- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2-492/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. S., SIA „Kommot“
- Trečiasis asmuo
- T. Z.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4830-661/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transfood“ ieškinį atsakovams A. S., SIA „Kommot“ (trečiasis asmuo – T. Z.) dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „Transfood“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
BUAB „Transfood“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti tariama, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. liepos 13 d. tarp atsakovo A. S. ir atsakovo Latvijos Respublikos įmonės SIA „Kommot“ sudarytą UAB „Transfood“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. S. perleido SIA „Kommot" 1000 (vieną tūkstantį) 100 Lt nominalo paprastųjų vardinių akcijų už 100 000 Lt. Be to, prašė priteisti ieškovui iš atsakovo A. S., 3 873 040,62 Lt žalai, atsiradusiai dėl paslėpto ir pradanginto įmonės turto bei pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo A. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas bankuose ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis bendrai 4 338 448,62 Lt sumai (nors bendrą ieškinio sumą nurodė 3 873 040,62 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 3 873 040,62 Lt vertės atsakovo A. S. turtą, tačiau įstatymo nustatytu terminu ieškovas į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo nesikreipė, todėl minėtos nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas buvo išregistruotas (CPK 147 str. 6 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui prašymą iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovo turtą 3 873 040,62 Lt sumai. Nurodė, jog byloje laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, kadangi ieškovas praleido terminą pateikti teismo nutarties vykdymą antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo BUAB „Transfood“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir 3 873 040,62 Lt sumai areštavo atsakovui A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti trūkstamai sumai atsakovui A. S. priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu BUAB „Transfood“, bendrai areštuoto turto vertei neviršijant 3 873 040,62 Lt sumos.
Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė (ypač įvertinant, kad ieškinys reiškiamas fiziniam asmeniui), ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju iškyla viešas interesas apsaugoti ieškovo, kaip bankrutavusios bendrovės, o kartu ir jos kreditorių turtinius interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ieškovo teisių neįgyvendinimas įstatymo imperatyviai nustatytais terminais (CPK 146 str. 6 d.) reiškia negalėjimą tokių teisių įgyvendinti ir vėliau, juo labiau, kad konkrečiu atveju antrasis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas praėjus beveik penkiems mėnesiams po pirmojo prašymo ir toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu, rūpestingu bei protingu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Transfood“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad dėl įmonės turto iššvaistymo ar pradanginimo yra pradėti net du ikiteisminiai tyrimai ir yra pagrindo manyti, jog atsakovas gali imtis analogiškų veiksmų ir savo nuosavybės teise valdomam turtui paslėpti. Be to, CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatos nedraudžia iš naujo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau konkrečiu atveju apeliantas nei vieno iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo net neginčija. Tuo tarpu, nors atsakovas nurodo, kad nepasinaudojus galimybe kreiptis į antstolį dėl konkretaus atsakovo turto suradimo ir aprašymo (CPK 147 str. 6 d.), teisė pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnyksta, tačiau tokių pasekmių įstatymas nenumato, o minėtos atsakovo prielaidos neturi pagrindo. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų tinkamą įvykdymą ir tokių priemonių tinkamu pritaikymu suinteresuotas būtent reikalavimus byloje pareiškęs asmuo, o pastarajam netinkamai vykdant CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą kreiptis į antstolį, reikalavimų užtikrinimas konkrečia teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tampa negaliojantis, dėl ko kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui (t. y. kyla grėsmė paties ieškovo interesų apsaugai), tačiau teigti, kad tokiu būdu pažeidžiami asmens, kurio atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesai, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą.