Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ostrum“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui G. O.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 55 256,06 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad atsakovas buvo UAB „Ostrum“ vienintelis akcininkas ir administracijos vadovas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jokie finansiniai dokumentai, joks turtas bankroto administratoriui neperduoti, turto nėra. Dokumentai apie įmonės finansinę padėtį patvirtina, kad jau 1998 m. įmonė buvo nemoki, tačiau atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, nevykdė kitų įstatyme numatytų pareigų. Bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai 44 265,06 Lt sumai, kurie susidarė dėl atsakovo kaltės. Taip pat atsakovas neperdavė ir (ar) neišsaugojo įmonės turto įstatinio kapitalo (10 000 Lt) sumai. Tai yra žala, kurią patyrė įmonė ir už kurią atsakingas atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad UAB „Ostrum“, k. 148061448, Juridinių asmenų registre įregistruota 1996-03-12. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, pagrindinė veikla – austinių dirbinių gamyba. Vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas – atsakovas. 2014-05-08 įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi skirtas Lygaudas Petronis (b. l. 10-13). Joks įmonės turtas, finansiniai dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. 2014-06-23 nutartimi bankroto byloje patvirtinti šie kreditorių reikalavimai UAB „Ostrum“ : VSDFV Panevėžio skyrius – 38 050 Lt, VMI – 5 604,23 Lt, UAB „Omnitel“ – 601,83 Lt (b.l. 8). Įmonės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami nurodyti reikalavimai, nėra.

Ieškovas reikalauja taikyti atsakovui, kaip įmonės vieninteliam akcininkui ir vadovui, civilinę atsakomybę, nurodydamas, kad jei atsakovas būtų vykdęs jam įstatyme numatytas pareigas (kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar kt.), įmonės įsipareigojimai kreditoriams nebūtų susidarę arba juos būtų galima patenkinti iš įmonės turto.

Teismų praktikoje pripažįstama įmonės vadovo, dalyvio civilinė atsakomybė tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodoma, kad, jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala įmonei pasireiškia tuo, jog padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė (2008-06-30 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2008). Įmonei, t.p. kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi ir sumažėjusi (2011-03-25 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams bei gali būti pagrindu atsakomybei bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu (2011-03-25 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad 1998 m. I ketvirtį įmonės „Ostrum“ skola VSDFV buvo 9 059 Lt (b.l. 77), tačiau 1998 m. IV ketvirtį – jau 29 847 Lt (b.l. 76). Laikotarpyje nuo 1998-12-01 iki 1999-01-01 atsirado įmonės prievolė (601,83 Lt sumai) prieš kreditorių UAB „Omnitel“ (b.l. 36). Valstybei (VMI) įmonės prievolė (5 604,23 Lt sumai) atsirado per laikotarpį nuo 1998-11-24 iki 1999-05-25 (b.l. 68-72). Nuo 1999-09-13, vykdant nurodytų skolų priverstinį išieškojimą, įmonės turto rasta nebuvo ir skolos nebebuvo išieškomos (b.l. 68-72, 73-74). Atsakovas 2001-12-31 VMI buvo pateikęs paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonė veiklos nebevykdo nuo 1998 m. (b.l. 53). Įmonės 2001 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma, kad 2000 ir 2001 m. įmonės turto buvo už 175 394 Lt, įsipareigojimų – už 163 964 Lt (b.l. 40-52). Šie duomenys patvirtina ypač sunkią įmonės finansinę būseną bei faktinį veiklos nebevykdymą nuo 1998 m.

Byloje nustačius faktines aplinkybes, jog įmonė nebevykdo veiklos nuo 1998 m., nuo tada jos finansinė būklė buvo sunki (artima nemokumui) ir jau nuo 1999-09-13 įmonė nebeturėjo objektyvios galimybės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau atsakovui, buvusiam vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, nurodytu laikotarpiu (nuo 1998 m.) ir vėliau, nepradėjus įmonės likvidavimo, bankroto procedūrų, yra pagrindas spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės įmonei.

1994-07-05 LR akcinių bendrovių įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. (redakcijos galiojusios nuo 1997-07-23 iki 1999-10-14) numatė teisę bendrovės akcininkams inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą. 1997-06-17 LR įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d. 3, 6 p., 7-9 str. (redakcijos galiojusios nuo 1997-10-01 iki 2000-04-18) numatė, esant atitinkamoms aplinkybėms, tiek įmonės akcininkams, tiek administracijos vadovui pareigas inicijuoti bankroto procedūras, privalomus veiksmus iki šių procedūrų (pateikti informaciją, sušaukti susirinkimus, priimti atitinkamus sprendimus ir kt.). Panašios nuostatos įtvirtintos ir vėlesnėse šių teisės aktų redakcijose. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas, teismo vertinimu, jau 1998 m. (įmonei faktiškai nebevykdant veiklos, esant įmonės kritinei finansinei būklei) privalėjo inicijuoti įmonės likvidavimo ar, esant pagrindui, bankroto procedūras, dėl ko nebebūtų susidarę įmonės įsiskolinimai valstybei (VMI), UAB „Omintel“, susidarę ir padidėję (tame tarpe ir dėl delspinigių skaičiavimo) įsiskolinimai VSDFV. Tačiau atsakovas nepagrįstai šių veiksmų neatliko, ir toks jo neveikimas visiškai neatitinka protingos verslo rizikos, iš esmės prieštarauja geriems verslo standartams bei, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus civilinės atsakomybės prasme (2000-07-18 LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d., iki 2001-06-30 galiojusio CK 483 str. 1 d., nuo 2001-07-01 galiojančio CK 2.87 str. 1, 7 d., 6.246, 6.263 str.).

