Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, e1-2244-1202/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2025-05-02
Bylos Nr.: e1-2244-1202/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13936-2025-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justas Pažarskis
Kaltinamasis: D. Ž.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
14.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-2244-1202/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13936-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.1.8.1.1; 1.1.4.2; 14.1.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo; 5) nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (nuosprendis įsiteisėjęs, 2024 m. lapkričio 6 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą ),

D. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. Ž. atvirai pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 21 d. apie 18.50 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 15 vnt. šokolado „Milka pien. šok. su aktyviojo balt. šok įdaru“ 1 vnt. kaina 2,99 Eur, bendros 44,85 Eur vertės ir 2 vnt. kavos „PAULIG arabica kavos pupelės 1KG“, 1 vnt. kaina 27,95 Eur, bendros 55,90 Eur vertės, ir įsidėjo į su savimi turėtą medžiaginį krepšį, tačiau (duomenys neskelbtini) V. J. reikalaujant parodyti krepšio turinį ir padėti prekes, pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 100,75 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apsaugos darbuotojui jį sekant, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

D. Ž. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. balandžio 22 d. įtariamojo apklausos protokole D. Ž. nurodė, kad kaltės dėl pozicijos nepasakys. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas ir yra suprantamas, savo poziciją dėl kaltės išreikš vėliau, kai įsigilins ir pasitars su kitais teisininkais. Parodymus duos vėliau, apgalvojęs situaciją ir pagal galimybes prašo pateikti jam ikiteisminio tyrimo medžiagą susipažinti (1 t., el. b. l. 145-147).

2025 m. balandžio 24 d. įtariamojo apklausos protokole D. Ž. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nori papildomai duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo ir prisipažinti padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. nedirba, gauna socialinę pašalpą apie 240 Eur per mėnesį. Pinigų pragyvenimui trūksta. Taigi 2025 m. balandžio 21 d. apie 18.50 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), tikslu pavogti prekių, kurias vėliau būtų pardavęs ir gavęs pinigų savo reikmėm. Turėjo per petį pakabinamą pilkos spalvos didelę rankinę prekėms susidėti. Taigi atėjęs į parduotuvę pasiėmė parduotuvės prekių krepšelį susidėti kelioms maisto prekėms, kurias ketino nusipirkti. Prekybos salėje nuo lentynos paėmė pilną pakuotę (dėžutę) šokolado „Milka“, tikslesnio pavadinimo neatsimena, gali būti, kaip nurodyta įtarime –„Bubble white“, koks kiekis dėžutėje buvo, neskaičiavo, bet galimai kaip nurodyta įtarime –15 vnt. (dėžutė buvo nauja) ir įsidėjo į prekių krepšelį, paskui paėmė dvi pakuotes po 1 kg pupelių kavos „Paulig“ ir taip pat įsidėjo į prekių krepšelį. Kava buvo po 27 Eur, šokoladai – po 3 Eur. Paskaičiavo, kad prekių suma neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės (150 Eur). Vaikščiodamas po prekybos salę dar pasiėmė sau maisto – traškučių, trikampių sumuštinių, porą spurgų, užpilamą sriubą. Pagrindinėje salėje atsitūpęs iš prekių krepšelio į savo rankinę persidėjo šokolado „Milka“ dėžutę ir abi kavos „Paulig“ pakuotes, rankinę užsimetė ant kairio peties. Matė, kad salėje buvo vienas žmogus, nežino, ar jis jį stebėjo, bet neatmeta galimybės. Jam tuo metu tai nerūpėjo. Persidėjęs prekes, su likusiomis nuėjo prie kasų ir iš prekių krepšelio visas padėjo ant prekystalio. Susimokėjo už tas prekes, atrodo, telefone įdiegta (duomenys neskelbtini)banko kortele arba grynaisiais, tiksliai neatsimena. Kiek sumokėjo, neatsimena. Jam einat link išėjimo iš parduotuvės, priėjo apsaugininkas, paklausė, ar už viską susimokėjo, ar neturi daugiau prekių, paprašė parodyti ant peties turėtą pilkos spalvos krepšį, bet jis atsisakė jam parodyti krepšio turinį, pasakė, kad už viską sumokėta. Kai atsidarė parduotuvės durys įeinant kitiems žmonėms, jis išėjo iš parduotuvės, nesusimokėjęs už minėtas prekes – šokolado dėžę „Milka“ ir dvi pakuotes po 1 kg kavos pupelių „Paulig“. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini)g. Matė, kad paskui jį eina parduotuvės apsaugininkas ir dar vyras ar keli, nežiūrėjo. (duomenys neskelbtini) g. išgirdo, kad jį sekęs vyras kalba telefonu, suprato, kad kviečia policiją. Jis niekur nebėgo. Netrukus atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, jo krepšyje rado iš minėtos parduotuvės pavogtas prekes. Buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir sulaikytas. Dėl vagystės nuoširdžiai apgailestauja, savęs neteisina. Vogė, nes ketino prekes parduoti ir taip prisidurti pinigų pragyvenimui. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 152-155).

2025 m. balandžio 21 d. liudytojo apklausos protokole V. J. nurodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 18.45 val. jam dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje adresu (duomenys neskelbtini), per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, jog asmuo iš parduotuvės lentynos pasiėmė vieną dėžę šokolado „MILKA“ (dėžėje yra 15 vnt. šokoladų) ir du vienetus kavos „Paulig arabica“ ir įsidėjo į savo asmeninę tašę ir praėjo pro prekybos kasas nesusimokėjęs už jas. Praėjus pro kasas, asmuo bandė šalintis iš parduotuvės, todėl jis užblokavo parduotuvės duris, kad jos neatsidarytų. Užblokavęs duris, jis priėjo prie asmens ir pasakė, jog jis nesusimokėjo už nurodytas prekes. Asmuo teigė, jog jo tašėje yra tik jo asmeniniai drabužiai, jokių nurodytų prekių nėra. Tuomet jis pareikalavo asmens parodyti tašės turinį. Asmuo tašės turinį atsisakė parodyti ir teigė, jog jis neturi tokios teisės. Tuomet asmuo pradėjo bandyti eiti pro duris, bet iš vidaus jos neatsidarė, tačiau kitiems asmenims bandant įeiti į parduotuvę iš lauko durys atsidarė. Atsidarius durims asmuo, kuris į tašę buvo susidėjęs nurodytas prekes pasišalino iš parduotuvės ir judėjo (duomenys neskelbtini) m. centro kryptimi. Todėl jis, nedelsiant, pradėjo asmenį sekti iš paskos ir sakė jam sustoti, tačiau asmuo nesustojo ir toliau šalinosi. Praeiviai asmenys, pamatę situaciją, iškvietė policiją. Dėl ko, jam sekant asmenį, priėjus adresu (duomenys neskelbtini), prie nurodyto asmens privažiavo policijos pareigūnai, kurie asmenį sulaikė. Nurodytos prekės, kurios buvo pavogtos nurodyto asmens neapgadintos (1 t., el. b. l. 14-17).

2025 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) S. B., gavo iš (duomenys neskelbtini), kad pranešėjas matė, kad prieš kelias minutes iš PC (duomenys neskelbtini) asmuo pavogė prekę ir šalinasi (duomenys neskelbtini) g., tolyn, pranešėjas eina asmeniui iš paskos, vejasi jį. Nurodė, kad įtariamasis juda link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atvykus link (duomenys neskelbtini), pastato buvo rastas pagal požymius asmuo D. Ž.. Vėliau priėjo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, kuris minėjo, kad minėtas asmuo apsivogė parduotuvėje ir turės pretenzijų, rašys pareiškimą (1 t., el. b. l. 65).

2025 m. balandžio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. Ž. atsisakė laisvanoriškai atiduoti nurodytus daiktus. Dalinės apžiūros metu, atidarius pilkos spalvos medžiaginę tašę, buvo nustatyta, kad pagrindiniame tašės skyriuje yra sudėti. 2 vnt. kavos „Paulig Arabica“, ir dėžė su 15 vnt. šokolado „Milka white buble“ (1 t., el. b. l. 21-24).

2025 m. balandžio 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai gauti 2025 m. balandžio 21 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini):

- ,,D02_20250421184324 (1)’’. Įrašas filmuojamas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 21 d. 18.43.22 val. iki 2025 m. balandžio 21 d. 18.49.10 val., jame fiksuojamas įėjimo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini) bei kasos zonos vaizdas. 18.43.52 val. į parduotuvę įeina vyriškos lyties asmuo, tamsių plaukų, per petį užsidėjęs pilkos spalvos krepšį, apsirengęs bordo spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su baltos spalvos užrašu „The North Face’“, mėlynos spalvos džinsines kelnes, dėvintis geltonos spalvos batus (toliau – įtariamasis). 18.48.20 val. įtariamasis prieina prie kasos ir moka už prekes (spurgos 2 vnt., „Taffel“ traškučių pakuotė 1 vnt., sumuštinių pakuotė 1 vnt., baltos ir geltonos spalvos prekė 1 vnt.). Matosi, kad pilkos spalvos krepšys išsipūtęs.

