Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. priklausančio dviračio vagystės) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių vagystės iš K. Ž. priklausančios sodybos) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių, sėjamosios, laidų vagystės iš R. Ž. priklausančios sodybos) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl daiktų vagystės iš S. D. ūkinio pastato) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. priklausančio dviračio vagystės), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių vagystės iš K. Ž. priklausančios sodybos), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių, sėjamosios, laidų vagystės iš R. Ž. priklausančios sodybos), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl daiktų vagystės iš S. D. ūkinio pastato) ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko) subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme S. S. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia laikoma nuosprendžio paskelbimo diena – 2013 m. kovo 18 d. Į S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-23 iki 2011-05-25, nuo 2011-08-30 iki 2011-08-31 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-31 iki 2013-03-18.

Priteista iš nuteistojo S. S. 1415,00 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiolika litų 00 ct) turtinės žalos nukentėjusiosios R. Ž., naudai.

Priteista iš nuteistojo S. S. 320,00 Lt (trys šimtai dvidešimt litų 00 ct) turtinės žalos nukentėjusiosios S. D., naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau ši nuosprendžio dalis neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. naktį iš gegužės 6 d. į 7 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atplėšęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės balkono lango stiklą, įsibrovė į vidų, iš ten pagrobė S. M. priklausantį bėginį dviratį, kurio vertė 100 Lt, tuo nukentėjusiajam S. M. pagrobiant turtą padarė 100 Lt turtinę žalą.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuplėšęs pakabinamą spyną nuo durų įsibrovė į R. Ž. priklausantį ūkinį pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė 50 metrų metalinių vamzdžių nuo 3 cm iki 10 cm skersmens, kurių bendra vertė 500 Lt, tuo nukentėjusiajai R. Ž. pagrobiant turtą padarė 500 Lt turtinę žalą.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atplėšęs R. Ž. priklausančio ūkinio pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos šiferio lapą įsibrovė į vidų, iš ten pagrobė senovinę sėjamąją, kurios vertė 500 Lt, 15 kg aliuminio laidų, kurių bendra vertė 75 Lt, 5 vnt. po 1,5 m 10 cm skersmens metalinius vamzdžius, kurių bendra vertė 40 Lt, ir tuo pačiu metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš sodybos kiemo pagrobė dvi girnapuses, kurių vienos vertė 150 Lt, bendrai 300 Lt, tuo nukentėjusiajai R. Ž. padarydamas 915 Lt turtinę žalą.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 20 d. iki 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išlaužęs ūkinio pastato, esančio kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duris, kurių vertė 300 Lt, įsibrovė į vidų, iš ten pagrobė S. D. priklausantį karutį, kurio vertė 80 Lt, 2 vnt. ketaus radiatorių, kurių bendra vertė 50 Lt, metalinį volą, kurio vertė 20 Lt, metalines akėčias, kurių vertė 20 Lt, tuo pagrobdamas turtą nukentėjusiajai S. D. padarė 170 Lt turtinę žalą, o sugadinus – 300 Lt.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su A. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. rugpjūčio naktį iš 28 į 29 d., tikslus laikas nenustatytas, atplėšę pakabinamą spyną nuo durų, įsibrovė į A. P. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė dviratį, kurio vertė 180 Lt, motorolerį „Makal“, kurio vertė 350 Lt, tuo nukentėjusiajam A. P. pagrobiant turtą padarė 530 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK normų nepažeidė, tačiau padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, neteisingai paskyrė bausmę bei išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Dėl S. M. priklausančio dviračio vagystės

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra galimybių paneigti nuteistojo S. S. pateiktos versijos, kad jis dviračio nevogė, o jį tik pardavė paprašytas asmens vardu D..

Taigi remiantis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daroma išvada, jog byloje neįrodyta, kad S. S. būtų pavogęs S. M. priklausantį dviratį, todėl konstatuojama, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ir dėl šios veikos nuteistasis S. S. išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl vamzdžių, sėjamosios, laidų ir girnų vagystės iš K. Ž. priklausančios sodybos

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažįsta, jog paėmė įvairaus metalo iš negyvenamos sodybos, priklausančios R. Ž., metalą rado sodybos kieme ir prie pastato, bei su J. Š. prisirišę prie dviračio nuvežė į metalo laužo supirktuvę ir pardavė. Po keleto dienų atėję vėl į tą pačią sodybą į maišą susikrovė smulkių ten rastų surūdijusių metalų, kuriuos vėl dviračiu nuvežė į supirktuvę ir pardavė. Daugiau į sodybą nuėjęs nebuvo, spynų nelaužė, šiferio nuėmęs nebuvo.

