Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo J. T. priteista 3 834,45 Lt Valstybinei ligoniui kasai už nukentėjusiajam V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

J. T. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 31 d., apie 16 val., R. K. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, iš asmeninių paskatų, galva ir rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. K. į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas ir muštinę žaizdą veide, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kairės akiduobės lūžį, lydimą kairiojo atitraukiamojo raumens ligos, raumens įstrigimo bei kaktikaulio kairio ančio ir viršutinio žandikaulio kairio ančio potrauminių uždegimų, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų bei dėl regėjimo aštrumo sumažėjimo kairiąja akimi jis neteko 20 proc. bendrojo darbingumo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra prieštaringas, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka padarytų išvadų, o dalis konstatuotų faktinių aplinkybių neatitinka bylos medžiagos. Taip pat netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, t. y. BK 28 str., numatantis asmens teisę j gynybą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis 2010-03-31, apie 16 val., tarpusavio muštynių metu, norėdamas išsivaduoti iš V. K., tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip 5 smūgius, iš jų vieną – į galvą ir taip, nesant poreikio gintis agresyviai ir pavojingai, tyčia jį sužalojo, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Nuteistojo nuomone, iš teismo išvados, jog jam „nereikėjo nuo nukentėjusiojo gintis taip agresyviai ir pavojingai“, išplaukia, jog gintis jis vis dėlto turėjo teisę ir pagrindą, bet gynėsi, teismo nuomone, pernelyg agresyviai ir pavojingai. Ši teismo išvada, nuteistojo nuomone, leidžia teigti, jog teismas jį nuteisė už tai, kad jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau tokiu atveju teismas netinkamai taikė BK 28 str. 3 d. nuostatas, nes būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tyčinio nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Taip pat skunde nesutinkama su teismo išvada, kad V. K. bei su juo atvykę trys vyrai nesukėlė realios grėsmės, nes V. K. buvo žymiai vyresnis, turintis neįgalumą, gana ligotas žmogus, be to, su V. K. kartu atvykę asmenys nedalyvavo konflikte. Skunde nurodoma, kad apie V. K. asmenybę (jo agresyvumą) iškalbingai liudija byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad jis nuolat smurtavo savo buvusios žmonos R. K. bei paties nuteistojo atžvilgiu, kad dėl jo netinkamo elgesio daug kartų buvo kreiptasi j policiją tiek iki konflikto, už kurį jis yra nuteistas, tiek ir po jo. Pažymėta, kad dėl nusikalstamų V. K. veiksmų nuteistojo atžvilgiu, įvykdytų jau po šio konflikto, Telšių r. policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-2-00065-10 pagal BK 145 str. 2 d., tyrimas buvo nutrauktas tik dėl V. K. mirties 2012-03-27. Skunde taip pat pažymima, kad vertinant nuteistojo veiksmų subjektyvinę pusę būtina buvo atsižvelgti į tai, kad V. K. 2010-03-31 atvyko į nuteistojo namus su trimis nuteistajam nepažįstamais vyrais, su jais kartu ėmėsi neteisėtos veiklos, užuot vykdęs teismo sprendimą išsikraustyti iš buvusiai sutuoktinei priklausančių patalpų, elgėsi priešingai – nešėsi į garažą dujų balioną, siekė pasisavinti jam nepriklausančius daiktus, nupjauti ir išsigabenti garažo priklausinį – stacionariai sumontuotą krosnį. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam nebuvo reikalo eiti į garažą ir žiūrėti, ką ten V. K. veikia, nes tai padaryti jis buvo įpareigotas savo uošvienės R. K.. Tai matyti ir iš rašto policijai, kuriame ji prašo policijos dalyvauti vykdant V. K. skirtą įpareigojimą išsikraustyti iš patalpų iki 2010-04-01, bei nurodo, kad V. K. įleisianti ji arba jos žentas. Dėl šių priežasčių nuteistajam kilo pareiga pasidomėti, o V. K. pradėjus prieš nuteistąjį smurtauti, jis turėjo pagrindo bijoti, kad prisidės ir kartu su juo atvykę nepažįstami vyrai. Skunde pažymėta, kad konflikto metu nuteistajam buvo sumuštas kaklas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad išsilaisvinęs iš V. K. nuteistasis stengėsi jį sulaikyti bei ėmėsi priemonių iškviesti policijos pareigūnams.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas O. M. prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokuroras S. Kulikauskas prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai J. T. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistasis teigia, kad jo veiksmai buvo nukreipti į savigyną bei teisės pažeidimą darančio V. K. sulaikymą, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. V., A. D., K. M. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, apžiūros protokolais. Nukentėjusysis V. K., liudytojai A. V., A. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad 2010 m. kovo 31 d. nukentėjusysis kartu su A. V., K. M., A. D. atvažiavo į Telšiuose, Baltijos g. 76 esantį garažą, pasiimti po ištuokos ten likusių nukentėjusiojo daiktų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta V. K. ir R. K.-K. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendime numatytas įpareigojimas V. K. iki 2010-04-01 visiškai išsikraustyti iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini). Sprendime tarp dalijamų kilnojamųjų daiktų nėra paminėta krosnis ar krosnelė (1 t., 85, 86 b. l.). Konflikto pradžios nematė nė vienas liudytojas. Liudytojas K. M. laukė lauke prie automobilio, matė, kaip nuteistasis J. T. nukentėjusįjį V. K. per garažo slenkstį išvilko iš garažo, paguldė ant žemės, laikė prispaudęs, į nugarą įrėmęs kelius (2 t., 42 b. l.). Liudytojai A. V. ir A. D., kartu su nukentėjusiuoju įėję į garažą, konflikto pradžios taip pat nematė, nes buvo nugara į duris, liudytojas A. V. anksčiau atsisuko pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė V. K. su J. T. susikibusius, besigalynėjančius, matė, kaip J. T. davė smūgį iš galvos V. K. į tarpuakį (2 t., 40 b. l.). Liudytojas A. D. smūgių sudavimo nematė, bet matė, kaip nukentėjusysis buvo velkamas iš garažo ir laikomas prispaustas lauke ant žemės (2 t. 41 b. l.). Nukentėjusiojo teigimu, jam su abiem liudytojais įėjus į garažą, nukentėjusiajam sumanius išeiti laukan atsinešti „šlangų“, į garažą atėjęs nuteistasis jo nebeišleido ir trankė galva į kairės akies sritį. Nuteistasis J. T. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigia tai padaręs dėl to, kad gynėsi, nes V. K. jį pirmas užpuolė. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. T. dėl jam 2010-03-31 įvykio metu padarytų sužalojimų kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, minėtą dieną 19.21 val. jam kreipusis į ligoninės priimamąjį skyrių, buvo nustatytas galvos sumušimas (1 t., 73 b. l.). Ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, nes dėl tokio pobūdžio veikų procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka. J. T. 2010 m. balandžio 2 d. kreipusis į specialistą, jo išvadoje nurodyta, kad J. T. odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje ir kakle, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos dešinėje rankoje padaryti kietais bukais daiktais, galbūt nurodytu laiku, t. y. 2010-03-31 (1 t., 92, 93 b. l.).

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktų įrodymų visumą, nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamosios būtinosios ginties buvimo situacijos: J. T. ir V. K. pradėjus konfliktą dėl ketinamos išvežti krosnelės, J. T. pasipriešinus šiam veiksmui, tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko konfliktas, kurio metu jie stengėsi vienas kitą nurungti susikibę rankomis. Akivaizdu, kad pavojingo, akivaizdaus ir realaus V. K. kėsinimosi, dėl kurio būtų galima kelti klausimą dėl nuteistojo J. T. teisės į būtinąją gintį realizavimo, nebuvo. Teismas teisingai įvertino ir nukentėjusiojo sveikatos būklę, jo amžių, aplinkybes, kad su nukentėjusiuoju atvykę asmenys net J. T. prispaudus nukentėjusįjį prie žemės, į konfliktą nesikišo, nukentėjusysis neturėjo jokio įrankio, kuriuo būtų galėjęs sužaloti nuteistąjį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo teisėms ir interesams nebuvo jokio pavojaus, nesusidarė situacija, kuri keltų realų pavojų nuteistajam, t. y. pagrįstai nustatė J. T. veiksmuose nebuvus baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.

Nuteistojo skundo argumentai, kad jo veiksmai buvo nukreipti į pažeidimą darančio asmens sulaikymą, nepagrįsti. Pagrindas tokiam sulaikymui yra nusikalstamos veikos padarymas. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad nukentėjusysis atvažiavo pasiimti jam pagal teismo sprendimą priklausančių daiktų. Nukentėjusiojo ketinimas išsivežti, jo teigimu, jo draugui priklausančią krosnelę, nuteistajam manant, kad ši krosnelė yra garažo priklausinys ir neturi būti išvežtas, turėtų būti vertinami kaip civilinės teisės normomis reguliuojamas ginčas dėl turto. Todėl nuteistojo veiksmai negali būti priskiriami veiksmams, siekiant sulaikyti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką darantį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad J. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, ir nėra jokių baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio atmesti.