- ,,D02_20250421184911’’. Įrašas filmuojamas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 21 d. 18.49.10 val. iki 2025 m. balandžio 21 d. 18.55.05 val. 18.49.27 val. įtariamasis susimokėjęs už minėtas prekes, eina link parduotuvės išėjimo, šalia jo yra apsauginis. 18.49.35 val. su įtariamuoju kalba apsauginis. 18.49.53 val. įtariamajam bandant išeiti iš parduotuvės, suveikia vartelių signalizacija. 18.50.01 val. įtariamasis išeina iš parduotuvės. 18.50.28 val. iš parduotuvės išeina apsauginis.

- ,,D11_20250421184326 (1)’’. Įrašas filmuojamas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 21 d. 18.43.25 val. iki 2025 m. balandžio 21 d. 18.55.31 val. 18.44.39 val. matoma, kaip įtariamasis parduotuvės krepšyje yra įsidėjęs violetinės spalvos dėžutę su „Milka“ šokoladais, už kuriuos jis nesusimoka įrašuose pavadinimais ,,D02_20250421184324 (1)’’ ir ,,D02_20250421184911’’.18.46.43 val. įtariamasis vėl matomas, jo parduotuvės krepšyje taip pat matomos „Paulig“ kavos pakuotės 2 vnt., už kurias jis nesusimoka.

- Įrašuose pavadinimais ,,D02_20250421184324 (1)’’ ir ,,D02_20250421184911’’. 18.46.47 val. įtariamasis į savo pilkos spalvos krepšį įsideda „Paulig“ kavos pakuotę (1 vnt.). 18.46.49 val. įtariamasis į savo pilkos spalvos krepšį įsideda violetinės spalvos dėžutę, kurioje yra „Milka“ šokoladai. 18.46.53 val. įtariamasis į savo pilkos spalvos krepšį įsideda „Paulig“ kavos pakuotę (1 vnt.). 18.47.06 val. įtariamasis savo pilkos spalvos krepšį, kuriame yra 2 vnt. „Paulig“ kavos pakuočių ir violetinės spalvos dėžutė su „Milka“ šokoladais, užsideda atgal ant peties (1 t., el. b. l. 162-165).

2024 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BPC įrašas. BPC įrašo trukmė 00.07.45 min., garso įraše pokalbis vyksta tarp pranešėjo ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus, o vėliau ir su policija (1 t., el. b. l. 189-193).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Vagystė, tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė dėl finansinių sunkumų, todėl 2025 m. balandžio 21 d. apie 18.50 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), tikslu pavogti prekių, kurias vėliau būtų pardavęs. Atėjęs į parduotuvę pasiėmė parduotuvės prekių krepšelį susidėti kelioms maisto prekėms, kurias ketino nusipirkti. Prekybos salėje nuo lentynos paėmė pilną pakuotę (dėžutę) šokolado „Milka“, galimai 15 vnt. , paėmė dvi pakuotes po 1 kg pupelių kavos „Paulig“ įsidėjo į prekių krepšelį. Kava buvo po 27 Eur, o šokoladai – po 3 Eur. Einat link išėjimo iš parduotuvės, priėjo apsaugininkas, paklausė, ar už viską susimokėjo, ar neturi daugiau prekių, paprašė parodyti ant peties turėtą pilkos spalvos krepšį, jis atsisakė parodyti krepšio turinį. Kai atsidarė parduotuvės durys įeinant kitiems žmonėms, jis išėjo iš parduotuvės, nesusimokėjęs už minėtas prekes. Matė, jog paskui jį eina parduotuvės apsaugininkas ir dar vyras ar keli. Girdėjo, kad jį sekęs vyras kviečia policiją, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, jo krepšyje rado iš minėtos parduotuvės pavogtas prekes. D. Ž. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – liudytojo (duomenys neskelbtini) V. J. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad D. Ž. buvo sustabdytas prie išėjimo durų, prašant parodyti krepšio turinį, bet to pastarasis nepadarė ir su prekėmis, už kurias nesumokėjo, pasišalino iš parduotuvės pro atsidariusias parduotuvės duris, buvo sekamas ir sulaikytas policijos pareigūnų. 2025 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolas, kuriame aptarti vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys – D. Ž. neteisėti veiksmai pasikėsinant pagrobti prekes (prekių paėmimas ir įsidėjimas į su savimi turėtą krepšį).

Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs galimybių naudotis turtu, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193/2005, Nr. 2K-741/2007). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, jog parduotuvės salėje galėjo būti asmuo, kuris stebėjo jo veiksmus, tačiau į tai neatkreipė dėmesio. Visgi kaltinamasis buvo sustabdytas prie išėjimo durų ketinant išeiti su neapmokėtomis prekėmis ir atsiradus galimybei išeiti iš parduotuvės ja pasinaudojo ir išėjo. Nors matė, jog jo neteisėti veiksmai buvo pastebėti ir jis yra sustabdomas, o po to ir sekamas apsaugos darbuotojo, tačiau toliau tęsė savo veiksmus iki kol nebuvo sulaikytas (policijos pareigūnų), o prekės grąžintos į apyvartą. Kaltinamojo D. Ž. sulaikymas prie parduotuvės išėjimo ir vėlesnis jo sekimas, leidžia daryti išvadą, jog jis realiai neužvaldė iš parduotuvės paimtų prekių. Nuo prekių paėmimo iš parduotuvės iki kaltinamojo D. Ž. sulaikymo praėjo nedidelis laiko tarpas, iš pateiktų vaizdo įrašų (foto-lentelės 1 t. , el. b. l. 166-182) matyti, jog D. Ž. su prekėmis iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 18.50.01 val. Iš apsaugos darbuotojo parodymų nustatyta, kad buvo sekamas, iš jo akiračio dingęs nebuvo, kaltinamasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų 19.05 val. (laikino sulaikymo protokolo duomenimis). Akivaizdu, kad nuo tada, kai D. Ž. išėjo iš parduotuvės ir buvo sulaikytas praėjo trumpas laiko tarpas, pažymėtina ir tai, jog kai kaltinamasis išėjo iš parduotuvės jis buvo sekamas parduotuvės apsaugos darbuotojo, sekimo veiksmus matė pats kaltinamasis, todėl jis neturėjo realios galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu savo nuožiūra. D. Ž. veiksmai atitinka pasikėsinimo požymius. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atitinkamus veiksmus D. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, suprato, kad už paimtas prekes (kurias nepateikė apmokėjimui kasoje, o jas atskirai sudėjo į turėtą krepšį) turėjo sumokėti ir sąmoningai kėsinosi jas užvaldyti, tačiau savo veikų nebaigė, kadangi buvo sekamas apsaugos darbuotojo ir prie parduotuvės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Darytina išvada, kad D. Ž. veiksmuose yra visi būtini pasikėsinimo padaryti atvirą vagystę požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Ž. 2025 m. balandžio 21 d. apie 18.50 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 15 vnt. šokolado „Milka pien. šok. su aktyviojo balt. šok įdaru“ 1 vnt. kaina 2,99 Eur, bendros 44,85 Eur vertės ir 2 vnt. kavos „PAULIG arabica kavos pupelės 1KG“, 1 vnt. kaina 27,95 Eur, bendros 55,90 Eur vertės, ir įsidėjo į su savimi turėtą medžiaginį krepšį, tačiau (duomenys neskelbtini) V. J. reikalaujant parodyti krepšio turinį ir padėti prekes, pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 100,75 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apsaugos darbuotojui jį sekant, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Ž. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 4-6).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės –bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas už nesunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės kaltinamasis dar nėra atlikęs, o nusikalto ankstesnio nuosprendžio paskirtos bausmės vykdymo metu, taigi kaltinamasis nusikalto būdamas teistas (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Konstatuojama, kad D. Ž. yra recidyvistas.

D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. Ž. teistas už nusikalstamą veiką, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (1 t., b. l. 114-119). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (1 t., b. l 85-102), nedirba (1 t., b. l. 83-84). Duomenų apie D. Ž. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju, būtų neproporcinga ir pasiektų tik nubaudimo tikslą. Taigi už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. Ž. skirtina 45 parų arešto bausmė.

D. Ž. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 21 d., 19.05 val. iki 2025 m. balandžio 22 d., 16.47 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 52-55, 56-58), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 paros arešto. Paskirta bausmė nėra bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme. Bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas ateityje, baudžiamojo įsakymo vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę – kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę vykdė tinkamai, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nėra nustatyti atvejai, kai laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija kreiptųsi dėl laisvės apribojimo bausmės sąlygų pažeidimų, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad D. Ž. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu D. Ž. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi D. Ž. paskirtos 30 parų (įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 29 parų) arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 9 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. Ž. įpareigotinas:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Kiti klausimai

D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 156-159) paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas kiekvieną ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 15.30 val. registruotis (duomenys neskelbtini) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 21 d., 19.05 val. iki 2025 m. balandžio 22 d., 16.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi D. Ž. paskirtos 29 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, o vietoje jos skirti pareigas:

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad D. Ž. yra recidyvistas.

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą kiekvieną pirmadienį nuo 08.00 val. iki 16.00 val. registruotis (duomenys neskelbtini) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

D. Ž. išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

- susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

- atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

- vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

- pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

D. Ž. taip pat išaiškinti, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Justas Pažarskis