Nuteistojo kaltę dėl šios veikos patvirtina nukentėjusiosios R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jai priklauso negyvenama sodyba, (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės pabaigoje– birželio pradžioje atvažiavusi į sodybą pastebėjo nuo ūkio pastato vėžes, panašias į mopedo ar karučio. Priėjusi prie ūkinio pastato rado nudaužtas visas spynas ir iškvietė policiją. Atvykusi policija apžiūrėjo, kad buvo įsilaužta į pagrindinį mūrinį pastatą ir į priestatus, dengtus šiferiu, paimta įvairaus metalo iš šių pastatų. Spynos buvo sutvarkytos, pakeistos. Po kelių dienų atvažiavusi pastebėjo, kad vėl buvo patekta iš kitos pusės ūkinio pastato, išverstos durys ir paskui įstatytos į vietą. Dingo daug metalo. Nuo kailių šukavimo mašinos buvo daug dingusių detalių. Vėl iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Vieną dieną atvažiavusi rado maišą, numestą į žoles, kuriame buvo išnešimui suruoštas metalas nuo kailių šukavimo mašinos. Pranešė policijai. Atvykusi po pietų to maišo neberado. Maišą su metalu rado pas metalo supirkėją (duomenys neskelbtini). Priestato šiferiai buvo išplėšti ne iš kiemo pusės. Iš priestato buvo paimta sėjamoji, buvo labai daug vamzdžių, nes name buvo keisti radiatoriai. Grūdų sėjamoji buvo senovinė, nedidelė, ji buvo ūkinio pastato priestatuose. Vienas žmogus galėjo panešti sėjamąją, ji buvo su metaliniais ratukais. Apie sodybą nebuvo jokio metalo, visi metaliniai daiktai buvo ūkiniame pastate. Vagystės tęsėsi ir liepos mėnesį, bet ji buvo išvykusi iš Lietuvos ir dėl vagysčių policiją kvietė dukra. Iš dukros sužinojo, kad buvo pavogtos brangios girnapusės, kurios buvo nedidelio diametro, ir jos buvo patalpų viduje. Policijoje nustatė metalo kainas. Tvirtina, kad buvo 50 m visokio diametro metalinių vamzdžių nuo radiatorių, daug aliuminio laidų. Liudytojas A. Ž. pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kad buvo apvogta jo sodyba. Iš sodybos buvo išnešti metaliniai daiktai: vamzdžiai, metalinės staklių detalės, aliuminio laidai. Padaryta 500 Lt žala, kuri neatlyginta. Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. Ž. parodė, kad jos tėvams priklauso negyvenama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Ten yra ūkinis pastatas, kuriame yra daug metalo. Jie ten nuvažiuodavo dažnai ir vis rasdavo tą pastatą išplėštą, nuimtas spynas. Buvo pavogti metaliniai vamzdžiai, aliuminio laidai, plokštės, senovinė sėjamoji, girnos, daug daiktų. Liudytojas J. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad gyvena pas V. N.. Pastarasis turėjo dviratį ir pasakė, kad yra metalo. Į sodybą ėjo kartu su S. S. pro metalo supirktuvę, (duomenys neskelbtini) k. link. S. S. sakė, kad sodyba yra jo draugo tėvo tėviškė. Toje sodyboje niekas negyveno. Metalą, t. y. vamzdžius, varžtus, dviračiu vežė į metalo supirktuvę, esančią važiuojant (duomenys neskelbtini) link. Gavo šiek tiek pinigų cigaretėms, išgerti nupirko. Tą pačią dieną du kartus važiavo į sodybą. Antrą kartą vežė tokį pat metalą, į maišus primetė visokio metalo ir užsidėję ant dviračio vežė į metalo supirktuvę. Nesuprato, kad daro vagystę, kaltinamasis sakė, kad tai draugo tėviškė, ir jam leidžia. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Š. parodė, kad S. S. pasakė, jog jam reikalingas dviratis, nes netoli miesto yra jo draugo tėvui priklausanti sodyba, kurioje leido prisirinkti metalo. Kartu su S. S. ėjo į tą sodybą, keliukas buvo užtvertas metaliniu pakeliamu užtvaru su užrašu „Privati valda“. Kartu su S. S. nuėjo į sodybos kiemą, S. S. nurodymu liko stovėti kieme ir jo palaukti. Matė, kaip S. S. nuėjo link ūkinio pastato. Kaip pateko į ūkinį pastatą, nematė, tačiau atidaręs ūkinio pastato duris iš jo pradėjo nešti įvairaus ilgio metalinius vamzdžius, nuo 1,5 iki 3 metrų ilgio, juos pritvirtino prie dviračio. Iš viso galėjo prie dviračio pritvirtinti apie 30 metų vamzdžių. Vamzdžius savo vardu pridavė į metalo supirktuvę, o pinigus pasiėmė S. S.. Po savaitės S. S. vėl pasiūlė nueiti iki tos pačios jo draugo tėvui priklausančios negyvenamos sodybos. Nuėjus į sodybą jis vėl liko laukti kieme. S. S. atsidaręs ūkinio pastato duris įėjo į vidų, pro duris į lauką išmetė dalį vamzdžių. Vamzdžius tvirtino prie dviračio. Tą kartą galėjo paimti apie 20 metrų vamzdžių, kuriuos vėl pridavė toje pačioje metalo laužo supirktuvėje. Pinigų iš S. S. negavo, manė, kad jam tikrai buvo leista rinkti metalą toje sodyboje. Trečią kartą į tą sodybą atėjo vasaros pabaigoje. Tą kartą S. S. iš sodybos išnešė 5 vamzdžius ir maišą su metalo laužu. Vamzdžius ir maišą su metalo laužu pritvirtino prie dviračio. Po kurio laiko pamatė, kaip nuo ūkinio link tvenkinio nustūmė dvi akmenines girnas, kurias, sakė, paims vėliau. Metalo laužą pridavė toje pačioje metalo laužo supirktuvėje (1 t. 74–75 b. l.).

