Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-891-327-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
1A-891-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00814-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
M. R.
Ieškovas
Kauno teritorinei ligonių kasai
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-891-327-2013

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00814-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Jūratei Vaš­kevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistajam M. R., jo gy­nė­jai advokatei Renatai Vilčiauskienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio ra­jo­no apy­lin­kės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­pu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – dvejiems metams aštuoniems mėnesiams terminuoto lais­vės atėmimo pa­tai­sos na­muo­se,

- pagal BK 284 str. 1 d. – vieneriems metams dviem mėnesiams ter­minuoto laisvės atė­mi­mo pataisos namuose.

Baus­mes subendrinus pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinta bausmė nu­sta­tyta dveji metai aštuoni mėnesiai terminuoto laisvės atė­mimo pataisos namuose.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš M. R. priteista du šimtai septyni litai 91 ct. (207,91) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui at­ly­ginimo pagal atgręžtinį reikalavimą ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.

E. D. civilinis ieškinys patenkintas dalinai, iš M. R. priteista trys šimtai penkiasdešimt litų (350 Lt) turtinės žalos ir vienas tūkstantis penki šimtai litų (1500 Lt) netur­tinės žalos atlyginimo E. D..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2012-11-13 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), prieigose prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, grupės kitų asmenų akivaizdoje, – viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, be jokios aiškios dingsties ir paaiškinamo motyvo, – iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė 10 kartų kumščiais ir 4 kartus spyrė nukentėjusiam E. D. į galvą, kojas, užšokdamas kūnu pargriovė šį ant že­mės ir jį užgriuvo, taip padarydamas jam dešinio žastikaulio išnirimą, viršutinio žandikaulio kai­rės pu­sės 1 danties vainiko lūžimą ir odos nubrozdinimą kaktoje, tuo padarė nukentėjusiam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilkaviškio ra­jo­no apy­lin­kės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas realiais faktais ir įro­dy­mais. Skunde nurodo, kad ikiteisminiame tyrime neneigė 2012-11-13 sumušęs E. D., kadangi bu­vo vartojęs alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs ir neprisimena, ką veikė nuo 14 val. iki 19 val., todėl prisipažino, labai gailėjosi ir sutiko atlyginti žalą. Tačiau grįžęs iš policijos iš savo draugės V. Š. sužinojo, kad nuo 14 val. iki 19 val. miegojo namuose. Policijoje jam neleido pakeisti pa­rodymų. Nukentėjusysis E. D. tvirtino, kad jį sumušęs asmuo buvo blaivus. Į teismo posėdį nebuvo iškviestos liudytojos V. Š., A. G. ir E. D. nurodyti žmonės, kurie ma­­tė, kaip jis mušė nukentėjusįjį. Todėl teismas be pagrindo patikėjo nukentėjusiuoju, kuris jį ap­kal­tino dėl 2011 m. žiemą kilusio konflikto dėl merginų, kurios nukentėjusiajam pasakė nuteis­to­jo pavardę. Šios merginos irgi nebuvo iškviestos liudyti. Teismas be pagrindo skyrė griežtą bausmę, rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas už apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais mo­ty­vais.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. R. ape­liacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­sin­gai sprendė dėl M. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir pa­sky­rė jam bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iš­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio by­los nagrinėjimo metu kaltinamojo duotus parodymus, teismas remiasi ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes.

Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje ji įrodyta objektyviais rašytiniais įrodymais bei nuosekliais nukentėjusiojo E. D. parodymais, kurie by­lo­je nebuvo paneigti. Jokiais įrodymais nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teis­mas vadovavosi tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuris nuteistąjį galėjo apkalbėti iš kerš­to ar dėl ankstesnių nuteistojo ir nukentėjusiojo nesutarimų dėl merginų. Nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos nu­teis­to­jo prielaidos, kurios, jei net ir turėtų tam tikrą pagrindą, negali būti laikomos pa­kan­kamomis pripažinti nukentėjusiojo pa­rodymus nepatikimais. Iš byloje esančių duo­me­nų matyti, kad nukentėjusysis po ankstesnio jo sumušimo 2011 m. į policijos pareigūnus nesi­kreipė ir jokių pretenzijų nuteistajam nereiškė. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abe­joti nu­kentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Iš 2012-11-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. D. iš šešių asmenų atpažino nuteistąjį iš bendrų veido bruožų kaip jį užpuolusį ir sumušusį asmenį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis taip pat nurodė gerai atpažįstantis nu­teis­tąjį ir jam visiškai nėra jokių abejonių, kad tai yra jį užpuolęs ir sumušęs asmuo. Apylinkės teismas dėl šio asmens parodymų pasisakė, tinkamai juos įver­tino patikimumo požiūriu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepa­grįs­tai rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, at­me­ta­mi. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistojo parodymus paneigia ne tik nuken­tė­ju­sio­jo parodymai, bet ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nepagrįstais ir deklaratyviais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas apeliantą nuteisė remdamasis tik tuo, kad jis jau anksčiau teistas už apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Nuteistojo parodymų prieštaringumą parodo ne tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ap­klau­siamas pirmą kartą nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, o kitų apklausų metu ją neigė. Pirminėje apklausoje jis buvo parodęs, kad nusikaltimų padarymo die­ną jis iki 14 val. su draugais buvo (duomenys neskelbtini) esančiame boulingo klube ir vartojo alko­ho­li­nius gėrimus, o ką veikė toliau, nepamena, pamena tik tai, kad prabudo savo namuose. Apklau­sia­mas antrą kartą jis jau parodė, kad tą dieną į namus grįžo kelios minutės po 14 val., o atsibudęs 19 val. iš namų jis jau niekur nėjo. Tačiau duodamas parodymus teisme jis jau nurodė, kad prabudęs 19 val. jis vėl išėjo į boulingo klubą. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nenurodė savo draugų, kurie su juo kartu buvo įvykio dieną boulingo klube iki jo nurodomos 14 val., kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo parodymų teisingumu.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad teismas privalėjo ap­klaus­ti liudytojas A. G. ir V. Š., galinčias patvirtinti jo parodymus. Iš byloje esan­čių duomenų matyti, kad šios liudytojos yra išvykusios į užsienį ir jų apklausti nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams galimybės nebuvo. Tačiau šios liudytojos nebuvo tiesioginės įvy­kio liudytojos ir jas kaip asmenis, galinčius patvirtinti nuteistojo keliamą versiją dėl jo buvimo na­muo­se įvykio metu, nurodė pats nuteistasis, nors, remiantis jo parodymais, jis pats savo grįžimo į na­mus aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena. Todėl ši nuteistojo versija pagrįstai vertinta tik kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Be to, teisme nepasitvirtino nuteistojo parodymai apie tai, kad nu­si­kal­timų padarymo dieną 14-15 val. grįžtantį į namus jį matė draugės E., B. ir A.. Teisme apklausiamas nuteistasis tvirtino, kad liudytojos R. G. dukra A. jam sakė, kada jis grįžo. Teisme apklausta liudytoja R. G. parodė, kad jau tyrimo metu ji telefonu klausė duk­ters A., ar toji tikrai tądien, kaip sakė nuteistasis, buvo jo ir jo draugės V. Š. namuose bei matė nuteistąjį buvus namuose, dukra jai atsakė, jog ji apie tai nieko nežino. Nu­teistojo parodymų nepatvirtino ir liudytoja B. P., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jai negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių buvo perskaityti teisme.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teisme nebuvo ap­klausti ir kiti asmenys, kurie, kaip nurodė nukentėjusysis, galėjo matyti įvykį. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis buvo parodęs, jog jo sumušimą galėjo matyti netoliese šunį vedžiojusi mo­teris ir mokyklos, šalia kurios jis buvo sumuštas, mokiniai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys nustatyti ir surasti nebuvo. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo E. D. tei­gi­mu nu­teis­tasis jį sumušė būdamas blaivus, kas visiškai prieštarauja nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus ir nepamena, kaip grįžo namo. Tačiau apklausiamas teisme E. D. netvirtino, kad nuteistasis buvo blaivus, tik nurodė, kad nuo nuteistojo alkoholio kva­po nejautė ir iš jo elgesio nesimatė, kad jis būtų girtas. Teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir kitų teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių nukentėjusiojo parodymus reikėtų ver­tin­ti kaip nepatikimus, apeliantas skunde nenurodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pa­grįstas išvadas dėl nuteistojo M. R. kaltės viešoje vietoje ir su įvykiu nesu­si­ju­sių kitų asmenų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavus smūgius kumščiais ir spardžius nukentėjusiam į galvą, kojas, užšokant nugriovus ant žemės ir užgriuvus savo kūnu, pada­rant nu­ken­tėjusiajam kūno sužalojimus ir nesunkiai sutrikdant jo sveikatą, kuo dar buvo sutrikdyta ir vi­suo­menės rimtis bei tvarka. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skir­da­mas nuteistajam M. R. bausmes ir jas subendrindamas pir­mo­sios instancijos teismas BK 41, 54, 63 straipsnių reikalavimų nepa­žei­dė, atsižvelgė į nu­teis­to­jo padarytų nusi­kals­ta­mų veikų pobūdį ir pavo­jin­gu­mo laipsnį, kal­tės for­mą ir rūšį, į nu­teistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą ir visas by­los aplin­ky­bes.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija kons­ta­tuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei tei­sė­tą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, dy­džio ir su­ben­drinimo bei civilinio ieškinio priteisimo pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepa­keis­tas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skun­dą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasArūnas PaštuolisValdas Vitunskas