- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-891-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00814-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. R.
- Ieškovas
- Kauno teritorinei ligonių kasai
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-891-327-2013
Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00814-2012-1
2013 m. gruodžio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistajam M. R., jo gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – dvejiems metams aštuoniems mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose,
- pagal BK 284 str. 1 d. – vieneriems metams dviem mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinta bausmė nustatyta dveji metai aštuoni mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš M. R. priteista du šimtai septyni litai 91 ct. (207,91) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.
E. D. civilinis ieškinys patenkintas dalinai, iš M. R. priteista trys šimtai penkiasdešimt litų (350 Lt) turtinės žalos ir vienas tūkstantis penki šimtai litų (1500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo E. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. nuteistas už tai, kad 2012-11-13 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), prieigose prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, grupės kitų asmenų akivaizdoje, – viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, be jokios aiškios dingsties ir paaiškinamo motyvo, – iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė 10 kartų kumščiais ir 4 kartus spyrė nukentėjusiam E. D. į galvą, kojas, užšokdamas kūnu pargriovė šį ant žemės ir jį užgriuvo, taip padarydamas jam dešinio žastikaulio išnirimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties vainiko lūžimą ir odos nubrozdinimą kaktoje, tuo padarė nukentėjusiam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas realiais faktais ir įrodymais. Skunde nurodo, kad ikiteisminiame tyrime neneigė 2012-11-13 sumušęs E. D., kadangi buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs ir neprisimena, ką veikė nuo 14 val. iki 19 val., todėl prisipažino, labai gailėjosi ir sutiko atlyginti žalą. Tačiau grįžęs iš policijos iš savo draugės V. Š. sužinojo, kad nuo 14 val. iki 19 val. miegojo namuose. Policijoje jam neleido pakeisti parodymų. Nukentėjusysis E. D. tvirtino, kad jį sumušęs asmuo buvo blaivus. Į teismo posėdį nebuvo iškviestos liudytojos V. Š., A. G. ir E. D. nurodyti žmonės, kurie matė, kaip jis mušė nukentėjusįjį. Todėl teismas be pagrindo patikėjo nukentėjusiuoju, kuris jį apkaltino dėl 2011 m. žiemą kilusio konflikto dėl merginų, kurios nukentėjusiajam pasakė nuteistojo pavardę. Šios merginos irgi nebuvo iškviestos liudyti. Teismas be pagrindo skyrė griežtą bausmę, rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas už apysunkius ir sunkius nusikaltimus.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė dėl M. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.
Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo duotus parodymus, teismas remiasi ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes.
Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje ji įrodyta objektyviais rašytiniais įrodymais bei nuosekliais nukentėjusiojo E. D. parodymais, kurie byloje nebuvo paneigti. Jokiais įrodymais nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas vadovavosi tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuris nuteistąjį galėjo apkalbėti iš keršto ar dėl ankstesnių nuteistojo ir nukentėjusiojo nesutarimų dėl merginų. Nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos nuteistojo prielaidos, kurios, jei net ir turėtų tam tikrą pagrindą, negali būti laikomos pakankamomis pripažinti nukentėjusiojo parodymus nepatikimais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis po ankstesnio jo sumušimo 2011 m. į policijos pareigūnus nesikreipė ir jokių pretenzijų nuteistajam nereiškė. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Iš 2012-11-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. D. iš šešių asmenų atpažino nuteistąjį iš bendrų veido bruožų kaip jį užpuolusį ir sumušusį asmenį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis taip pat nurodė gerai atpažįstantis nuteistąjį ir jam visiškai nėra jokių abejonių, kad tai yra jį užpuolęs ir sumušęs asmuo. Apylinkės teismas dėl šio asmens parodymų pasisakė, tinkamai juos įvertino patikimumo požiūriu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, atmetami. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistojo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nepagrįstais ir deklaratyviais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas apeliantą nuteisė remdamasis tik tuo, kad jis jau anksčiau teistas už apysunkius ir sunkius nusikaltimus.