Nukentėjusiosios K. Ž., liudytojų A. Ž., L. Ž., J. Š. duotus parodymus patvirtina 2011-06-22, 2011-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t. 43–44; 53–60 b. l.) iš kurių matyti, kad buvo apvogtas negyvenamos sodybos ūkinis pastatas ir jo priestatai; 2011-08-19 metalo laužo supirkimo aktas, iš kurio matyti, kad iš J. Š. 2011-06-23, 2011-06-23, 2011-07-07 ir 2011-07-11 nupirkta 390 kg metalo laužo (1 t. 72 b. l.).

Nuteistojo S. S. kaltę taip pat iš dalies patvirtina ir jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2011 m. vasarą, dienos metu, su J. Š. nuėjo į sodybą ir prie negyvenamo pastato rado prie sienos padėtus kelis vamzdžius. Pavaikščiojęs po sodybą jis rado dar kelis vamzdžius, kuriuos pririšo prie J. Š. dviračio, nusivarė į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pardavė kaip metalą. Po to, praėjus kuriam laikui, pasiėmę maišą atėjo dar sykį į tą pačią sodybą. Į maišą sudėjo surinkęs iš visur rastus gelžgalius, užsidėję ant dviračio išvežė į metalo supirktuvę ir pardavė kaip metalą. Pardavęs vamzdžius gavo gal 30 Lt, dalį pinigų davė J. Š., ir jie išsiskyrė. Iš patalpų nieko neėmė. 50 metrų metalinių vamzdžių nebuvo, neįmanoma būtų jų pavežti. Vienas vamzdis galėjo būti 1,5 m ilgio, buvo gal 6 vamzdžiai, iš viso apie 10 m. Daugiau nieko nerado, tik vamzdžius. Į R. Ž. garažą nesibrovė. Girnapusių nevogė, jos buvo pastatytos, bet jų neėmė. Sėjamosios neėmė, nes jos nepaneštų. Smulkių metalinių daiktų buvo prie vamzdžių, juos ir susirinko.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. Ž., liudytojų A. Ž., L. Ž., J. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolai, metalo laužo supirkimo aktas ir kt.). Taip pat neturi pagrindo netikėti liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos J. Š. patvirtino 2011-11-22 akistatos su S. S. metu, be to, šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Teismas atmeta nuteistojo S. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jog į K. Ž. priklausančios sodybos pastatus nesibrovė, kadangi juos paneigia pirmiau išdėstytų byloje ištirtų įrodymų visuma.

Kolegijos vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina tai, kad S. S. 2011 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuplėšęs pakabinamą spyną nuo durų įsibrovė į R. Ž. priklausantį ūkinį pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė 50 metrų metalinių vamzdžių nuo 3 cm iki 10 cm skersmens, kurių bendra vertė 500 Lt, taip pat patvirtina, kad jis 2011 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atplėšęs R. Ž. priklausančio ūkinio pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos šiferio lapą įsibrovė į vidų, iš ten pagrobė senovinę sėjamąją, kurios vertė 500 Lt, 15 kg aliuminio laidų, kurių bendra vertė 75 Lt, 5 vnt. po 1,5 m metalinius vamzdžius 10 cm skersmens, kurių bendra vertė 40 Lt, ir tuo pačiu metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš sodybos kiemo pagrobė dvi girnapuses, kurių vienos vertė 150 Lt, bendrai 300 Lt, tuo nukentėjusiajai R. Ž. padarydamas 915 Lt turtinę žalą, ir konstatuoja, kad jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir vieną veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Dėl daiktų vagystės iš S. D. ūkinio pastato

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad akėčias, radiatorių, volą paėmė ne iš sodo namelio, o rado juos netoli konteinerių, šalia krūmų. Nuėjęs į metalo supirktuvę paprašė karučio, kurį atsivaręs sukrovė tuos daiktus ir nuvežė į supirktuvę su pažįstamu G. Š.. Kas išplėšė ir juos ten padėjo, nežino. Nėra įrodymų ar liudytojų, kad jis būtų plėšęs duris, kad būtų buvęs sode.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą esant veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). BK 178 straipsnyje numatyto nusikalstamos veikos baigtinumo momentas siejamas su neteisėtu svetimo turto užvaldymo, t. y. galimybės turtu disponuoti savo nuožiūra, atsiradimo momentu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent nuteistasis S. S. būtų įsibrovęs į S. D. priklausantį sodo namelį ir iš jo būtų pagrobęs du radiatorius, volą, akėčias. Byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusios S. D., liudytojų R. N., G. Š., L. R., J. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai, akistatos protokolai ir kt. duomenys, neabejotinai patvirtina, kad buvo įsibrauta į S. D. priklausantį ūkinį pastatą ir iš jo buvo pavogti du ketaus radiatoriai, metalinis volas, metalinės akėčios, kad šiuos daiktus S. S. vežė su karučiu ir pridavė į metalo laužo supirktuvę, tačiau byloje nepaneigta nuteistojo versija, kad minėtus daiktus jis rado prie konteinerių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. bir­že­lio 23 d. nutarimo dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose 5 punkte nurodyta, kad vagystės nusikaltimo dalykas yra sve­ti­mas tur­tas. Svetimas turtas, tai daiktai, ku­rie gro­bi­mo mo­men­tu priklau­so ne kalti­nin­kui, o ki­tam as­me­niui. Sve­ti­mu turtu nepripažįstami daik­tai, ku­riuos sa­vi­nin­kas iš­me­tė, pa­li­ko, taip atsisaky­da­mas nuo­sa­vy­bės tei­sių, taip pat daik­tai, ku­rie nie­kam ne­pri­klau­sė, bei daik­tai, pa­lai­do­ti kar­tu su mirusiuo­ju.

