Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-29 · Civilinė byla Nr. 2S-494-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
2S-494-544/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02840-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
K. G.
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-494-544/2011

Teisėjas Arvydas Jasonas Proceso Nr. 2-08-3-02840-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 33; 34.3; 34.4.10; 34.6; 122.3; 128.1; 128.12;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 29 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-26 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-3739-837/2011 pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl neteisėtų notarės M. L. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys: K. G., K. G..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė panaikinti Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K. 2011-04-14 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 2010-11-20 mirusios J. B. G. palikimą, į dalį turto – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, kadastrinis Nr. 6692/0003:112, esančius Panevėžio rajone, Žibartonių kaime ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į J. B. G. likusį turtą. Nurodė, kad ji yra mirusios J. B. G. dukra, todėl turi teisę paveldėti turtą po motinos mirties kartu su broliu ir tėvu. Notarė privalėjo išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, nes, nors minėtas turtas VĮ „Registrų centras“ yra įregistruotas suinteresuoto asmens K. G. vardu, tačiau jis jo yra įgytas santuokoje su mirusiąja jos motina. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir turtas priklauso K. G. ir J. B. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. K. G. nesutinkant, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą nebuvo išduotas, nes nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį minėto turto J. B. G. vardu (b. l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-26 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja pretenduoja paveldėti nekilnojamąjį daiktą – dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, kadastrinis Nr. 6692/0003:112, esančius Panevėžio rajone, Žibartonių kaime. Tačiau nėra jokių duomenų, kad minėtas turtas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra registruotas mirusios jos motinos J. B. G. vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2138-3240, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-2138-3251, malkinės, unikalus Nr. 4400-2138-3273, ir šulinio, unikalus Nr. 4400-2138-3284, savininkas yra K. G., o žemės sklypas, unikalus Nr. 6692-0003-0112, priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 11-12). Todėl teismas padarė išvadą, kad notarė negali išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, kuris nėra registruotas J. B. G. vardu. Teismas sutiko su notarės argumentu, kad, vadovaujantis LR Notariato įstatymo 52 str., nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas gali būti išduotas tik šiam sutinkant. Nesant tokio sutikimo, notarė negalėjo atlikti pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo (b. l. 43-44).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad nutartis nepakankamai motyvuota, joje nėra motyvų, kodėl ji pagal įstatymą negali paveldėti motinai priklausiusio turto, nepasisakyta dėl santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo pasikeitimo mirus vienam savininkui. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 str. 1 d. 1 p., tuo metu galiojusio SŠK 21 str. 1 d., 3.117 str., 5.68 str. reikalavimus, numačiusius, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jiems priklauso lygiomis dalimis. Tėvai susituokė 1959-11-28, o minėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais įgijo 1974-10-03 bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir tik įregistravo K. G. vardu. Notarė nutarime konstatavo, kad minėtas namas su priklausiniais priklauso abiems sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise. Pagal CK 3.100 str., bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė mirus vienam iš sutuoktinių ir turtas tapo bendrąja daline nuosavybe. K. G. pagal įstatymą priklauso ½ dalis turto, o mirusiojo sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK 5 knygoje nustatyta tvarka. Dėl tokių teisinių padarinių Notariato įstatymo 52 str. numatyta, kad vienam sutuoktiniui mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui gali būti išduotas nuosavybės teisės į dalį santuokos metu įgyto bendro sutuoktinio turto liudijimas. Todėl mano, kad teismas, atmesdamas jos skundą, neteisingai vadovavosi Notariato įstatymo 52 str. (b. l. 47-48).

Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, Notariato įstatymo 52 str. nuostatas, pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus, tinkamai nustatė ir neįvertino visas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje esminis ginčas yra dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais - teisėtumo. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą teisėtu, neteisingai aiškino bei taikė Notariato įstatymo 52 str. 1 d. ir neatsižvelgė į tai, kad, pagal anksčiau galiojusio SŠK ir šiuo metu galiojančio CK įtvirtintą prezumpciją, sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir jiems priklauso lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Notariato įstatymo 52 str., kuris reglamentuoja liudijimo išdavimą vienam sutuoktiniui mirus, numatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Byloje nustatyta, kad likęs gyvas sutuoktinis, kurio vardu įregistruotas turtas K. G. nesutinka, kad būtų išduotas mirusios sutuoktinės dalį nustatantis liudijimas. Todėl notaras turėjo pagrindą atsisakyti atlikti ir apeliantės prašomą veiksmą – išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į dalį minėto žemės sklypo ir statinių, kurių dalis nuosavybės teise priklausė mirusiajam jos motinai. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtas įstatymo nuostatas ir neteisėtai jomis vadovavosi netenkindamas apeliantės prašymo.

Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata apsprendžia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, remdamasi jos tėvų santuokos metu įgyto turto priklausymo abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija, prašė išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į dalį mirusios motinos jungtinės nuosavybės teise valdyto turto, tačiau tam prieštarauja mirusiąją sutuoktinę pergyvenęs apeliantės tėvas K. G.. Notaras, kaip minėta, neturi įgaliojimų atlikti tisinius tyrimus nustatinėjant neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Todėl ginčijamą 2011-04-14 notarės nutarimą naikinti nebuvo pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantė teisingai nurodo, kad mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 str.), o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka ir dėl tokių įstatymo nustatytų teisinių padarinių Notariato įstatymo 52 str. nustatyta, kad vienam sutuoktiniui mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui gali būti išduotas nuosavybės teisės į dalį santuokos metu įgyto bendro sutuoktinių turto liudijimas. Tačiau šiuo atveju byloje nepatvirtinta, kad Jadvygai B. G., mirusiai 2010-11-29 (b. l. 7), bendrosios jungtinės nuosavybės teise su K. G. priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, kadastrinis Nr. 6692/0003:112, esantys Panevėžio rajone, Žibartonių kaime, į kuriuos pretenduoja pareiškėja. Pagal bylos duomenis, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad minėtas žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o minėti statiniai 2011-03-03 dieną apylinkės (seniūnijos) 2011-02-18 pažymėjimo Nr. S-59, 1974-10-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. II-4574 pagrindu yra įregistruoti kaip asmeninė K. G. nuosavybė (b. l. 11-12). Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota suinteresuoto asmens K. G. daiktinė teisė į minėtus nekilnojamus daiktus, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinta padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčijo tik notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir prašė įpareigoti notarą atlikti tą veiksmą. Suinteresuotų asmenų ginčai dėl teisės (ginčas dėl nuosavybės teisės į turto dalį) įprastai nagrinėjami ieškinio teisena.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nurodė argumentus, kuriais grindė savo sprendimą skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė