Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. N. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimo L. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. kovo 26 d. L. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2008 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., iš Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“, buveinės adresas Pramonės g. 4, Utenos m., Utenos rajono sav., teritorijoje esančios valgyklos patalpų pagrobė karštai rūkytą kiaulienos kepsnį 1,08 kg svorio, kurio vertė 17,27 Lt, 0,5 kg pieniškų dešrelių, kurių vertė 6,00 Lt, 1,5 kg „Vilniaus Extra“ pieniškų dešrelių, kurių vertė 18,00 Lt, tokiais veiksmais Uždarajai akcinei bendrovei „Utenos mėsa“ padarydamas 41,27 Lt dydžio turtinį nuostolį. Šiais veiksmais L. N. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje.

II.

L. N. pateiktu teismui apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimą panaikinti.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo jis nubaustas už pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje padarymą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatoms, kadangi už jam inkriminuotą pažeidimą – mėsos gaminių iš Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“, kurių vertė 41,27 Lt vagystę, jis jau buvo nubaustas - Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 620 Dėl drausminės nuobaudos L. N. skyrimo ir atleidimo iš darbo – atleistas iš darbo. Taigi, Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 nutarimu paskirdamas jam 500 Lt baudą, faktiškai jį už tą pačią veiką nubaudė antrą kartą. Taip pat L. N. nurodo, kad po incidento Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ apsaugininkų patalpose, prieš jį naudojant moralinį terorą bei grasinimus buvo išgautas jo pasiaiškinimas - prisipažinimas, kuris turėtų būti pripažintas niekiniu. Teigia, kad jam suformuluotas kaltinimas yra grįstas tik subjektyvia ir vienašališka Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ apsaugos darbuotojų įvykio versija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII- 1543, redakcija, galiojanti nuo 2000 m. kovo 15 d.) nustato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ generalinio direktoriaus pareiškimą, paties L. N. pirminį paaiškinimą, kur jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, liudytojų R. Z., A. V. ir R. P., M. V. paaiškinimus ir tarnybinius parnešimus bei jų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog L. N. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje yra įrodyta.

Nors L. N. apeliaciniame skunde teigia, kad Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ apsaugos darbuotojai jį apkaltino nepagrįstai, siekdami su juo susidoroti, tačiau kodėl pastarieji būtų suinteresuoti tai padaryti, nenurodo. Jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikyti patikimais ir jais, kartu su kita byloje surinkta medžiaga, teisėtai buvo remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad siekiant gauti jo pirminį pasiaiškinimą prieš jį būtų buvę pavartotos neteisėtos priemonės. Kadangi tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, L. N. argumentas, kad paaiškinimas iš jo buvo išgautas pavartojus prieš jį prievartą, todėl jis turėtų būti pripažintas niekiniu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Liudytojos K. I. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes šis iš esmės jokių svarbių bylai aplinkybių nenurodė ir negalėjo to padaryti, nes pažeidimo nematė ir su pažeidėju susitiko tik po pažeidimo.

Nors L. N. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad už jam inkriminuotą pažeidimą – mėsos gaminių iš Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“, kurių vertė 41,27 Lt vagystę, jis jau buvo nubaustas Uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 620 Dėl drausminės nuobaudos L. N. skyrimo ir atleidimo iš darbo – atleistas iš darbo, todėl Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutarimu paskirdamas jam 500 Lt baudą, faktiškai jį už tą pačią veiką nubaudė antrą kartą, tačiau šis jo argumentas taip pat atmetamas. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog skirtingų atsakomybės rūšių, kurios pasižymi specifiniais tikslais, esme ir turiniu, taikymas, kai jų pagrindas - ta pati veika, yra galimas. Tokiu atveju skirtingų atsakomybės rūšių taikymo vertinti kaip non bis in idem (lot. - niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią teisei priešingą veiką) principo pažeidimo negalima. Apskritai drausminės atsakomybės sąlygos, tikslai, esmė ir turinys, taikomos nuobaudos reikšmingai skiriasi nuo atsakomybės pagal ATPK ir jame numatytų administracinių nuobaudų, todėl už padarytą administracinį teisės pažeidimą taikant atsakomybę tik pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, adekvačiai ir teisingai nubausti asmenį už padarytą administracinį teisės pažeidimą yra tiesiog neįmanoma.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis