- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-2251-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00453-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- T. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2011-06-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 294 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p. – 3 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2012-01-10, bausmės pabaiga – 2015-09-09.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014-10-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis per nustatytą laiką neįvykdė paskirtų socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi nuteistojo T. P. skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo atmetė. Teismo vertinimu, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį T. P. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. P. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas tris kartus, buvo įdarbintas, dirbo, tačiau dėl sveikatos sutrikimų atleistas iš darbo, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvauja įvairiose socialinėse programose, visuomeninėje veikloje , jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema - 8 balai iš 168 ir šios aplinkybės įrodo jo socialinės reabilitacijos stiprumą ir stabilumą, į ką Komisija ir teismas privalėjo atsižvelgti. Skunde teigiama, kad Komisija ir teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neįvykdė paskirtų įpareigojimų, dėl ko ir netaikė jam lygtinio paleidimo, tačiau vien asmens svarstymo drausmės komisijoje faktas, nepaskiriant jam nuobaudos, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negalėjo sukelti jam neigiamų padarinių. Nuteistojo nuomone, Komisijos argumentas, kad jis neįvykdė nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, nepagrįstai buvo įvertinta kaip prioritetinė aplinkybė, nors ji neturi jokios juridinės reikšmės. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis anksčiau neteistas, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, turės kur gyventi ir dirbti, kas jį teigiamai charakterizuoja ir leidžia spręsti apie gerus jo socialinius įgūdžius. Taip pat skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dalį, nes įstatyme numatytos sąlygos, kada nuteistasis gali būti paleistas, o jis jau atlikęs daugiau nei pakankamą bausmės dalį, t.y. 4/5 paskirtosios bausmės. Prašo atsižvelgti į tai, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o tai yra alternatyvi bausmės vykdymo priemonė, padedanti žmonėms grįžti į visuomenę. Jis suprato bausmės paskirtį ir tikslus, žalą nukentėjusiajai atlygino, polinkio nusikalsti neturi, nori baigti mokslus, dirbti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.
Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šios teisės normos suponuoja išvadą, kad galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos turi tik tie nuteistieji, kurie visų pirma atitinka formaliąsias įstatyme numatytas sąlygas t.y.: atlikę įstatymo nustatytą dalį paskirtos bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas ir anksčiau, kuomet 2014-07-17 Komisijos posėdyje buvo nuspręsta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir jam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijos. Viena iš rekomendacijų buvo nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau po šio Komisijos nutarimo jis pažeidė vidaus tvarką, 2014-08-07 buvo svarstytas drausmės komisijos posėdyje, drausminė nuobauda už padarytą pažeidimą jam nebuvo skirta. Įvertinus šią aplinkybę, Komisija 2014-10-06 nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog už šį pažeidimą jam nepaskyrus nuobaudos, t.y. nesant jokių teisinių pasekmių, šiuo argumentu jo prašymas dėl lygtinio paleidimo negalėjo būti atmestas. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Nekyla ginčo, kad dėl 2014-07-31 padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo T. P. nebuvo skirta jokia nuobauda, tačiau tai, kad nuteistasis dėl tokio jo elgesio buvo tik apsvarstytas drausmės komisijoje, neskiriant nuobaudos, nepanaikina paties pažeidimo padarymo fakto. Iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių aprašymo akivaizdu, kad čia kalbama ne apie sąlygą per nustatytą laikotarpį būti nenubaustam, o apskritai nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių. Taigi, pateikta medžiaga patvirtina, kad per Komisijos nustatytą laikotarpį T. P. pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl šis faktas Komisijos buvo įvertintas objektyviai ir tinkamai.
Be to, ne mažiau svarbu ir tai, kad viena iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų yra, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, kurių elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad ankstesniu 2014-07-22 nutarimu Nr. 95-311 buvo nutarta netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dėl tos pačios priežasties -– kad jis neįvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų – nesilaikė įpareigojimo per nustatytą laiką nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių. Taigi tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą per Komisijos nustatytą terminą padaro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir taip neįvykdo jam nustatytų socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, akivaizdžiai rodo netinkamą jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir duoda pagrindą konstatuoti, jog per atliktos bausmės laikotarpį nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad yra pasiekti jam skirtos bausmės tikslai.
Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija ir teismas nepagrįstai prioritetine laikė būtent šią aplinkybę dėl jo padaryto pažeidimo, o kitų, materialųjį jo lygtinio paleidimo pagrindo buvimą įrodančių aplinkybių nevertino, būtent, kad jis skatintas, dirbo, mokėsi, žema jo pakartotinio nusikalstamumo rizika ir kt. Įstatymas įsakmiai nurodo sąlygas, kurioms esant nuteistasis gali būti lygtinai paleistas. Tik egzistuojant šiems įstatyme nurodytiems formaliems pagrindams, yra sprendžiama, ar yra ir materialusis pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos ir kitos aplinkybės, t.y. nuteistojo veikla bausmės atlikimo metu, pažymėta, kad jis dirbo, mokėsi, dalyvavo įvairiose rengiamose programose, paminėti socialiniai ryšiai, galimybė dirbti bei kitos aplinkybės, tačiau kaip jau aptarta aukščiau, nenustačius visų formaliųjų lygtinio paleidimo svarstymo galimybei būtinų pagrindų, net ir esant pakankamoms materialųjį lygtinio paleidimo sąlygas pagrindžiančioms aplinkybėms, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nebūtų teisinio pagrindo.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Komisijos 2014-10-06 nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas, jame yra įvertinti visi lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiantys veiksniai ir padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad T. P. šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog paleidus nuteistąjį T. P. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.
nutaria:
nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.