Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-193/2007 m.

Teisėja Nida Solovjovienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2007 m. sausio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo ir civilinio atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2006-10-30 nuosprendžio, kuriuo Vygantas Valentėlis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 7 p., Vygantui Valentėliui paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį laiko po nuosprendžio paskelbimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam S. P. iš V. V. priteista 150 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o taip pat 250 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vygantas Valentėlis nuteistas už tai, kad jis 2006-06-01 apie 16.40 val., Meilūnų k., Biržų r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie S. S. individualios įmonės parduotuvės ir joje – kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – kumščiu suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius S. P. į veidą – padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus abiejų skruostų srityje ir apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, t.y. tyčia iš chuliganiškų paskatų sužalojo S. P. ir nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę ir išsprendė civilinį ieškinį. Apeliantas savo kaltės bei paskirtos bausmės neginčija.

Dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. taikymo

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Vygantas Valentėlis ant nukentėjusiojo S. P. pyko dėl tik iš jo žmonos G. V. pasakojimo žinomo neva netinkamo nukentėjusiojo elgesio. 2006-06-01 apie 16.40 val., Vygantas Valentėlis pamatė nukentėjusįjį prie S. S. individualios įmonės parduotuvės, esančios Meilūnų k., Biržų r., todėl priėjo prie jo ir sudavė jam ranka į veidą. Nukentėjusysis, vengdamas konflikto, įbėgo į parduotuvę, tačiau Vygantas Valentėlis įėjo į parduotuvę iš paskos ir matant liudytojai R. M. bei jai raminant, dar sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą. Taigi, nors Vygantas Valentėlis iki 2006-06-01 vykusio konflikto pyko ant nukentėjusiojo, fizinis smurtas 2006-06-01 prieš nukentėjusįjį nebuvo išprovokuotas netinkamu nukentėjusiojo elgesiu ar kokiais nors kitais veiksmais. Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad V. V. žmona G. V. dėl neva netinkamo nukentėjusiojo elgesio jos atžvilgiu kreipėsi į valstybės institucijas, nėra. Iš to matyti, kad Vygantas Valentėlis nukentėjusiajam smūgius sudavė, t.y. elgėsi įžūliai, be jokios priežasties. Įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai pasireikšti viešoje vietoje gali tiek tada, kai aplink yra žmonių (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkiniams), tiek tada, kai aplink žmonių nėra (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkai). Fizinio smurto panaudojimo viešoje vietoje kito asmens atžvilgiu atveju nebūtina, kad kiltų kitos pasekmės – aplinkiniams žmonėms būtų sukeltas išgąstis ar kiltų sumaištis, aplinkiniai pasijustų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, būtų nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, būtų padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ar pan. Jau pats fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kito asmens atžvilgiu savaime sutrikdo visuomenės rimtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktą, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, matė dar viena liudytoja – R. M., todėl fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, matant dar vienam asmeniui, neginčijamai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti ne tik į tariamo keršo akto atlikimą, bet ir į viešosios tvarkos pažeidimą, aiškiai demonstruojant nepagarbą žmogui, visuomenei, elgesio bei moralės normoms. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkius sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, o jo apeliacinio skundo teiginys, kad jis nusikalstamą veiką padarė ne iš chuliganiškų paskatų, paneigtas baudžiamosios bylos faktiniais duomenimis, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sutinkamai su CK 6.263 str. 2 d. nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, ne tik turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, t.y. nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti. Civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje reglamentuojančiame BPK 115 str. nustatyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per didelis. CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinę žalą įvertina ir jos dydį nustato teismas. Nukentėjusysis V. V. nusikalstama veika jam padarytą neturtinę žalą įvertino 7000 Lt dydžio suma, tačiau apylinkės teismas, priteisdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. tiek į nusikalstamos veikos pasekmes (S. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai), tiek į V. V. kaltę (padaryta tyčinė nusikalstama veika), jo turtinę bei šeiminę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nuteistasis yra jaunas, darbingas, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, patyrė nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų turėjo gydytis), ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo sumažino iki 5000 Lt. Kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir konstatuoja, kad teismo nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, jis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Iš to matyti, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.