Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-354-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
2S-354-221/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Upinė“
Trečiasis asmuo
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas
Advokatai
Gediminas Blaškevičius, Nida Kazokienė
Civilinė byla Nr. 2S-354-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01260-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.1; 110.4; 110.6; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“, atstovaujamos advokato Gedimino Blaškevičiaus, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-326-570/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legrana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Upinė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Legrana“ su ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 58 830 Lt skolą, 4 118,10 Lt delspinigius, 423,50 Lt skolą už suteiktas paslaugas atsakovei pagal atliktų darbų aktą, iš viso 63 371,60 Lt, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovės UAB „Upinė“ pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 63 371,60 Lt sumai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Upinė“ atskirąjį skundą, 2011 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1387-510/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau nustatė kitą arešto taikymo eiliškumą, t. y. ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo ir atsakovės pinigines lėšas 63 371,60 Lt sumai, leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar atsakovės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, pakeisti atsakovės UAB „Upinė“ nekilnojamojo turto areštą, panaikinant turto areštą 1/2 gamybiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1 ir taikyti areštą atsakovės nekilnojamajam turtui teismo nuožiūra – hidroelektrinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 210 Lt), vandens energijos slopintuvui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 74 400 Lt) ar vandens priėmimo antgaliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160 000 Lt). Atsakovė nurodė ir kartu su prašymu pateikė 2014 m. kovo 13 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ji yra įsipareigojusi parduoti areštuotą gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai UAB „G3G“. Jei areštas nebus panaikintas, atsakovė šio pastato negalės parduoti. Atsakovei nepardavus pastato, ji praras pirkėjo sumokėtus 144 500 Lt ir turės papildomai UAB „G3G“ sumokėti baudą. Nepanaikinus minėtam pastatui arešto, atsakovė patirs didelių nuostolių. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra pelningai veikianti įmonė, jos atžvilgiu nėra pradėta jokių skolų išieškojimų. Todėl mano, kad realiai nėra jokių grėsmių, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

Atsiliepimas

Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl ginčo objekto buvo sudaryta jau 2014 m. kovo 13 d., tačiau atsakovė į teismą kreipėsi tik rugsėjo mėnesį, todėl tokie atsakovės veiksmai sukelia pagrįstų abejonių jos sąžiningumu ir abejonių šios sutarties tikrumu. Be to, neaišku, koks turtas yra siūlomas areštuoti, jei atsakovė būtų paskirta jo saugotoju, gali būti pabloginama turto būklė ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-797-91/2011 (TAA Nr. 0111003564) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikino areštą 1/2 daliai gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1, nuosavybės teise priklausančio UAB „Upinė”, juridinio asmens kodas 300513244, ir taikė areštą atsakovės UAB „Upinė“ nekilnojamiesiems daiktams – hidroelektrinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė –5 210 Lt) ir jos priklausiniui – vandens energijos slopintuvui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 74 400 Lt), esantiems Kauno r. sav., Babtų sen., Janušonių k. 1. Areštuoto turto saugotoja paskyrė atsakovę UAB „Upinė“. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, antstolis Marekas Petrovskis patvarkymu areštavo atsakovei UAB „Upinė” priklausančią 1/2 dalį gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1. 