Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-557/2013

2013 m. liepos 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo T. Leščinsko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-01 iki 2013-01-03.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 1 d. apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), N. K. bute Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei N. K. į kairę veido pusę, po to ranka vieną kartą sudavė jai per sprandą, o šiai išbėgus į koridorių, pasivijęs ją laiptinėje vieną kartą koja spyrė į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistasis, gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

J. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai N. K.. BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis J. K., būdamas baustas administracine tvarka ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kas rodo, kad jis linkęs į nusikaltimų recidyvą, tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančą aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), nukentėjusiosios, nereikalaujančios griežtos bausmės, prašymą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais skyrė J. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis neviršija BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkio.

Nustatyta, jog nuteistasis J. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. J. K. anksčiau ne kartą buvo teistas už tyčinius smurtinius (tame tarpe ir už smurtavimą šeimos nario atžvilgiu) nusikaltimus, nukreiptus prieš labiausiai įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą ir gyvybę (b.l. 42-54, 57-59). Tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis J. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Tiek nagrinėjamu atveju, tiek ankstesnius nusikaltimus J. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b.l. 60-63) matyti, jog nuteistasis J. K. nuo 2005 m. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, kurie susiję su naminės degtinės, brogos ar kitų naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu (ATPK 177 str.), alkoholinių gėrimų gėrimu viešosiose vietose arba girto pasirodymu viešosiose vietose (ATPK 178 str.), nedideliu chuliganizmu (ATPK 174 str.). Kaip matyti, nuteistasis J. K. sistemingai girtauja, kas, akivaizdu, turi įtakos ne tik administracinių teisės pažeidimų, bet ir tyčinių smurtinių nusikaltimų darymui.

Nuteistasis J. K. niekur nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje (b.l. 34, 35), jis yra išsituokęs (b.l. 36-37), gyvena su sugyventine, kurios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, už ką ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistasis J. K. apklausiamas įtariamuoju 2013-01-02, 2013-01-03 (b.l. 20, 23), o taip pat 2013-01-03 akistatos su nukentėjusiąja metu (b.l. 13) savo kaltės nepripažino, neigė smurtavęs nukentėjusiosios N. K. atžvilgiu. Apklausiamas 2013-01-21 (b.l. 26) kaltu prisipažino visiškai, tą pačią dieną parašė prašymą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiąja (b.l. 75). Prokurorės 2013 m. sausio 25 d. nutarimu nukentėjusiosios N. K. ir nuteistojo J. K. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jiems susitaikius buvo atmestas, tačiau prokurorė 2013-01-29 paskelbė įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 78). Su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistasis J. K. sutiko, be kita ko nurodė, jog laisvės atėmimo bausmė pakenktų jo sveikatai, todėl, jei teismas nuspręstų skirti arešto bausmę, prašė ją mažinti ir leisti atlikti savaitgaliais. Kaip matyti, nuteistasis sutiko, kad jam teismo baudžiamuoju įsakymu būtų paskirta arešto bausmė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 83-84) J. K. buvo nuteistas 60 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Teisme 2013-02-27 buvo gautas nuteistojo J. K. prašymas (b.l. 87) surengti bylos nagrinėjimą teisme ir panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi jis nesutiko su jam skirta arešto bausme. Teismui perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisiamojo posėdžio metu (b.l. 97-98) nuteistasis J. K. savo kaltės nebepripažino, neigė sudavęs nukentėjusiajai kumščiu ir spyręs koja. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, t.y. nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su nukentėjusiąja metu, teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų, viso proceso metu nuteistasis J. K. davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, esminių įvykio aplinkybių jis teisiamojo posėdžio metu nebepripažino, todėl teigti, kad jis iš esmės pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra pamatuoto pagrindo. Smurtiniais brutualiais nuteistojo veiksmais, kurių jis teisiamojo metu nepripažino, buvo pasikėsinta į žmogaus sveikatą, smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbiausią kūno dalį – galvą, smūgis koja į nugarą suduotas laiptinėje, ignoruojant galimas kritimo nuo laiptų pasekmes.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu sprendžia, kad paskirdamas nuteistajam J. K., kaip recidyvistui, už tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę nusikalstamą veiką rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė, neduoda pagrindo švelninti nuteistajam skirtą bausmę.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skiriant nuteistajam J. K. laisvės atėmimo bausmę taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. BK 75 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t.y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas J. K. atvejis atitinka (jis nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 6 mėnesiams), tačiau negalima sutikti, kad esantys bylos duomenys leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, apeliacinis teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), jo padarymo aplinkybes (nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), bei nuteistojo J. K. asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, niekur nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje, išsituokęs, savo veiksmų sugyventinės atžvilgiu nevertina kritiškai, nesigaili, girtauja ir sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus). Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą, laiko, jog aplinkybių, kurios leistų nuteistojo J. K. atžvilgiu pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 str. 1 d. nuostatos netaikytinos. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis J. K. dėl savo negalios negalėtų atlikti jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Apeliacinis teismas laiko, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam J. K. paskirtą bausmę aiškiai per griežta. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K. gynėjo adv. T. Leščinsko apeliacinį skundą atmesti.