apgirtęs, tačiau aplinkybes prisiminė puikiai. Išgertuvės ir konfliktas įvyko dienos metu. Bute be jo dar buvo L., R. S., V. ir S. J.. S. nuo jo sėdėjo per vieną žmogų. Begeriant J. pradėjo priekaištauti, kad neva jis pavogė jo telefoną. S. buvo stipriai neblaivus, bet nesvirduliavo. S. priėjo prie jo, atsiklaupė ant sulaužytos kojos girnelės ir pradėjo smaugti. Prie pat jo buvo taburetė su užkanda. Kaire ranka nuo taburetės pasiekė peilį ir dūrė į šoną J.. Po dūrio, šis pasitraukė, atsisėdo į savo vietą ir toliau gėrė. Kraujo nematė, tik matė, kad buvo perdrėksti drabužiai. Konfliktą matė tik L., nes kiti jau buvo girti ir snaudė. L. irgi buvo išgėrusi, bet nebuvo girta. Po kiek laiko J. vėl prie pradėjo kabintis dėl pavogto telefono. Tada jis L. paprašė, kad palydėtų ir jie išėjo namo. V. R. jam sakė, kad S. ligoninėje, kad sirgo plaučių pleuritu. Nurodė, kad peilis buvo J.. Peilio geležtė buvo 4 cm. Patikino, kad bakstelėjo nestipriai peiliu, nes norėjo, kad paleistų. Tai buvo vienintelė galimybė apsiginti. Neturėjo galimybės jį nuo savęs nustumti, nes jis pakankamai sunkus žmogus. Mėlynes, atsiradusias nuo smaugimo, ant jo kaklo matė L. ir Č. V., nes jam pasakojo iš kur jos atsirado. Iki šio įvykio su S. jų santykiai buvo gražūs. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo, tačiau S. būdavo konfliktiškas kai išgerdavo. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą, nes yra kaltas. Galėtų atlyginti 8000 litų. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Renka metalą, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Reikėtų 1,5 metų, kad galėtų atlyginti civilinius ieškinius. Invalidumą gaus dėl lūžusio stuburo, nes yra operuotos girnelės.

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jų tarpusavio santykiai geri, kaip ir kada buvo sužalotas neprisimena.

Nukentėjusiojo S. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu. S. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-02-27 po pietų pas jį atėjo V. R., V. L. ir L., kurios pavardės nežino. Jie atsinešė du butelius alaus po 2 l ir vyno, ir kartu gėrė. Vėliau V. L. su R. S. dar nupirko vyno. Visi liko nakvoti jo bute. Kelis kartus sakė L., kad šis pavogė jo mobiliuosius telefonus. Rytą V. L. su R. S. vėl nupirko vyno ir alaus. Begeriant V. L. vėl priminė, kad iš jo pavogęs tris mobiliuosius telefonus. Tuo metu jis sėdėjo ant minkštos dalies kampo, o V. L. sėdėjo šalia jo iš dešinės. V. L. supykęs dūrė peiliu į šoną. Dūrė sulankstomu peiliu, kurį visada nešiojasi su savimi. Kai gėrė jokio peilio nebuvo. Peilis buvo padėtas ant spintelės, toliau nuo minkštos dalies ir ranka nepasieksi. Po dūrio jis pajautė skausmą ir kiek pamena susmuko ant kelių ant žemės bei prarado sąmonę, kas vyko paskui nepamena. Vėliau R. S. jam pasakojo, kad pamatė daug kraujo ir išbėgo kviesti greitosios. Mano, kad peilį, kuriuo dūrė V. L. išsinešė. Su V. L. nesigrūmė ir su juo nesimušė, jo nesmaugė, tik priekaištavo dėl negrąžintų telefonų. Po to V. L. daugiau nematė ir su juo nebendravo. Dėl sužalojimo reiškia civilinį ieškinį, nes patyrė daug sveikatos problemų, išgyvenimų (b. t.1, l. 46, 47-48).