2014 m. kovo 13 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė visą gamybinį pastatą, kurio 1/2 dalis yra areštuota, įsipareigojo parduoti UAB „G3G“. Teismas laikė, kad jei bus nevykdoma minėta sutartis, atsakovei gali būti taikomos didelės piniginės sankcijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad sudarant minėtą sutartį, 1/2 dalis gamybinio pastato buvo areštuota 2011 m. teismo nutartimi, tačiau po arešto praėjus beveik 3 metams, šalys galėjo tikėtis, jog byla gali būti išnagrinėta. Be to, kinta ir verslo aplinka, kiti ekonominiai teisiniai santykiai. Todėl teismas darė išvadą, kad toks daikto suvaržymas, kai įmonė pagal pateiktus finansinius dokumentus 2014 m. pirmąjį pusmetį dirbo pelningai, duomenų apie jos atžvilgiu iškeltas civilines bylas ar pradėtus skolų išieškojimus taip pat nėra, yra neekonomiška ir prieštarauja proceso koncentruotumo, teisingumo bei protingumo principams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas tarp šalių neišspręstas, nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendė, kad jos turi būti taikomos ir areštuojamas kitas turtas, kurio vertė ne mažesnė už ieškinio sumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės UAB „Upinė” nuosavybės teise priklausančiam turtui taikomas turto areštas suvaržo teises jį parduoti, bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgiau nei trejus metus ir gali dar užsitęsti, dėl minėto turto suvaržymo atsakovė gali patirti neproporcingai didelius nuostolius, dėl kurių atlyginimo ji vėliau gali pareikšti ieškovei reikalavimą, atsakovė turi kito vertingo turto, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė. Teismas atkreipė dėmesį, kad naujai areštuojamo turto vertė yra didesnė nei ieškinio suma, tačiau atsakovės pasiūlytas turtas yra pagrindinis daiktas ir jo priklausinys, todėl atskirai jų realizavimas esant priverstiniam skolos išieškojimui būtų apsunkintas. Siekiant išsaugoti abiejų šalių interesų balansą, teismas areštavo 79 610 Lt vertės atsakovei priklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovės atstovas atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantei kyla abejonių dėl atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „G3G“ 2014 m. kovo 13 d. sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pagrįstumo. Minėta sutartis nėra patvirtina notariškai, kas leidžia daryti prielaidą, jog sutartis galėjo būti pasirašyta fiktyviai atbuline data. Minėta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis iki šiol nėra įgyvendinta, t. y. pažeistas pagrindinės sutarties sudarymo terminas 2014 m. rugsėjo 30 d., nors areštas nekilnojamo turto registre jau yra pakeistas kitu. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad realiai esminė aplinkybė, dėl kurios areštas nekilnojamam turtui buvo pakeistas, yra ne reali, o menama, kas leidžia suabejoti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sąžiningumu.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės gerą finansinę padėtį, neatsižvelgė į esminius atsakovės turtinės padėties įrodymo kriterijus ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Apeliantės nuomone, spręsti apie įmonės gerą finansinę padėtį neužtenka remtis vien atsakovės gera finansine padėtimi 2014 m. pirmąjį pusmetį. Vien tik 2013 m. įmonės veiklos pelningumas bei ilgalaikio materialaus turto turėjimas, kuris nėra realiai nei įvertintas, nei žinoma jo reali būklė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Vien atsakovės akcentuotinas įmonės turtas už 623 192 Lt, nepagrindžia ir neįrodo realios įmonės finansinės padėties ir turimų įsipareigojimų apimties. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma (63 371,60 Lt) viršija 10 proc. į atsakovės balansą įrašyto turto, kurio reali rinkos vertė ir būklė nežinoma. Mano, kad tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas, areštuodamas kitą atsakovės turtą ir neišsiaiškindamas realios siūlomų areštuoti daiktų rinkos vertės, jų būklės, likvidumo, pažeidė ieškovės interesus bei neužtikrino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo efektyvumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad iki šiol nėra išnykusios aplinkybės laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti, kas įpareigoja teismą tinkamai užtikrinti ieškovės interesus. Skundžiama nutartimi naujai areštuotas atsakovės turtas – hidroelektrinė ir vandens energijos slopintuvas, tinkamai neužtikrina ieškovės interesų, nes atsakovė minėto turto vertę grindė tik VĮ Registrų centro 2010 m. atliktu vidutinės rinkos vertės nustatymu. Akivaizdu, kad minėta nekilnojamojo turto vertė per pastaruosius beveik penkerius metus pasikeitė ir šiuo metu turto reali rinkos vertė nėra žinoma. Siekiant nekilnojamojo turto areštą pakeisti kitu nekilnojamojo turto areštu, buvo būtina atlikti šio nekilnojamojo turto vertinimą, o pareiga pateikti tokį vertinimą turėjo tekti atsakovei. Papildomai pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl rangovo įpareigojimo ištaisyti atliktų darbų defektus bei trūkumus ir nuostolių atlyginimo. Minėtoje byloje ginčo objektas yra skundžiama nutartimi areštuota hidroturbina. Minėtoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „Upinė“ savavališkai, be kompetentingų specialistų pagalbos, nekvalifikuotai išardė hidroelektrinės hidroturbiną, atliko neaiškius remonto darbus ir pablogino hidroelektrinės hidroturbinos būklę. Apeliantės atstovo teigimu, areštuotos hidroelektrinės sudedamosios dalies – hidroturbinos būklė bus ir toliau bloginama, kadangi areštuotas turtas yra saugojamas UAB „Upinė“.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės atstovė advokatė Nida Kazokienė prašo teismo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti; priteisti atsakovei iš ieškovės išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Nesutinka su apeliantės argumentu, kad 2014 m. kovo 13 d. preliminari pirkimo–pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai, kadangi CK nenumato preliminariajai sutarčiai notarinės formos, ji turi būti rašytinė (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminarios sutarties šalių – UAB „Upinė“ ir UAB „G3G“, valią įvykdyti sutartį įrodo tai, kad būsimas pirkėjas 2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. kovo 31 d. sumokėjo atsakovei 144 500 Lt už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą. Taigi, preliminari sutartis buvo sudaryta ir vykdoma jau 2014 metų kovo mėnesį, tad apeliantės atstovo teiginiai dėl galimai fiktyvios sutarties datos yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė pažymi, kad ieškinio suma – 63 371,60 Lt, jai nėra didelė. Atsakovė pelningai dirbo tiek 2013, tiek 2014 metais. 2014 metais įmonės pelnas žymiai išaugo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi atsakovės finansinių dokumentų visuma, o ne tik 2013 m. pelningumu, kaip nurodo apeliantės atstovas. Atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė beveik 10 kartų viršija ieškinio reikalavimo sumą. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, ar turimas ilgalaikis nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Tuose pačiuose išrašuose yra nurodoma ir turto vidutinė rinkos vertė, todėl teigti, kad areštuojamo turto vertė nežinoma, yra nesąžininga. Per 2013-2014 metus atsakovė papildomai įsigijo mechaninių priemonių, kurios gali būti lengvai parduodamos rinkos kainomis, taigi, yra likvidžios pagal jų realią rinkos vertę. Atsakovė neturi jokių trumpalaikių įsipareigojimų, o ilgalaikius įsipareigojimus sudaro akcininkų suteiktos paskolos įmonei – 292 292 Lt. Jokių kitų įsiskolinimų ar įsipareigojimų įmonė neturi. Apeliantės atstovas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi areštuota hidroelektrinė ir vandens energijos slopintuvas tinkamai neužtikrina ieškovės interesų, nes šiuo metu nėra žinoma turto rinkos vertė ir būklė. Apeliantės atstovas taip pat daro prielaidas, kad atsakovė savavališkai išardė hidroelektrinės hidroturbiną, atliko neaiškius remonto darbus ir pablogino hidroelektrinės hidroturbinos būklę. Tačiau nurodomų faktinių aplinkybių nepagrindžia ir neįrodo jokiais įrodymais. 2010 m. kilus ginčui dėl ieškovės atsakovei atliktų darbų defektų ir trūkumų, susijusių su hidroturbina, ieškovė atsisakė juos taisyti ir šalinti, dėl ko šiuo metu Kauno apylinkės teisme ir yra nagrinėjama civilinė byla. Ieškovei atsisakius šalinti trūkumus, atsakovė 2011 m. kreipėsi į UAB „Hidrojėgainė“ dėl Janušonių hidroelektrinės priežiūros ir remonto darbų, taip pat į UAB „Ekokodas“ dėl tinkamų hidroturbinos išmontavimo ir sumontavimo darbų atlikimo. Kadangi visus minėtus darbus atliko savo srities kvalifikuoti specialistai, tuo yra paneigiamos bet kokios apeliantės atstovo prielaidos, kad atsakovė nekvalifikuotai išardė hidroelektrinės hidroturbiną ar atliko „neaiškius darbus“. Atlikus remonto darbus, minėtos hidroelektrinės turto vertė buvo padidinta beveik 70 000 Lt (34 256,62 Lt – hidroturbinos remontas, 3 684 Lt – hidroelektrinės valdymo spintos remontas, 30 415,56 Lt – hidroturbinos ir generatoriaus demontavimas ir sumontavimas). UAB „Upinė“ hidroelektrinė po remonto kiekvieną mėnesį be perstojo gamina elektros energiją, todėl atmetami bet kokie apeliacinio skundo nepagrįsti teiginiai, kad skundžiama nutartimi areštuotas turtas neužtikrina ieškinio reikalavimo dėl to, kad turtas yra nusidėvėjęs ar nėra aiški jo reali rinkos vertė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Dėl socialinio bei ekonominio gyvenimo dinamikos priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių gali kilti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikis: taikytų priemonių pakeitimą kitomis arba mažesnių suvaržymų, lyginant su buvusiais, nustatymą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63-381/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių procese itin svarbu apsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, t. y. užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau varžyti atsakovo teises. Į tai svarbu atsižvelgti visuose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etapuose, tiek priimant nutartis dėl tokių priemonių taikymo, tiek jas pakeičiant arba panaikinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2328/2013). Įrodyti, kad atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl 63 371,60 Lt skolos ir procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovės UAB „Upinė“ pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 63 371,60 Lt sumai. Vykdydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, antstolis M. Petrovskis patvarkymu areštavo atsakovei UAB „Upinė” priklausančią 1/2 dalį gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1. Atsakovė, siekdama antstolio areštuotą turtą parduoti, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar atsakovės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, pakeisti atsakovės UAB „Upinė“ nekilnojamojo turto areštą, panaikinant turto areštą 1/2 gamybiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1 ir taikyti areštą atsakovės nekilnojamajam turtui teismo nuožiūra. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. skundžiama nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino – panaikino areštą 1/2 daliai gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1, nuosavybės teise priklausančio atsakovei UAB „Upinė”, ir taikė areštą atsakovės UAB „Upinė“ nekilnojamiesiems daiktams – hidroelektrinei ir jos priklausiniui – vandens energijos slopintuvui, esantiems Kauno r. sav., Babtų sen., Janušonių k. 1. Areštuoto turto saugotoja paskyrė atsakovę UAB „Upinė“.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą ieškovė iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad atsakovės ir UAB „G3G“ sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis galimai yra fiktyvi, atsakovei ieškinio suma laikytina pakankamai didele, kadangi byloje nėra duomenų, iš kurių galima spręsti apie gerą atsakovės finansinę būklę, be to, nėra žinoma tiksli naujai areštuoto turto kaina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 13 d. atsakovė su UAB „G3G“ sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį dėl gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Elektrėnų g. 1, pardavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti rašytinė. Rašytinės sutarties formos nebuvimas daro sutartį negaliojančią (CK 6.165 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad preliminari sutartis privalo būti notariškai patvirtinta. Notariškai privaloma tvirtinti tik pagrindines nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsakovės atstovės argumentais, kad preliminarios sutarties šalių – UAB „Upinė“ ir UAB „G3G“ valią įvykdyti sutartį įrodo ir tai, kad būsimasis pirkėjas, 2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. kovo 31 d. sumokėjo atsakovui sutartą sumą – 144 500 Lt už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą. Taigi, spręstina, kad preliminari sutartis buvo sudaryta ir vykdoma jau 2014 metų kovo mėnesį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės su UAB „G3G“ sudaryta preliminari sutartis yra galimai fiktyvi.

Apeliantės atstovo teigimu, ieškinio suma (63 371,60 Lt) atsakovei laikytina pakankamai didele. Pažymėjo, jog spręsti apie gerą atsakovės finansinę padėtį neužtenka remtis vien atsakovės gera finansine padėtimi 2014 m. pirmąjį pusmetį. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų atsakovės finansinę padėtį apibūdinančių duomenų nustatė, kad atsakovė UAB „Upinė“ pelningai dirbo tiek 2013 metus, tiek 2014 metų pirmąjį pusmetį. Bendrovės pelnas per 2014 m. pirmąjį pusmetį, palyginus 2013 m. pelno (nuostolių) atskaitos duomenis, ženkliai išaugo, t. y. 2013 m. pelnas siekė – 16 012, 2014 m. birželio 30 d. – 184 976 Lt. Nesutiktina su apeliantės atstovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik atsakovės 2013 m. pelningumu, kadangi teismas rėmėsi visais pateiktais įrodymais. Remiantis 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 622 373 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 292 292 Lt, iš kurių visos mokėtinos po vienerių metų. Atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė (548 614 Lt) beveik 10 kartų viršija ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodoma, ar turimas ilgalaikis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, ar ne. Tuose pačiuose išrašuose yra nurodoma ir turto vidutinė rinkos vertė, todėl apeliantės atstovo teiginys, kad nėra žinoma naujai areštuojamo turto vertė, yra nepagrįsti. Kaip nurodė atsakovės atstovė ir kaip matyti iš pateiktų dokumentų, per 2013-2014 metus atsakovė įsigijo mechanines priemones: automobilį „VW Polo“ (13 000 Lt vertės), „Honda Accord“ 4D Sport (17 000 Lt vertės), krautuvą GEHL SL 4840 SX (27 000 Lt vertės), priekabą RESPO M201L125-33 HM3 (2 000 Lt vertės), traktorių „John Deere X324“ (10 000 Lt vertės), žolės pjovimo agregatą „John Deere“ (3 500 Lt vertės), žolės surinkimo įrenginį „John Deere“ (3 500 Lt vertės), sniego valymo įrangą „John Deere“ (3 900 Lt vertės), kurios gali būti lengvai parduodamos rinkos kainomis, taigi, yra likvidžios pagal jų realią rinkos vertę. Atsakovė neturi jokių trumpalaikių įsipareigojimų, o ilgalaikius įsipareigojimus sudaro akcininkų bendrovei suteiktos paskolos – 292 292 Lt. Jokių kitų įsiskolinimų ar įsipareigojimų atsakovė neturi. Nurodytos aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki.

Atskirajame skunde apeliantės atstovas nurodo, kad skundžiama nutartimi areštuota hidroelektrinė ir vandens energijos slopintuvas tinkamai neužtikrina ieškovės interesų, kadangi nėra žinoma dabartinė turto rinkos vertė ir būklė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad naujai areštuojamo turto vertė yra didesnė nei ieškinio suma, tačiau atsakovės pasiūlytas turtas yra pagrindinis daiktas ir jo priklausinys, todėl atskirai jų realizavimas, esant priverstiniam skolos išieškojimui, būtų apsunkintas. Siekiant išsaugoti abiejų šalių interesų balansą, teismas, remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis, areštavo 79 610 Lt vertės atsakovei priklausantį turtą. Iš atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų matyti, kad pagal 2002 m. rangos sutartį ieškovė naudojosi UAB „Hidrojėgainė“ paslaugomis. Sutarties pagrindu ieškovei buvo pagaminta ir sumontuota hidroturbina, kurią ieškovė 2009 m. pardavė atsakovei. 2010 m. kilus ginčui dėl ieškovės atsakovei atliktų darbų defektų ir trūkumų, kuriuos ieškovė atsisakė pašalinti, atsakovė 2011 m. kreipėsi į hidroturbinos gamintoją – UAB „Hidrojėgainė“ dėl Janušonių hidroelektrinės priežiūros ir remonto darbų visa apimtimi (nuo 2012 m. birželio 8 d.), taip pat į UAB „Ekokodas“ dėl tinkamų hidroturbinos išmontavimo ir sumontavimo darbų. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atstove, kad visus minėtus darbus atliko savo srities kvalifikuoti specialistai, todėl tuo yra paneigiamos bet kokios apeliacinio skundo prielaidos, kad atsakovė nekvalifikuotai išardė hidroelektrinės hidroturbiną ar atliko „neaiškius darbus“. Iš byloje esančių dokumentų (darbų atlikimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų) kaip tik matyti, kad aptariamos hidroelektrinės turto vertė nuo 2010 m. buvo padidinta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apeliantės atstovo argumentai, kad skundžiama nutartimi areštuotas turtas neužtikrina ieškinio reikalavimų užtikrinimo dėl to, kad hidroelektrinės turtas nusidėvėjęs ar nėra aiški jo reali rinkos vertė.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti, tačiau nėra nustatyta, kad tokiu būdu yra ginami išskirtinai tik ieškovo interesai. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nepateikė objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, pažeidžia apeliantės interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, tiek ieškovė, tiek atsakovė gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų panaikinimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Upinė“ atžvilgiu, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės atsakovei priteistinos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė duomenis, kad turėjo 600 Lt (173,77 Eur) atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 0.5 MMA. Atsižvelgiant į tai, prašomų priteisti išlaidų dydis mažintinas iki 517,50 Lt (149,88 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ (įmonės kodas 135294897) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Upinė“ (įmonės kodas 300513244) 149,88 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė