Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir S. D., R. D. dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo; 2) Pripažinti negaliojančia 2019 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp S. D., R. D. ir D. D. nuo jos sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo; 3) Pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp D. D. ir A. R., nuo jos sudarymo momento ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo; 4) Įpareigoti atsakovę Načionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos suformuoti žemės sklypą vadovaujantis 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta suprojektuoti sklypą žemės ūkio veiklai prie sodybos; 5) Pripažinti J. P. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) Priteisti iš A. R., S. D., R. D., D. D., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad B. J., o šiuo metu jos įpėdinė ieškovė J. P., negali įregistruoti nuosavybės į žemės sklypus, viso 7,31 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju kalbama ir apie ginčo žemės sklypą, kurį, ieškovės nuomone, neteisėtais veiksmais ir sandoriais, visų pirma, iš Lietuvos Respublikos 2014 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo S. D. ir R. D., tada 2019 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. ir R. D. žemės sklypą padovanojo savo dukrai D. D., D. D. 2021 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą A. R..

1.2. Ieškovė pastebėjo, kad dar esant gyvai ieškovės J. P. motinai faktinė situačija buvo tokia, kokia yra šiai dienai. Žemės sklypu atsižvelgdamos į archyvinius duomenis, į tai, kad žemės sklypas iki P. B. mirties buvo priskirtas jam valstybinių institucijų sprendimais, tiek ieškovės motina, tiek ieškovė naudojosi ir laikė savo nuosavybe. Faktinė ieškovės žemės sklypo situacija, t. y. jog jis apsuptas žemės sklypo, tik patvirtina, kad ieškovės žemės sklypas, statiniai ir žemės sklypas yra neatskiriamai susiję ir iki galimai neteisėtų sandorių sudarymo buvo vienas žemės sklypas.

1.3. Patikslintame ieškinyje atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei buvo skaičiuojamas žemės sklypo nuomos mokestis ir ji sąžiningai nuomos mokestį mokėjo, t. y. Ukmergės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad valstybinės žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas už 4,16 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mokesčio dydis už 2020 metus 109,20 Eur. J. P. įsiskolinimo už 2020 metus už valstybinės žemės nuomą neturi.

1.4. Ieškovė paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos taip pat patvirtina, jog ieškovė J. P. 2007–2013 m. teikė tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (žemės sklypą) paraiškas.

1.5. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Ieškovei nebuvo pasiūlyta pirmumo teise įsigyti žemės sklypo.

1.6. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracija Žemės tvarkymo departamentas, Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius svarstė: pil. J. B. projektuojamos žemės vietos pasirinkimas. Pagrindas: išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). NUTARTA: suprojektuoti sklypą žemės ūkio veiklai prie SODYBOS. Visgi, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, žemės sklypas nebuvo perleistas atsakovei, o, manytina, neteisėta sandorių grandine perėjo ieškovui.

1.7. Pažymėjo, kad žemės sklypas buvo paskirtas J. P. motinai J. B. remiantis išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta suprojektuoti sklypą žemės ūkio veiklai prie SODYBOS. Šie veiksmai nebuvo įgyvendinti, o žemės sklypas nepaisant to, kad tiek J. P. motina, tiek pati J. P. mokėjo mokesčius už žemės sklypo nuomą, deklaravo žemės sklypą NMA, buvo perleistas S. D. ir R. D.. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos turėtų būti įpareigota suformuoti žemės sklypą vadovaujantis 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta suprojektuoti sklypą žemės ūkio veiklai prie sodybos, tačiau tai iš jų pusės nebuvo atlikta.

1.8. Paminėjo, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovai S. D. ir R. D. siekė ne neatlygintinai padovanoti dalį savo nuosavybės atsakovei, savo dukrai D. D., o siekė pridengti pirkimo–pardavimo sandorį ir taip aplenkti J. P. kaip besiribojančio sklypo savininkės pirmenybės teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis).

1.9. Ieškovė argumentavo, kad, J. P. žiniomis, motyvų ar paskatų dovanoti atsakovei D. D. savo turtą neturėjo. Tuo labiau, kad D. D. žemės sklypu nesinaudojo ir po sutarties sudarymo. Kaip jau minėta, nuomos mokestį už žemės sklypą mokėjo J. P., NMA deklaracijas teikė taip pat J. P.. J. P. nuomone, pagrindinis dovanojimo sutarties sudarymo motyvas – aplenkti jos kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tuo pačiu ir kuo daugiau ištęsti sandorių grandinę, kad J. P. negalėtų pasinaudoti savo teise atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kaip tai buvo nustatyta galiojančiais viešojo administravimo subjekto sprendimais.

1.10. Nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. R. ir D. D.. Akivaizdu tai, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis ir S. D. ir toliau laikė jį savo nuosavybe liudija ir tai, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su A. R. D. D. atstovavo S. D. pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimą.