- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1002-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- L. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Adolfas Remeikis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-712-592/2010 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei L. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. T. 2009-07-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1. Nutraukti A. T. ir L. T. santuoką, sudarytą 1996-10-12 Vilniaus miesto CMS, dėl L. T. kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui;
2. Nepilnametės dukros V. T. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos tėvu A. T.;
3. Iš ieškovės L. T. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. iki jos pilnametystės po 300 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. T.;
4. Priteisti A. T. ½ kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54500 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini);
5. Priteisti iš atsakovės L. T. 2782,63 Lt piniginę kompensaciją, sudarančią pusę santuokoje įgytų daiktų vertės (bendra ieškinyje nurodytų santuokoje įgytų daiktų vertė yra 5565,26 Lt). Šie daiktai tarpusavio susitarimu, pradedant gyventi atskirai, liko pas atsakovę. Ieškovas nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė 1996-10-12. Santuokoje 2002-05-01 gimė duktė. Atsakovė dėl subjektyvių priežasčių – būdo ypatybių ir isteriško charakterio iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Kadangi atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nuslėpė nuo ieškovo savo nesugyvenamą charakterį. Be to, ji buvo neištikima, nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Šalys santuokos metu įgijo turto, kuris laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus ieškovo asmeninį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paveldėjimo pagrindu. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo: 19,29 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 109000 Lt; svetainės baldų komplektą, kurio vertė 1676,40 Lt; muzikinį centrą Samsung MAX ir skalbimo mašiną Samsung F, kurių vertė 2542,54 Lt; sofą „MIŠ“, kurios vertė 706,32 Lt; plastikinį langą, kurio vertė 640 Lt. Minėti daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini). Bendra šalių santuokoje įgijo turto vidutinė rinkos vertė yra 114565,26 Lt. Transporto priemonių šalys santuokoje neįgijo. Atsakovė ne visa apimtimi prisidėjo prie dukros auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovas su dukra gyvena jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas dukrą augina, auklėja ir išlaiko. Atsakovė nesugeba ir neturi finansinių galimybių sudaryti būtinų sąlygų vaikui vystytis, todėl po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Po motinos mirties ieškovas paveldėjo butą, kuriame dabar gyvena su dukra V. T.. Ieškovas per mėnesį dukros išlaikymui išleidžia apie 600 Lt: maistui 400 Lt; drabužiams 100 Lt; vaiko ugdymui ir asmeninei higienai 100 Lt. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai 300 Lt kas mėnesį. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienas kitam, nepriteistinas. Šalys bendrų kreditorių neturi (LR CK 3.59 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.123 str., LR CPK 5 str., 80 str.).
Atsakovė L. T. civilinėje byloje Nr. 2-3364-574/2009, kurią Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-10-15 nutartimi prijungė prie civilinės bylos Nr. 2-13185-592/2009 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei L. T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, 2009-01-29 pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama:
1. Priteisti iš atsakovo 600 Lt išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės;
2. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus po 300 Lt, viso 10800 L;
3. Iki dukros pilnametystės nustatyti uzufruktą – teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini), ir įkeldinti atsakovę su dukra į butą. Nurodė, kad atsakovas vengia išlaikyti dukrą, nesirūpino šeimos gerove bei materialiniu išlaikymu. Dėl įžūlaus ir agresyvaus vyro elgesio, atsakovė su dukra buvo priversta išsikelti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą bendrabučio tipo, esantį (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.86 str. 2 d., 3.192 str. 3 d., 3.194 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. T. pateikė reikalavimus, prašydamas:
1. Dukters V. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. T.;
2. Priteisti iš L. T. išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kol V. T. taps pilnametė;
3. Priteiti iš L. T. išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus po 300 Lt per mėnesį, viso 10800 Lt. A. T. nurodė, kad kategoriškai nesutinka, kad teismas apgyvendintų L. T. jo motinos, o dabar ieškovo bute, kur jie gyvena su dukra V.. Gyvendami santuokoje, šalys nupirko butą (duomenys neskelbtini), turintį 19,29 kv. m. Šį kambarį ieškovas suremontavo, iš savo uždarbio supirko visus baldus. Paskutiniuoju metu dukters V. gyvenamoji vieta yra pas ieškovą (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovės sūnus iš pirmos santuokos su drauge. Ieškovės prašymas priteisti išlaikymą V. T. yra nepagrįstas, kadangi ieškovas išlaiko, prižiūri ir augina savo dukrą. Kadangi atsakovė niekur nedirbdavo, o jei įsidarbindavo, tai mėnesiui, dukrą išlaikė ieškovas. L. T. jau 3 metai yra nusišalinusi nuo dukros V. auklėjimo. Dėl alkoholio ir kitų priežasčių L. T. yra sudėtinga asmenybė (LR CK 3.89 str., 3.192 str. 3 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str.).
Atsakovė L. T. pateikė priešieškinį, prašydama:
1. Santuoką, sudarytą tarp L. T. ir A. T., įregistruotą 1996-10-12, nutraukti dėl A. T. kaltės;
2. Nustatyti nepilnamečio vaiko V. T. gyvenamąją vietą su motina L. T.;
3. Priteisti iš A. T. dukros V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį 600 Lt periodine išmoka, išskaičiuojant iš visų rūšių atsakovo pajamų iki vaikas sulauks pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2009-01-27 (ieškinio pateikimo momento);
4. Priteisti iš A. T. dukros V. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, kas iš viso sudaro 10800 Lt:
5. Nustatyti, jog vaikas V. T. bus auklėjama ir auginama bendru tėvų sutarimu;
6. Pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. T. asmenine nuosavybe, priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santykiai tarp sutuoktinių buvo geri. Po dukters gimimo ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kelti konfliktus. Ieškovas yra perspėtas policijos pareigūnų dėl netinkamo elgesio. Ieškovas A. T. išvarė atsakovę iš namų (duomenys neskelbtini), kur šalys gyveno kartu su nepilnamete dukra. Atsakovė su dukra 2008 m. birželio mėn. prieglobsčio ieškojo Vilniaus miesto vaiko ir motinos pensionate. Atsakovas vengia išlaikyti dukrą. Mergaitė nuo 2008 m. gyvena su motina, bendrauja ir su tėvu. Atsakovė neprieštarauja, kad dukra bendrautų su tėvų, bet, vadovaujantis vaiko interesais, nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su nepilnamečio vaiko motina – atsakove L. T.. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas/butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės lėšos, už kurias buvo įgytas šis nekilnojamasis turtas, buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, t.y. asmeninės lėšos, kurios buvo atsakovei dovanotos jos motinos T. P.. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę T. (LR CK 3.49 str., 3.54 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.70 str., LR CPK 93 str., 381 str., 382 str.).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, kad šiuo metu teismui išvados dėl nepilnametės V. T. pateikti negali, nes ieškovas nesudarė galimybės skyriaus inspektorei patikrinti jo aplinkos sąlygas. Atsakovė L. T. taip pat nesurasta namuose. Ji sureagavo į paliktą jai pranešimą ir atvyko pokalbiui į skyrių, tačiau dukros su savimi neatsivedė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-22 sprendimu nusprendė:
1. Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
2. Santuoką, įregistruotą tarp A. T. ir L. T. 1996-10-12 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Po santuokos nutraukimo atsakovei L. T. palikti santuokos metu turėtą pavardę – T..
4. Nepilnametės V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina L. T..
5. Priteisti iš ieškovo A. T. dukters V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2010-09-22 iki dukters V. T. pilnametystės, nurodant, kad priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
6. Paskirti L. T. dukters V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.
7. Išaiškinti ieškovui A. T., kad jis turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra V. T., gimusia 2002-05-01, ir dalyvauti ją auklėjant.
8. Pripažinti, kad gyvenamosios patalpos su bendro naudojimo patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei L. T..
9. Atmesti kitas ieškinio ir priešieškinio dalis. Teismas konstatavo, kad išsaugoti šeimos nėra galimybių, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų šalių nurodytas aplinkybes, jog santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, šalių nurodytos aplinkybės iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas besąlygiškai jomis nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, kad patys sutuoktiniai netinkamai vykdo pareigą būti lojaliais, teikti savitarpio paramą ir materialinę bei moralinę paramą. Atsižvelgdamas į šalių valią ir vaiko interesus, po santuokos nutraukimo atsakovei teismas paliko santuokos metu turėtą pavardę T.. Teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas nustatė, kad 1999-04-23 T. P. pardavė butą už 97200 Lt (2 t., b.l. 7) ir 1999-05-15 dovanojo dukrai L. T. pinigus 8500 JAV dolerių sumai buto pirkimui (2 t., b.l. 19). Pastarasis sandoris nėra nuginčytas, nėra ginčo, ar dovanoti pinigai, skirti atsakovės sūnaus A. R. gyvenamajai vietai užtikrinti, buvo panaudoti ne pagal paskirtį. 1999-06-14 atsakovės vardu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įgytos ginčo patalpos už 32000 Lt, t.y. patalpos įgytos, nepraėjus mėnesiui nuo dovanotų pinigų gavimo. Byloje nėra kitų įrodymų, kad sandorio sudarymo metu šalys turėjo bendrų santaupų pirkti ginčo patalpas, kad ieškovas iš asmeninių lėšų prisidėjo prie šių patalpų įsigijimo. Teismas konstatavo, kad ginčo patalpos pripažintinos asmenine atsakovės nuosavybe (CK 1.5 str., CPK 178 str., 185 str.). Byloje nėra įrodymų apie ieškovo nurodytų daiktų, už kuriuos prašoma priteisti kompensaciją, rinkos vertę bylos nagrinėjimo iš esmės dieną. Nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodytomis kainomis, kurios buvo daiktų pirkimo metu, atsižvelgiant į jų pobūdį ir nuvertėjimą. Ieškovas teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakove. Įstatymas numato pareigą rūpintis vaiku ir jį išlaikyti abiem tėvams (CK 3.192 str., 3.201 str.). Konstatavęs, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, kuri iš esmės yra apylygė, teismas priteisė iš ieškovo vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį (1/2 dalis šiuo metu esančios minimalios mėnesinės algos dydžio – tai atitinka ir teismų formuojamą praktiką), skaičiuojant nuo 2010-09-22, t.y. teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas pažymėjo, kad priteista suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę tvarkyti pinigines lėšas vaikui išlaikyti. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad iki teismo sprendimo priėmimo šalys iš esmės lygiomis dalimis prisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl atmetė atsakovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo ir periodinių išmokų priteisimo nuo 2009-01-27 (LR CK 1.5 str., 3.26 str. -3.30 str., 3.69 str., 3.170 str., 3.192 str., 3.201 str., LR CPK 178 str. 179 str., 185 str., 259 str., 268 str., 270 str., 384 str. 6 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimą, kalta dėl šeimos iširimo pripažinti L. T. ir padalinti santuokoje įgytą turtą per pusę, dukters V. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu – jos tėvu A. T. arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad L. T. nevykdė sutuoktinės pareigų, kurios yra nustatytos įstatymu – tai lojalumo, ištikimybės, savitarpio pagarbos, materialinės paramos bei visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima. Atsakovė jau anksčiau buvo susituokusi su kitu vyru. Turėdama šeimyninio gyvenimo patirtį, suklaidino ieškovą, o jis, būdamas jaunesnis, iki santuokos nesuprato jos nesugyvenamo charakterio, polinkio išgerti ir kitų dalykų. Šalys gyveno pas ieškovo motiną, bet dėl ieškovės nesugyvenamo charakterio jie persikėlė į santuokoje įgytą turtą (duomenys neskelbtini). Įsigyjant šį kambarį, ieškovo motina prisidėjo pinigais. Liudytojai R. D., V. D., M. D. parodė (2 t., b.l. 74), kad ieškovas daugiau nei 3 metus prižiūrėjo dukrą, vienas auklėjo, paimdavo iš darželio. Dukra su ieškovu noriai bendravo, o su atsakove nenorėjo bendrauti. Atsakovė sutiko ir neprieštaravo, kad duktė gyventų su ieškovu. Atsakovė niekad nedirbo, o jei įsidarbindavo, tai mėnesiui. Dukrą išlaikė ir auklėjo ieškovas, nes L. T. yra nusišalinusi nuo dukros auklėjimo. Teismas, nustatydamas V. T. gyvenamąją vietą su atsakove, pasielgė neteisingai ir nepagrįstai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pažeidė LR CK 3.88 str. 2 d., kurioje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas neteisingai įvertino L. T. pateiktą fiktyvią, surašytą 2010 m. atgaline 1999-05-15 data pinigų dovanojimo sutartį. Teismas, būdamas šališkas, nevertino dovanojimo sutarties suklastojimo. Ieškovas dėl minėtos sutarties kreipėsi į vyriausiąjį prokurorą, kuris dėl to atlieka ikiteisminį tyrimą. Baldų komplektu, muzikiniu centru, sofa, plastikiniu langu nuo 2005 m. pirmosios pusės naudojasi tik atsakovė, nes ieškovas negyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Šie daiktai atiteko atsakovei, kai jie buvo nauji, todėl turi būti įvertinti ta kaina, kuri nurodyta šių daiktų įsigijimo dokumentuose, kuriuos ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui. Ieškovas prašė priteisti pusę minėtų daiktų vertės, t.y. 2782,63 Lt, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Atsakovė nesugeba ir neturi sąlygų bei finansinių galimybių sudaryti dukrai būtinas, reikalingas gyvenimo sąlygas, kokias turi ieškovas, vienas gyvendamas paveldėtame bute (LR CK 3.60 str., 3.88 str., 3.117 str., 3.170 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė L. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, kadangi byloje esančių įrodymų visuma neleidžia teigti, jos santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės. Apeliantas savaip interpretuoja liudytojų parodymus. Nei vienas iš apklaustųjų liudytojų nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais. Apeliantas pirmosios instancijos teisme pats nurodė, jog neprieštarautų, jei teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatytų su motina. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutarimų nėra. Atsakovės lėšos, už kurias buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo dovanotos jos motinos T. P.. Apeliantas nurodo, kad turtas įgytas bendros jungtinės nuosavybės teise, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį teiginį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti LR CPK 3.88 str. 2 d. prezumpciją (2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl daiktų, t.y. baldų komplekto, muzikinio centro, sofos ir plastikinio lango buvimo vietos, šių daiktų vertės, įsigijimo datos, nuvertėjimo. Apeliantas pats neįrodinėjo šių faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos (LR CK 3.49 str., 3.54 str., 3.60 str., 3.70 str., LR CPK 83 str. 14 p., 93 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas būti lojaliems ir gerbti vienas kitą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės kaltė dėl neištikimybės neįrodyta. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. D., V. D., M. D. nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad liudytojai vertino, kad ieškovas A. T. rūpinosi dukra ir šeima, savaime neįrodo, kad atsakovė L. T. nevykdė sutuoktinės pareigų, nesirūpino vaiku ir šeima. Tai, kad atsakovei ši santuoka yra ne pirma, kad ieškovas yra devyniais metais jaunesnis už atsakovę, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui ir šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdama ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad gyvenamosios patalpos su bendro naudojimo patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei L. T., nes byloje nėra duomenų pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CK 3.88 str. 2 d. nuostatų, nes nėra duomenų, kad pateikta 1999-05-15 dovanojimo sutartis (2 t., b.l. 19) dėl pinigų dovanojimo yra pripažinta negaliojančia ar panaikinta nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad 1999-05-18 bankinis pajamų orderis (2 t., b.l. 9) patvirtina šio sandorio įvykdymą. Ta aplinkybė, kad ieškovas mano, kad minėta dovanojimo sutartis gali būti suklastota ir kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, savaime nepanaikina 1999-05-18 bankinio pajamų orderio (2 t., b.l. 9) duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad gyvenamosios patalpos su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), buvo įgytos už sutuoktinių bendras lėšas.