Nuteistojo parodymų prieštaringumą parodo ne tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, o kitų apklausų metu ją neigė. Pirminėje apklausoje jis buvo parodęs, kad nusikaltimų padarymo dieną jis iki 14 val. su draugais buvo (duomenys neskelbtini) esančiame boulingo klube ir vartojo alkoholinius gėrimus, o ką veikė toliau, nepamena, pamena tik tai, kad prabudo savo namuose. Apklausiamas antrą kartą jis jau parodė, kad tą dieną į namus grįžo kelios minutės po 14 val., o atsibudęs 19 val. iš namų jis jau niekur nėjo. Tačiau duodamas parodymus teisme jis jau nurodė, kad prabudęs 19 val. jis vėl išėjo į boulingo klubą. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nenurodė savo draugų, kurie su juo kartu buvo įvykio dieną boulingo klube iki jo nurodomos 14 val., kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo parodymų teisingumu.
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad teismas privalėjo apklausti liudytojas A. G. ir V. Š., galinčias patvirtinti jo parodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios liudytojos yra išvykusios į užsienį ir jų apklausti nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams galimybės nebuvo. Tačiau šios liudytojos nebuvo tiesioginės įvykio liudytojos ir jas kaip asmenis, galinčius patvirtinti nuteistojo keliamą versiją dėl jo buvimo namuose įvykio metu, nurodė pats nuteistasis, nors, remiantis jo parodymais, jis pats savo grįžimo į namus aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena. Todėl ši nuteistojo versija pagrįstai vertinta tik kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Be to, teisme nepasitvirtino nuteistojo parodymai apie tai, kad nusikaltimų padarymo dieną 14-15 val. grįžtantį į namus jį matė draugės E., B. ir A.. Teisme apklausiamas nuteistasis tvirtino, kad liudytojos R. G. dukra A. jam sakė, kada jis grįžo. Teisme apklausta liudytoja R. G. parodė, kad jau tyrimo metu ji telefonu klausė dukters A., ar toji tikrai tądien, kaip sakė nuteistasis, buvo jo ir jo draugės V. Š. namuose bei matė nuteistąjį buvus namuose, dukra jai atsakė, jog ji apie tai nieko nežino. Nuteistojo parodymų nepatvirtino ir liudytoja B. P., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jai negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių buvo perskaityti teisme.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teisme nebuvo apklausti ir kiti asmenys, kurie, kaip nurodė nukentėjusysis, galėjo matyti įvykį. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis buvo parodęs, jog jo sumušimą galėjo matyti netoliese šunį vedžiojusi moteris ir mokyklos, šalia kurios jis buvo sumuštas, mokiniai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys nustatyti ir surasti nebuvo. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo E. D. teigimu nuteistasis jį sumušė būdamas blaivus, kas visiškai prieštarauja nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus ir nepamena, kaip grįžo namo. Tačiau apklausiamas teisme E. D. netvirtino, kad nuteistasis buvo blaivus, tik nurodė, kad nuo nuteistojo alkoholio kvapo nejautė ir iš jo elgesio nesimatė, kad jis būtų girtas. Teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir kitų teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių nukentėjusiojo parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus, apeliantas skunde nenurodo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo M. R. kaltės viešoje vietoje ir su įvykiu nesusijusių kitų asmenų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavus smūgius kumščiais ir spardžius nukentėjusiam į galvą, kojas, užšokant nugriovus ant žemės ir užgriuvus savo kūnu, padarant nukentėjusiajam kūno sužalojimus ir nesunkiai sutrikdant jo sveikatą, kuo dar buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam M. R. bausmes ir jas subendrindamas pirmosios instancijos teismas BK 41, 54, 63 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą ir visas bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, dydžio ir subendrinimo bei civilinio ieškinio priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.