- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- AS-525-152-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (toliau – ir Direkcija) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2.3-12921-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo prašė laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Vilniaus apskrities viršininkui bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius tolesnius veiksmus pagal Įsakymą.
Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir 93 straipsniu ir nurodė, kad Įsakymo pagrindu Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato (toliau – ir Rezervatas) teritorijoje suformuoti bei Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti du žemės sklypai (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – „kita“). Pažymėjo, kad Įsakymas sudaro galimybę Rezervato teritorijoje vykdyti administracinių pastatų statybą bei pradėti su tokia veikla susijusių procesų vykdymą. Mano, kad nesustabdžius Įsakymo galiojimo, teismo sprendimo vykdymas, t.y. padėties, buvusios iki Įsakymo priėmimo, atkūrimas, gali ženkliai pasunkėti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 30-1800 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų nustatymo ir naudojimosi dalių nustatymo“ (su pakeitimais), kurio pagrindu priimtas Įsakymas, 3, 4, 7.1 ir 8 punktai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 4 dalį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė Direkcijos prašymą ir atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas, remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad yra išduoti statybos leidimai Rezervato teritorijoje esančiuose sklypuose, į tai, jog, net ir jei prašymo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria teismas atmetė Direkcijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS143 – 08/2008; AS11 – 367/2007; AS15 – 622/2006; AS16 – 528/2007; AS8 – 488/2007; AS5 – 155/2005; AS5 – 230/2005), pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis, pakartotinai pabrėžia, jog, nesustabdžius Įsakymo galiojimo arba neuždraudus Vilniaus apskrities viršininkui ir/ar Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius tolesnius veiksmus pagal Įsakymą, teismo sprendimo vykdymas, kitaip tariant, padėties, buvusios iki Įsakymo priėmimo atkūrimas, gali ženkliai pasunkėti. Nurodo, kad, Vilniaus apskrities viršininkui ir/ar Vilniaus apskrities viršininko administracijai sudarius žemės sklypų panaudos sutartis, o teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, buvusios padėties atkūrimas ženkliai pasunkės, tokiu atveju Direkcija bus priversta kreiptis į teismą dėl Rezervato teritorijoje esančių žemės sklypų panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Vilniaus apskrities viršininko informuoti Direkciją apie numatomas sudaryti Rezervato teritorijoje suformuotų žemės sklypų panaudos sutartis, todėl Direkcija negalės efektyviai pasinaudoti ABTĮ 71 straipsnyje nurodyta teise prašyti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iš anksto užkirsti kelią neigiamų tokių veiksmų pasekmių kilimui. Nurodo, kad po prašymo teismui pateikimo Direkcija gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2009 m. sausio 6 d. raštą Nr. A51-95-(3.3.10.21.- PD-4) „Dėl informacijos“, kuriame nurodoma informacija leidžia daryti įtikinamą prielaidą, jog nagrinėjamu metu planuojama atlikti Rezervato teritorijoje esančio statinio rekonstrukciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, objektyviai įvertino galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A502 – 2494/2008; AS502 – 451/2008) ir pabrėžia, kad teismas pagrįstai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes, patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus Įsakymą, jis nebesukels teisinių pasekmių ir toks sprendimas iš principo nereikalauja jokio įvykdymo. Pažymi, jog ABTĮ apibrėžiami reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslai nėra padėti pareiškėjui ateityje išvengti galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502 – 177/2008 ir Nr. AS442 – 314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS62 – 228/2008), pabrėžtina, kad Įsakymo pagrindu gali būti išduodami atitinkami leidimai vykdyti konkrečią veiklą tam tikroje teritorijoje ar sklype, todėl neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos kraštovaizdis ir atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį būtų sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą). Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas konstatuoti, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, galėtų būti atlikti veiksmai, kurie turėtų didelės įtakos Rezervato kraštovaizdžiui, tokiu būdu, taptų itin sudėtinga atkurti iki Įsakymo priėmimo buvusią padėtį tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimas būtų patenkintas.
Kartu pažymėtina, jog nėra pagrindo uždrausti atsakovui atlikti veiksmus Įsakymo pagrindu, kadangi, sustabdžius Įsakymo galiojimą, tokie veiksmai negalėtų būti atliekami, o papildomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas netektų prasmės.
Pabrėžtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pritaikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė – Įsakymo galiojimo sustabdymas, likusioje dalyje atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-12921-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Likusią atskirojo skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.