- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-174-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-778/2011 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei R. V., dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo iš dalies negaliojančiais, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarė V. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti 2007-10-29 paskolos sutartį, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovės R. V., sudarytą dėl 236 000 Lt; pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 91 000 Lt 2007-10-30 hipotekos lakštą Nr. 8184, kodas 03120070015621; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2007-10-29 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė turėjo ieškovei suteikti 327 000 Lt paskolą, o paskolos grąžinimo užtikrinimui šalys 2007-10-30 pasirašė hipotekos lakštą Nr.8184, įkeitimu užtikrintos prievolės dydis 327 000 Lt. Tačiau atsakovė ieškovei suteikė ne 327 000 Lt dydžio paskolą, bet 236 000 Lt, tokiu būdu nesumokėdama ieškovei 91 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovė pagal paskolos sutartį visus pinigus gavo. Teismas, įvertinęs ieškovės 2007-10-29 pasirašytą pakvitavimą, kuris išduotas paskolos sutarties, patvirtintos Klaipėdos m.11-ojo notaro biuro notarės V.Kasiulynienės, pagrindu, bei liudytojos I. B. parodymus, padarė išvadą, jog ieškovė 327 000 Lt iš atsakovės gavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmus, kuriais ji nedalyvaudavo teismo posėdžiuose dėl ligos bei nuslėpė faktą, jog buvo pasirašiusi pakvitavimą, pripažino nesąžiningais ir kaip vilkinančiais procesą, dėl kurių atsakovė patiria papildomų nuostolių. Dėl to teismas ieškovei už piktnaudžiavimą savo teisėmis skyrė 4 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi pripažinęs ieškovės dalyvavimą būtinu, išnagrinėjo bylą dalyvaujant tik jos atstovui. Dėl to buvo suvaržytos ieškovės procesinės teisės būti išklausytai, teikti paaiškinimus, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams, pateikti atsikirtimus, nes atsižvelgiant į ginčijamų teisinių santykių pobūdį tik ji galėjo duoti paaiškinimus dėl aplinkybės, jog pinigai jai nebuvo perduoti. Ieškovė nurodo, jog atsakovė ieškovei faktiškai skolino 236 000 Lt be palūkanų, o suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovė atsakovei turėjo grąžinti 327 000 Lt, tokiu būdu nuslepiant palūkanas. Taip pat ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai buvo skirta 4 000 Lt bauda. Kaip nurodo ieškovė, ji nenuslėpė nuo teismo fakto, jog buvo pasirašiusi pakvitavimą, kadangi ji jo neturėjo. Be to, po jo pasirašymo praėjus 3 metams, apie jį pamiršo. Taip pat teismas ieškovės neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės pripažino svarbiomis, ieškovė taip pat susirado atstovą, kuris padėtų tinkamai jai įgyvendinti procesines teises. Dėl to nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji vilkino bylos nagrinėjimą ir sąmoningai veikė prieš greitą jos išnagrinėjimą.
Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė ieškovei skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog ieškovė pati nepasinaudojo galimybe dalyvauti teismo posėdžiuose, o bylos aplinkybės patvirtina, kad ji į teismo posėdžius neatvykdavo tam, jog vilkintų bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu ją atstovavęs advokatas galėjo apsinaudoti šaliai suteiktomis teisėmis teikti įrodymus, juos išreikalauti ir duoti paaiškinimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jai 4 000 Lt baudą. Taip pat atsakovė nurodo, jog nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog ji gavo ne visą paskolos sumą. Kaip nurodo atsakovė, ji pateikė įrodymų patvirtinančių paskolos dalyko perdavimą, tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie šią aplinkybę paneigtų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nutartimi pripažinęs ieškovės dalyvavimą būtinu, išnagrinėjo bylą dalyvaujant tik jos atstovui. Kaip matyti iš 2011-02-04 protokolinės nutarties, ieškovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ją dalyvauti teismo posėdyje arba pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Tuo tarpu šalies pripažinimas teismo posėdyje būtinu negali būti išreikštas atitinkamomis alternatyvomis, kaip šiuo atveju, jis turi būti aiškus ir nedviprasmiškas (CPK 160 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovės dalyvavimas posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.). Ieškovės atstovas turėjo visas šaliai suteiktas procesines teises ir galėjo tinkamai atstovauti ieškovę. Be to, byloje nėra duomenų, kurie pateisintų pačios ieškovės nedalyvavimą, ieškovė turėjo galimybę pati dalyvauti teismo posėdyje, o jos nedalyvavimas netrukdė jai suderinti reikalavimo pagrindą ir jį sudarančias aplinkybes su savo atstovu, kurias jis galėjo išsakyti teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš byloje esančio 2011-04-04 ieškovės prašymo, ji netgi prašė atidėti teismo posėdi, jog negalės atvykti jos atstovas, o pati ji negalės tinkamai atstovauti savo interesų. Teismas šį jos prašymą patenkino ir suteikė galimybė tiek jos atstovui, tiek jai pačiai dalyvauti teismo posėdyje. Tai, kad ji tuo nepasinaudojo, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimo.
Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, jog ji realiai iš atsakovės negavo 91 000 Lt. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. S. P., E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Šiuo atveju pinigų gavimo faktas užfiksuotas 2007-10-29 pakvitavime, todėl pareiga įrodyti, kad pinigų negavo (gavo mažiau), tenka paskolos gavėjui, t. y. apeliantei. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 91 000 Lt negavo. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimus, jog atsakovė ieškovei faktiškai skolino 236 000 Lt be palūkanų, o suėjus paskolos grąžinimo terminui ieškovė atsakovei turėjo grąžinti 327 000 Lt, tokiu būdu nuslepiant palūkanas, vertina kaip poziciją, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Esant šių aplinkybių visetui yra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą bei tuo pagrindu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą.
Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai buvo paskirta 4 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei veikiant prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas šią baudą ieškovei skyrė nepagrįstai, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis pripažino svarbiomis, dėl to pagrindų skirti ieškovei baudą nebuvo. Tuo tarpu atsakovė, nurodydama jog patiria nuostolius, nepareiškė prašymo jų atlyginti (CPK 95 str. 1 d.). Be to, ieškovės atitinkamų įrodymų nepateikimas, kurių ji neturėjo pateikti, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, kadangi šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimų pagrindu, dėl to ieškovė neturėjo pareigos nurodyti pakvitavimo, kuriame pažymėta, jog ji iš atsakovės 327 000 Lt gavo. Ieškovė turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kurie paneigtų šią aplinkybę. Pažymėtina, jog procesas vyksta remiantis rungtyniškumo principo pagrindu, dėl to atitinkamų įrodymų nepateikimas turėtų būti traktuojamas kaip tam tikrų aplinkybių neįrodymas, kurios sudaro pagrindą ieškinį atmesti, o ne skirti baudą (CPK 12 str.).
Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai buvo skirta bauda (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ši sprendimo dalis dėl baudos skyrimo naikintina, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas dalyje dėl materialinių reikalavimų ir tenkintinas tik dalyje dėl nepagrįstų teismo procesinių veiksmų – baudos skyrimo, nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų (CPK 95 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.