Minėta, kad, atsakovui laiku (1998 m. įmonei faktiškai nebevykdant veiklos, esant įmonės kritinei finansinei būklei) inicijavus įmonės likvidavimo ar bankroto procedūras, įmonės įsiskolinimai kreditoriams nebūtų atsiradę (padidėję), įmonės turtinė padėtis nebūtų tiek pablogėjusi. Todėl konstatuojamos ir kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – 44 265,06 Lt žala, kurią nagrinėjamu atveju sudaro neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams (VSDFV Panevėžio skyriui - 38 050 Lt (26 187 Lt įmokų už samdomus darbuotojus, 11 863 Lt delspinigiai), VMI - 5 604,23 Lt, UAB „Omnitel“ - 601,83 Lt) priežastinis ryšys tarp nurodytų neveikimo (bendrovės likvidavimo, bankroto procedūrų neinicijavimo) ir žalos (iki 2001-06-30 galiojusio CK 483 str. 1, 2 d., nuo 2001-07-01 galiojančio CK 2.87 str. 1, 7 d., 6.247, 6.249, 6.263 str.).

Atsakovas neįrodė, jog nėra kaltas dėl žalos atsiradimo. Priešingai – atsakovas, esant aptartai faktinei situacijai (kritinei įmonės finansinei būklei 1998 m., veiklos nevykdymui), nesiimdamas jokių veiksmų dėl įmonės likvidavimo ar bankroto 1998 m. ar vėliau, nepaisė elementarių protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų vieninteliam įmonės dalyviui ir vadovui. Todėl konstatuojamas didelis atsakovo neatsargumas, pasireiškęs aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo kaip vienintelio įmonės dalyvio bei vadovo pareigas (iki 2001-06-30 galiojusio CK 483 str. 2 d., nuo 2001-07-01 galiojančio CK 2.87 str. 1 d., 6.248 str.).

Todėl atmetami atsakovo argumentai, kad nenustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismo vertinimu, aptartos atsakovo civilinės atsakomybės nešalina ir jo nurodytos aplinkybės apie jam nustatytus sveikatos sutrikimus. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus 1998 m. (kuomet konstatuota jo pareiga pradėti įmonės likvidavimo, bankroto procedūras) nėra. Nuo 2001 m. atsakovui nustatyti sutrikimai, jų gydymas, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį t.p. nesudarė objektyvių kliūčių pradėti nurodytas procedūras (tokiu būdu išvengiant žalos įmonei bent dėl delspinigių skaičiavimo). Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog įmonės finansinę atskaitomybę už 2001 m. atsakovas sudarė ir ją pateikė.

Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (iki 2001-06-30 galiojusio CK 483 str. 1 d., nuo 2001-07-01 galiojančio CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 44 265,06 Lt žalos atlyginimas. Taip pat pagal įstatymą tenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 str.).

Ieškovo reikalavimas dalyje dėl neperduoto ir (ar) neišsaugoto įmonės turto įstatinio kapitalo (10 000 Lt) sumai priteisimo atmetamas. Byloje neįrodyta, kad įstatinis kapitalas nebuvo suformuotas ar įnašai neperduoti įmonei. Kadangi įmonė buvo įregistruota, daroma išvada, kad kapitalas buvo suformuotas ir jai perduotas, kaip tai ir numatyta įstatyme (1994-07-05 LR akcinių bendrovių įstatymo 6 str.). Įstatyme nenumatyta bendrovės administracijos vadovo ar akcininko pareiga kiekvienu atveju užtikrinti, kad bendrovė turėtų turto įstatinio kapitalo sumai. Kadangi įnašai, skirti įstatiniam kapitalui, gali būti naudojami įmonės, jai vykdant veiklą, negali būti reikalaujama iš įmonės vadovo kiekvienu atveju juos (ar jų vertę atitinkantį kitą įmonės turtą) išsaugoti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad bet koks verslas visą laiką yra susijęs su tam tikra rizika. Iš akcininkų įstatymas t.p. nereikalauja kiekvienu atveju užtikrinti tam tikro bendrovės nuosavo kapitalo dydžio (pvz. 1/2 įstatinio), kadangi akcininkai vietoje to turi teisę nuspręsti sumažinti įstatinį kapitalą, reorganizuoti ar likviduoti įmonę (LR akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 2 d., 59 str. 10 d. 2 p., 11 d.). Be to negalima teigti, jog įmonė kiekvienu atveju patiria žalą, kai nelieka jos turto įstatinio kapitalo sumai, atsižvelgiant ir į tai, jog nagrinėjamu atveju žala įmonei jau pripažinti jos kreditorių reikalavimai jai ir šis ieškovo reikalavimas byloje patenkintas. Todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl neperduoto ir (ar) neišsaugoto įmonės turto įstatinio kapitalo (10 000 Lt) sumai priteisimo iš atsakovo atmetamas, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp jų).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos : 1 328 Lt žyminis mokestis (apskaičiuotas pagal patenkintus ieškovo reikalavimus), 250 Lt ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai, 12,50 Lt valstybės išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui BUAB „Ostrum“, k. 148061448, iš atsakovo G. O., a.k. (duomenys neskelbtini), 44 265,06 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. O., a.k. (duomenys neskelbtini), 1 340,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt litų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.