Nagrinėjamu atveju laikantis asmens nekaltumo prezumpcijos ir iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, daroma išvada, kad daiktus iš S. D. priklausančio sodo namelio galėjo pavogti ir ne S. S., o kiti asmenys, ir S. S. pastebėjęs šiuos daiktus prie šiukšlių konteinerių turėjo pagrindą manyti, kad šie daiktai galėjo būti išmesti, ir juos pasisavino. Šios nuteistojo pateiktos versijos paneigti nebėra galimybių, todėl konstatuojama, kad neįrodyta, jog nuteistasis S. S. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, todėl šioje dalyje jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka dėl jam inkriminuotos motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko, kadangi su A. G. jų nevogė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog S. S. veikdamas bendrininkų grupėje su A. G. 2011 m. rugpjūčio naktį iš 28 į 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, atplėšus nuo durų pakabinamą spyną, įsibrovė į A. P. priklausantį sandėliuką ir iš jo pagrobė 180 Lt vertės dviratį ir 350 Lt vertės motorolerį „Makal“. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo ir bei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuteistojo A. G. duoti parodymai, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 17 val., atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. (duomenys neskelbtini) mieste prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės sutiko pažįstamą S. S.. Su S. S. buvo susipažinęs maždaug prieš savaitę. Su juo pakalbėjo ir išsiskyrė. Po to nuėjo pas savo draugą į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos bendrabutį. To draugo nei vardo, nei pavardės neatsimena. Su juo pabendravęs, grįžo pas mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie 21 val. vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti sau reikiamų prekių. Išėjęs iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vėl sutiko neblaivų S. S.. Su S. S. nusprendė pasivaikščioti po miestą. Einant (duomenys neskelbtini) gatve link ligoninės, S. S. jam pasiūlė pavogti motorolerį, kurį jis, kaip minėjo, buvo nužiūrėjęs prieš savaitę laiko. Jis sutiko dalyvauti vagystėje, nes, kaip suprato, S. S. ruošėsi pavogtą motorolerį parduoti ir taip gauti pinigų. Galėjo būti apie 23–24 val., buvo tamsu, ir jis dabar tiksliai negali nurodyti sandėliuko, prie kurio gatvelėmis ir takeliais privedė S. S.. Sandėliukas buvo medinis ir prie jo dar kažkas buvo pamūryta. S. S. pasišviesdamas žiebtuvėliu kažkaip atidarė sandėliuko duris. Abu su S. S. suėjo į sandėliuką, kuriame buvo melsvos spalvos motoroleris, tamsios spalvos moteriškas dviratis ir kažkokie maišai. Jis iš sandėliuko paėmė minėtą dviratį, o S. S. – motorolerį. S. S. bandė motorolerį užkurti, bet jam nepavyko. Vogtus dviratį ir motorolerį nuvarė į kiemą, kur, kaip suprato, gyvena S. S.. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) blogai žino, S. S. gyvenamosios vietos adreso negali pasakyti. Motorolerį ir dviratį paslėpė S. S. kieme už krūmo. Po to abu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve pas S. S. draugą V. V.. V. V. buvo vienas namuose. S. S. išsivedė jį į kiemą pasikalbėti. Kaip suprato, jie tarėsi dėl motorolerio pardavimo. Po to V. V. kažkam paskambino. Visi trys grįžo į S. S. kiemą, paėmė vogtą motorolerį ir nuvarė pas V. V. draugą, gyvenantį netoli (duomenys neskelbtini) malūno. V. V. draugas paprašė palikti motorolerį iki ryto. Buvo sutarta motorolerį parduoti už 200 Lt. Negirdėjo, kad būtų kas nors sakęs, kad motoroleris vogtas. Iš to žmogaus kiemo išsiskirstė. Jis pėsčias parėjo į (duomenys neskelbtini) k. Mama miegojo, jo neįleido, ir jis pakeleivinga mašina nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas brolį Al. G.. Po tos dienos jis S. S. sutikęs nebuvo ir nežino, kur jis padėjo vogtus dviratį ir motorolerį. Jis gailisi, kad dalyvavo vagystėje (1 t. 165–166; 173–174 b. l.). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo A. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo pavogtas jam priklausantis motoroleris. Apie vagystę pranešė policijai. Motoroleris, dviratis buvo surasti ir grąžinti. Liudytojo V. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d., lauke buvo tamsu, kai prabudęs pro langą pamatė, kaip du vyriškiai iš jo kiemo varosi motorolerį. Iš kur kieme atsirado motoroleris ir dviratis, nežino. Kartu tame pačiame name gyvena ir S. S., kuris grįžta į namus tai anksti, tai vėlai. Kieme rastą dviratį galėjo atvaryti ir palikti tik S. S. (1 t., 153 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. V. duoti parodymai, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 15 val. pas jį į namus atėjo S. S. su draugu. Išgertuvių metu vienas iš vaikinų pasiūlė parduoti jų turimą motorolerį. Vakare kartu su S. S. draugu nuėjo pas V. N. į kiemą, iš kur vaikinas atvarė motorolerį. Pastarąjį pasiūlė pirkti M. Š.. Nuėjus pas M. Š. dėl motorolerio pardavimo tarėsi S. S. draugas. Ką jie sutarė, nepamena. 2011 m. rugpjūčio 30 d. apie 10 val. atvykus pareigūnams sužinojo, kad pardavinėjamas motoroleris buvo vogtas (1 t. 149–150 b. l.). Šiuos nuteistojo A. G., nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų V. N., V. V. duotus parodymus patvirtina: 2011-08-29 įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo įsilaužta į nukentėjusiajam A. P. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pavogti dviratis ir motoroleris „Makal“; 2011-08-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad M. Š. pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nukentėjusiajam A. P. priklausantį motorolerį; 2011-08-30 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota M. Š. pateikto nukentėjusiajam A. P. priklausančio daikto, motorolerio „Makal“ apžiūra, iš kurio matyti, kad motorolerio priekinis aerodinaminis gaubtas, prietaisų skydelis, vairo rankenos yra mėlynos spalvos; 2011-08-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. N. pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nukentėjusiajam A. P. priklausantį dviratį; 2011-08-30 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota V. N. pateikto, nukentėjusiajam A. P. priklausančio daikto, dviračio apžiūra; 2011-10-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nuteistasis A. G. iš nuotraukos atpažino nuteistąjį S. S., su kuriuo pavogė iš sandėliuko dviratį ir motorolerį.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo A. G. duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino akistatos su S. S. metu, be to, nuteistojo A. G. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. P., liudytojų V. N., V. V. parodymai ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nuteistojo S. S. versija, kad jis nesusijęs su šia nusikalstama veika, atmestina, kadangi ji paneigta pirmiau išdėstytų įrodymų visuma.

Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuojama, kad S. S. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl A. P. priklausančių dviračio ir motorolerio vagystės, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteistajam S. S. paskirtų bausmių

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis S. S. išteisintinas dėl S. M. priklausančio dviračio vagystės ir dėl daiktų vagystės iš S. D. ūkinio pastato, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis turi iš naujo subendrinti nuteistajam S. S. paskirtas bausmes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos baigtos, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis nedirba, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam S. S. už BK 178 straipsnio 2 numatyto nusikaltimo (dėl vamzdžių vagystės iš K. Ž. priklausančios sodybos) padarymo skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (dėl vamzdžių, sėjamosios, laidų vagystės iš R. Ž. priklausančios sodybos) padarymą skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (dėl motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko) padarymą skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, yra aiškiai mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metais 1 mėnuo 15 dienų); už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta 40 parų arešto bausmė yra artima BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos arešto bausmės maksimaliam dydžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai mažesnės už šios bausmės vidurkį, todėl nėra per griežtos, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (S. S. asmenybę, neišnykusį teistumą ir kt.), taip pat nėra per griežta.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad S. S. nuteistas už atskiras, baigtas nusikalstamas veikas, todėl S. S. paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių.

Nuteistajam S. S. skirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių vagystės iš K. Ž. priklausančios sodybos, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių, sėjamosios, laidų vagystės iš R. Ž. priklausančios sodybos), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bendrinamos dalinio subendrinimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių ir subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Ši skirta laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktą, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu apėmimo būdu subendrintina su už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta arešto bausme, ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam S. S. skirtina laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalis teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidė­da­mas baus­mės vyk­dy­mą teis­mas privalo motyvuoti, ko­dėl yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad S. S. praeityje yra teistas jau 9 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daro išvadą, kad nuteistasis nepadarė atitinkamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl atidėjus bausmės vykdymą nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino nukentėjusiosios K. Ž. pateiktą civilinį ieškinį 1415,00 Lt turtinės žalos atlyginimui. Kolegijos vertinimu, K. Ž. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, ir jo mažinti nėra pagrindo.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį civilinį ieškinį atmeta, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. D. pareiškė 320 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusios S. D. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir iš S. S. nukentėjusiajai S. D. priteisė 320 Lt turtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis S. S. išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, S. D. pareikštą civilinį ieškinį atmeta.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. kovo 18 d. nešališkai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, ir teisėtai, bei pagrįstai S. S. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagysčių iš K. Ž. priklausančios sodybos), bei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. P. priklausančių dviračio ir motorolerio vagystės), tačiau netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes dėl S. M. priklausančio dviračio vagytės ir vagystės iš S. D. ūkinio pastato, taip pat neteisingai paskyrė bausmę ir išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl nuosprendžio dalis dėl S. S. nuteisimo dėl S. M. priklausančio dviračio vagystės ir vagystės iš S. D. priklausančio ūkinio pastato naikintina ir S. S. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. priklausančio dviračio vagystės), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš S. D. priklausančio ūkinio pastato) panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. S. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad S. S. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. paskirtų bausmių ir dalį dėl civilinių ieškinių pakeisti:

S. S. skirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių vagystės iš K. Ž. priklausančios sodybos, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vamzdžių, sėjamosios, laidų vagystės iš R. Ž. priklausančios sodybos), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl motorolerio ir dviračio vagystės iš A. P. priklausančio sandėliuko) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir subendrinta bausme paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šią laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, apėmimo būdu subendrinti su už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta arešto bausme, ir galutine subendrinta bausme nuteistajam S. S. skirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiosios S. D. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.