- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2-2145/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- J. L., V. L., uždarajai akcinei bendrovei „Pakmedos importo – eksporto kompanija“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-912-267/2011 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams J. L., V. L., uždarajai akcinei bendrovei „Pakmedos importo – eksporto kompanija“, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pakmeda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. L., V. L., UAB „Pakmedos importo – eksporto kompanija“ 2 618 948,48 Lt skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, kaip iš laiduotojų už trečiojo asmens BUAB „Pakmeda“ 2007-06-13 kreditavimo sutartimi prisiimtas prievoles.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovams priklausantį ieškinio vertės turtą, įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, terminas prievolei įvykdyti yra suėjęs, atsakovai į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, nebendradarbiauja, todėl yra grėsmė, jog gali realizuoti jiems priklausantį turtą ir tuo apsunkinti galimo jam palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavęs atsakovų UAB „Pakmedos importo – eksporto kompanija“, V. L. atskiruosius skundus, teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino minėta nutartimi taikytas apsaugos priemones ir klausimą dėl šių priemonių taikymo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2011-06-13 teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo atsakovams UAB „Pakmedos importo – eksporto kompanija“, V. L., J. L. nuosavybės teise priklausantį 918 948, 48 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Teismas nustatė, kad atsakovai yra įkeitę ieškovui nekilnojamąjį turtą, kuris yra parduodamas už 1 700 000 Lt. Dėl to sprendė, kad yra pagrindas šias priemones taikyti tik tai ieškovo reikalavimų daliai, kuriai užtikrinti nepakanka hipoteka įkeisto turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai nebuvo pranešta, ji neturi atstovo, todėl nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 246 str., 329 str. 3 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu prašo skundą atmesti, o nustačius, kad jis paduotas praleidus apskundimo terminą, apeliacinį procesą nutraukti. Nurodo, kad:
Apeliantė be pagrindo teigia, kad jai nebuvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį, nes teismo 2011-06-02 nutartis, kuria buvo panaikintos apsaugos priemonės ir posėdis paskirtas 2011-06-13, buvo išsiųsta jos nurodytu adresu. Be to, tiek apeliantė, tiek jos sutuoktinis (kitas atsakovas) žinojo apie prasidėjusį teismo procesą, jie aktyviai įgyvendino savo proceso teises, apeliantės sutuoktiniui minėta teismo nutartis buvo įteikta. Dėl to vien formalus teisės normų aiškinimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.Teismas skundžiama nutartimi išsprendė procedūrinį klausimą, neišnagrinėjo bylos iš esmės, todėl CPK 329 straipsnyje numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai netaikytini. Tuo labiau, kad įstatymas numato galimybę išnagrinėti minėtą klausimą iš viso nepranešus apie tai atsakovams (CPK 148 str.).Atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą 7 dienų terminą, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė J. L. skundžiamą teismo nutartį prašo panaikinti dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, teigdama, jog teismas minėtą procesinį klausimą išnagrinėjo jai nedalyvaujant ir nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgdama į apsaugos priemonių taikymo instituto tikslus ir paskirtį, įstatymų leidėjo numatytą šių priemonių taikymo tvarką, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 3 str.1 d.).
Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad atsakovės J. L. skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nes skundžiama teismo nutartis apeliantei buvo įteikta 2011-06-17, o skundas paštu išsiųstas 2011-06-27, t. y. pirmą darbo dieną, einančią po oficialios šventės (Joninės) ir nedarbo dienų (šeštadienio, sekmadienio) (50 b. l.) (CPK 74 str. 5 d.). Dėl to prašymas nutraukti apeliacinį procesą netenkinamas.
Antra, kaip yra žinoma, pagal bendrąją taisyklę tokie prašymai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 144-151 str.). Šiuo metu galiojantis CPK 147 straipsnis numato, kad apie prašymo nagrinėjamą yra pranešama atsakovui, kai teismas mano, kad tai būtina. Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu galiojęs CPK 148 straipsnis taip pat numatė, jog toks klausimas gali būti sprendžiamas nepranešus priešingai šaliai. Taigi pranešimas apie šio klausimo sprendimą yra teismo diskrecijos teisė.
Trečia, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad atsakovė žinojo apie byloje prasidėjusį teisminį procesą ir jame dalyvavo (gavo ieškinį, pateikė atsiliepimą), todėl turėjo pareigą pati domėtis bylos eiga, bendradarbiauti su teismu, kitais proceso dalyviais (CPK 8 str.). Kaip nustatyta aukščiau, teismas 2011-05-06 nutartimi visiškai patenkinęs banko prašymą ir pritaikęs apsaugos priemones solidarių atsakovų turtui, apie tai informavo atsakovę J. L., ši faktinė aplinkybė neginčijama. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė J. L. atskirojo skundo dėl šios teismo nutarties neteikė. Pašto siunta, kuria teismas jai siuntė 2011-06-02 nutartį dėl taikytų priemonių panaikinimo, kartu pranešdamas apie 2011-06-13 teismo posėdį, buvo grąžinta 2011-06-14 su atžyma, kad laiško atsakovė neatsiėmė (62, 64 b. l.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismo nutartis bei šaukimas solidariam atsakovui V. L. buvo įteikti (abiejų gyvenamoji vieta ta pati – (duomenys neskelbtini) (47, 63 b. l.). Šios aplinkybės leidžia sutikti su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad pati apeliantė neįvykdė CPK 42 straipsnio 5 dalies imperatyvaus nurodymo, kad šalis privalo veikti siekdama, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, proceso teisėmis naudotis sąžiningai. Tuo labiau, kad nagrinėjamas skundas grindžiamas vien tik CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimu, tačiau neginčijamas teismo taikytų minimų priemonių teisėtumas bei pagrįstumas.
Ketvirta, iš tiesų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai teismas išnagrinėjo bylą nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo skundą. Tačiau, kaip žinoma, nei viena civilinio proceso norma, tarp jų normos, kuriose yra suformuluoti imperatyvūs nurodymai, principai, negali būti aiškinami ir taikomi abstrakčiai, patys savaime. Pagal suformuotą teismų praktiką teisės normų aiškinimas bei taikymas yra neatskiriamai susijęs su konkrečios nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai užfiksuota taip pat ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodant, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas, be kita ko, privalo vadovautis ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais.
Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad apeliantė laiko, jog nepranešus jai apie minimo klausimo nagrinėjimą ir nedalyvaujant teismo posėdyje, buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Dėl to sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje yra pažeista ši esminė jos proceso teisė ir, atitinkamai, ar buvo CPK 329 straipsnio 3 dalyje 1 punkte įtvirtintas absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina pažymėti, kad, kaip jau buvo minėta, skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas ginčas, atsakovė žinojo apie teismo procesą, kad nagrinėjamas ieškovo prašymas areštuoti turtą, neskundė teismo nutarties, kuria šis prašymas buvo patenkintas visiškai, buvo priimtas bei yra nagrinėjamas jos atskirasis skundas. Be to, atsakovė skunde nepateikė jokių motyvų dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią situaciją, nesutinka su apeliantės argumentais, jog skundžiama teismo nutartis priimta pažeidus vieną iš esminių jos proceso teisių – teisę būti išklausytai (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės J. L. atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį minėtu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.