Perskaičius parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog su šiais parodymais nesutinka ir taip policijos pareigūnams nepasakojo. Pripažino, jog galėjo smaugti kaltinamąjį.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas, o nukentėjusysis yra jo sesers vyras. Įvykio metu gyveno pas J. bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Į svečius atėjo L., V. ir V.. Visi išgėrė 4 butelius vyno. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo. Visi užmigo. Kitą rytą L. su L. išėjo į parduotuvę ir parnešė dar alkoholio ir vėl gėrė. Matė, kad V. jau miegojo. Jis buvo gerokai apgirtęs ir snaudė. Girdėjo kaip S. L. pasakė, kad šis jam atiduotų telefoną, kurį pavogė. Daugiau tuo metu nieko negirdėjo, nes buvo stipriai išgėręs. Jų niekas neskyrė, nes nebuvo kam skirti, jei ir vyko koks konfliktas tarp jų. L. nemiegojo ir ji galėjo matyti kaip įvyko konfliktas. Po kiek laiko jį pažadino L. ir pasakė, kad užsirakintų duris, nes jie su Laima išeina. Jokios kalbos apie S. sužalojimą nebuvo. Užsirakino duris ir grįžo atgal į kambarį. Pamatė, kad dar yra likę alaus ir paklausė ar V. su S. gers. Jie nieko neatsakė. Tuomet pamatė ant S. marškinėlių kraujo dėmę. Priėjo prie jo, pakėlė marškinėlius ir dešinėje krūtinės pusėje pamatė durtinę žaizdą. Labai išsigando ir išbėgo kviesti pagalbos. Nubėgo į Žuvinto nuovadą, kad pareigūnai iškviestų greitąją pagalbą. Pareigūnams pasakė adresą ir grįžo į S. namus laukti greitosios pagalbos. S. išsivežė medikai, o jį išsivežė kriminalistai. Klausė kur L., tačiau jis nežinojo. Nurodė, kad L. su savimi turėjo peilį, nes jis juo pjaustė užkandą, kuri buvo ant kėdės netoli lovos. Peilio geležtė yra apie 6 cm ilgio, rankena žalsvos spalvos, peilį laikė kišenėje. Tarp J. ir L. sėdėjo R.. L. sėdėdamas ant lovos galėjo turėjo pasilenkti, kad galėtų ką nors paimti nuo taburetės. Nematė, kad S. būtų smaugęs L.. Nurodė, kad L. nebuvo agresyviai nusiteikęs. J. nėra agresyvus ir nemano, kad jis galėjo smaugti L.. J. iš savo sėdėjimo vietos rankomis galėjo pasiekti L..

Liudytoja L. V. parodė, kad su kaltinamuoju ir Viktoru nuėjo pas nukentėjusįjį į svečius. Jis tuo metu gyveno prie „Žuvinto“ parduotuvės, pirmame aukšte. Gatvės pavadinimo ir namo numerio nežino. Namuose buvo S.. Atsinešė vyno ir visi gėrė. Alkoholio gėrimas buvo su nakvyne. S. su L. kitą dieną pradėjo ginčytis dėl telefono. S. kaltino, kad L. pavogė telefoną. S. per kėdę šoko prie L.. S. užgulė L. ir pradėjo smaugti. Tada L. dūrė peiliu. Po to S. atsisėdo. Matė, kad S. iš krūtinės bėgo kraujas. Dar kiek išgėrė ir ji su L. išėjo. Nežino ar L. su savimi nešiojosi peilį. Taburetė buvo netoli ir jei peilis būtų buvęs ant jos, tai L. galėjo jį pasiekti, tačiau ji peilio nematė. Negali pasakyti iš kur atsirado peilis. Po įvykio daugiau su L. nekalbėjo. Prieš posėdį jie kalbėjosi apie S. ir jis jos nieko neprašė papasakoti. Buvo išgėrusi. Ir girtumas, ir praėjęs laiko tarpas turi įtakos, kad neprisimena visų aplinkybių. A. L. kaklo sužalojimų nepastebėjo.

Liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamasis L. jam sakė, jog susiginčijo dėl telefono, kad jį smaugė, kad yra žymės. Negalėjo pasakyti ar matė kokių nors smaugimo žymių ant jo kaklo. L. yra normalus žmogus, jie niekada nesipyksta. S. J. pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja. Nežinojo, kad J. buvo sužalotas. Nematė, kad L. su savimi turėtų peilį.

I. Z. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2012-02-28 Alytaus apskrities VPK gautas pranešimas iš Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas pristatė S. J., gim. 1949 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-02-28 apie 11.00 val. rastas namuose su durtine žaizda. S. J. po operacijos gydymui paguldytas į ligoninės reanimacijos skyrių (t. 1, b. l. 4).

2012-02-28 įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), t. y. vieta, kur 2012-02-28 buvo įvykdyta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 6-8, 9-14 ).

2012-05-03 Apžiūros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiūrėti nukentėjusiojo S. J. marškinėliai, kurių priekinėje dalyje matyti audinio pažeidimas. (b.t.1, l. 16-19).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 244/12(06) matyti, kad S. J. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko, kuri kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; pateiktuose marškinėliuose esantys pažeidimai atitinka jo kūne rastiems sužalojimams. (b. t.1, l. 24-26).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad V. L. parodė vietoje su nusikaltimu susijusias aplinkybes. (b.t.1, l.120-128).

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis tyčia durdamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį padarė kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą, tokie tyčiniai kaltinamojo veiksmai sukėlė padarinius - dėl kiauryminio durtinio-pjautinio pilvo ertmės sužalojimo nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymiai. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad dūrė gindamasis, tačiau šios jo versijos nepatvirtino nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojas R. S.. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iš savo sėdėjimo vietos negalėjo pasiekti peilio, nes jo arti nebuvo. Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo teiginį, jog gindamasis pasiekė peilį, stovėjusį ant taburetės, kuriuo pjaustėsi maistą. Nebuvo užfiksuoti ir jokie sužalojimai kaltinamajam. Sužalojimų nepatvirtino ir kaltinamojo nurodyti liudytojai L. V. ir V. Č..

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas. Skiriant bausmę kaltinamajam V. L. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str.5d.). Kaltinamajam paskirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemiau jos vidurkio.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys už nukentėjusiojo S. J. gydymo išlaidas yra pagrįstas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta S. J. sveikata, nukentėjusysis buvo operuotas ir gydomas VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, gydymo išlaidas sudarė 3123,68 Lt, jos buvo apmokėtos iš valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteistina 3123,68 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis pareiškė 40 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei alai atlyginti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sunkiai sužalojo S. J., dėl sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, nepatogumus. Nukentėjusysis nenurodė kokius dvasinius išgyvenimus patyrė, todėl teismas laiko, kad dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis neturėjo. Nukentėjusiojo nurodyta 40000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimas nesukėlė jokių liekamųjų reiškinių, nukentėjusiajam nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, kad S. J. avansu kompensuota 6500,00 Lt neturtinė žala (t. 1, b. l. 4344). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai jog jis privalomo registruoti turto neturi, nedirba, neturi pastovių pajamų, kad nukentėjusiajam neturtinė žala iš dalies atlyginta iš nukentėjusiųjų asmenų fondo bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajam priteistina 3000 Lt dydžio kompensacija už padarytą neturtinę žalą.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš V. L. 3123,68 Lt Valstybinei ligonių kasai (į.k. 191351679, Europos a.1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333) už nukentėjusiojo S. J. gydymo išlaidas.

Nukentėjusiojo S. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. L. 3000,00 neturtinei žalai atlyginti S. J. naudai.

Daiktinį įrodymą, S. J. marškinėlius, saugojamus Alytaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.