Byloje nėra duomenų, kad svetainės baldų komplektas, muzikinis centras, sofa yra Švitrigailos g. 3-27, Vilniuje, todėl nėra teisinio pagrindo šį turtą įtraukti į dalintino turto balansą. Aplinkybė, kad vienas plastikinis langas buvo 2003 metais nupirktas (duomenys neskelbtini) esančiam butui, nesudaro teisinio pagrindo priteisti ieškovui pradinės prekės įsigijimo kainos dalies, nes šis daiktas nėra esminis buto pagerinimas ir nepateikta šio lango dabartinė likutinė vertė, atsižvelgiant į tai, kad 2003-06-25 lango likutinė vertė buvo 576 Lt (1 t., b.l. 14). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė, kad ieškinys ir priešieškinis likusioje dalyje atmetami. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo visus byloje pareikštus reikalavimus ir nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Tai, kad teismas, spręsdamas šalių dukters V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos klausimą, nustatė, kad mergaitė gyvens kartu su motina, parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. T. nėra sukakusi 10 metų amžiaus, todėl ji pati šiuo metu dar negali įvertinti vaiko sampratos požiūriu jai saugios aplinkos ir galimybės augti be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymą, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šį klausimą ir neturėjo vadovautis tėvų lygiateisiškumo principu. Ta aplinkybė, kad V. T. yra prisirišusi prie atsakovo, kaip tėvo, ir su juo bendrauja geranoriškai, nesuteikia atsakovui, kaip tėvui, jokių teisinių privilegijų, nes mergaitės ir jos tėvo teigiamo bendravimo pobūdis nesudaro teisinio pagrindo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, kaip tėvu. Pasikeitus šalių faktinei situacijai ir mergaitei sukakus 10 metų amžiaus, neužkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka spręsti mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
Aplinkybės, kad atsakovė yra registruota darbo biržoje, savaime nepatvirtina, kad atsakovė nesugeba ir neturi sąlygų bei finansinių galimybių sudaryti dukrai būtinas, reikalingas gyvenimo sąlygas. Tai, kad ieškovas vienas gyvena paveldėtame bute, parodo, kad ieškovas turi sąlygas nakvynei dukrai jos bendravimo su tėvu laiku, bet negali turėti esminės reikšmės, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.
Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teikiamas išlaikymas turi būti 400 Lt per mėnesį, nes reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės turtinę padėtį. Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo šalių gaunamų pajamų dydžiui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 3.192 str. 3 d. ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo.
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovo priteista 400 Lt suma yra ½ dalis minimalios mėnesinės algos, todėl negali būti mažinama, nes ieškovas neįrodė, kad galima dukros poreikius patenkinti už mažesnę pinigų sumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sudarė dalintino turto balansą ir nustatė vaiko poreikiams reikalingą išlaikymo dydį teisingai.
Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 270 str. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes teismo sprendimas nėra šalių paaiškinimų ir visų pateiktų dokumentų turinio konspektas. Įstatymas numato, kad sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir paaiškinimų santrauka, o motyvuojamoje dalyje turi būti glausta forma nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesui ir teismo posėdžiui vadovauja teisėjas, kaip posėdžio pirmininkas, bet ne ginčo šalys, todėl negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į teisminį ginčą nagrinėjantį teismą (CPK 158 str. - 160 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 3.86 str. 4 d., 3.120 str., 3.192 str., 3.196 str. 1 d., CPK 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 189 str., 197 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str., 376 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra atlyginamos jo vardu valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl bylos vedimo apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 sprendimą nepakeistą.