- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- A15.-1742-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00084-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Nukentėjusysis
- VĮ „Kelių priežiūra“
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A. ir
nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinių nusižengimų tyrimą, – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui ir nukentėjusiojo VĮ „Kelių priežiūra“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja G. U. 2018 m. birželio 19 d. R. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (Lietuvos Respublikos ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 5) už tai, kad jis 2018 m. gegužės 26 d. apie 1.15 val. Kaišiadorių rajono savivaldybėje, magistralinio kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) kairėje pusėje, 65,68 km, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – nepasirinko tokio saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvarai, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai. Be to, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo R. A. vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytas 0,75 prom. neblaivumas, – pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. teismo posėdžio metu pripažino padaręs nurodytus administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailėjosi ir kartu su atstove R. S. prašė teismo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis VĮ „Kelių priežiūra“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. 446,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 76).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. paaiškino, kad tą vėlų vakarą draugas N. J. paprašė parvežti iš Kauno, nes pavėlavo į traukinį. Važiuojant automagistrale, jau buvo tamsu. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo, pajuto, kad jį ima miegas. Norėjo sustoti, bet pagalvojo, kad iki namų netoli ir sugebės parvažiuoti. Staiga pajuto, kad sumėtė automobilio vairą ir išgirdo kažkokį garsą. Kas nutiko, nesuprato. N. J. taip pat nesuprato, klausė jo, kas nutiko. Pagalvojo, kad nuo automobilio rato nukrito nepritvirtintas plastikinis diskas. Kadangi daugiau nieko keisto nejautė, tęsė kelionę, nesustojo ir parvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išlipdamas iš automobilio, pajuto, kad sunkiau atsidaro automobilio durelės. Pasižiūrėjo ir pamatė, kad nubrauktas visas automobilio šonas – vairuotojo pusė. Susinervino, labai susijaudino, nes nesenai buvo įsigijęs automobilį, nuėjo pas draugę R. P., kur šnekėjosi ir vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo tikėdamasis nusiraminti. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Norėjo skambinti policijai ir pranešti apie įvykį, tačiau žinojo, kad vietoje policijos nėra. Nusprendė ryte nuvykti į policiją ir viską papasakoti, ką ir padarė – nuo policijos nesislapstė ir neketino slėptis, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes eismo įvykio metu nesuprato, kad buvo eismo įvykis – nesuprato, kad atsitrenkė į kelio atitvarus – turbūt buvo užsnūdęs. Kad eismo įvykis buvo suprato tik tada, kai (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio ir pamatė nubrauktą automobilio šoną. Paklaustas atstovės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. atsakė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga, kadangi turi vykti į darbą kitoje vietovėje, paveža bendradarbius, be to, darbe taip pat reikia vairuoti automobilį: vykti į statybos objektus, nuvežti ir parvežti darbuotojus, pristatyti detales ir medžiagas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų ir darbo.
Liudytojai N. J. ir R. P. teismo posėdžio metu patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. paaiškinimus.
Papildomai liudytojas N. J. nurodė, kad, važiuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. vairuojamu automobiliu, jie abu snūduriavo. Pastebėjęs, kad jų automobilis nuvažiavo į kelkraštį, jis sušuko. Tada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. sugriebė vairą ir išlygino automobilį. Buvo kažkoks garsas, tačiau nesuprato jo kilmės. Pagalvojo, kad gal kokia detalė nukrito ar rato diskas, nesustojo, nuvažiavo. Tik išlipę iš automobilio (duomenys neskelbtini) suprato, kad atsitrenkė į kelio atitvarus, ką kitą rytą papasakojo policijos pareigūnams.
Teismo posėdžio metu liudytojai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai – E. S. ir A. K. paaiškino, kad tą vakarą Bendruoju pagalbos telefonu buvo gauti du pranešimai: apie į magistralinio kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) atitvarus atsitrenkusį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį ir apie pavogtą automobilį. Ryte į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą atvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A. ir jo draugui N. J., paaiškėjo, kad iš aikštelės dingęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausantis automobilis buvo policijos pareigūnų paimtas ir nuvilktas saugoti į specialią aikštelę kaip automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje automagistralėje. Iš abiejų vyrų žodžių buvo surašyti paaiškinimai, su kuriais vyrai susipažino ir patvirtino savo parašais.
Motyvuojamoji dalis
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių ir bylos nagrinėjime teisme metu ištirtų įrodymų matyti, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 1.15 val. Bendruoju pagalbos telefonu R. U. pranešė, kad magistraliniame kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) nuo Kauno link Vilniaus važiuoja įtartinai manevruojantis automobilis „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris netrukus atsitrenkė į kelio atitvarus, esančius kairėje, ir nuvažiavo. Pranešėjas nežinojo tikslios eismo įvykio vietos, važiavo paskui iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį iki jis sustojo (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo du vyrai ir nuėjo (b. l. 11). Atvykę, policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad jis apgadintas: priekinis kairės pusės sparnas (apgadintas nuo 49 iki 53 cm aukščio), priekinės kairės pusės durelės (apgadintos nuo 68 iki 70 cm aukščio), galinės kairės pusės durelės (apgadintos nuo 65 iki 68 cm aukščio), galinis kairės pusės sparnas (apgadintas nuo 66 iki 70 cm aukščio), priekinio bamperio kairė pusė (apgadinta nuo 48 iki 53 cm aukščio), taip pat apgadintas ir sulaužytas visas priekinis bamperis (b. l. 6–9, 21–23). Transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta (b. l. 10). Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta eismo įvykio vieta – magistralinio kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) kairės pusės 65,68 km (Kaišiadorių rajono savivaldybė): apgadinti kelio atitvarai (apgadinta 8,5 m, nuo 48 iki 70 cm aukščio) (b. l. 18–20, 22). Nukentėjusysis VĮ „Kelių priežiūra“ nurodė, jog sugadinti trys apsauginių kelio atitvarų statramsčiai. Padarytos žalos atstatymo darbų kaina – 446,80 Eur (b. l. 26). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 8.15 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas, kad naktį pavogtas automobilis „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą atvyko pranešėjęs – automobilio savininkas – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. – ir jo draugas – liudytojas N. J.. Iš vyrų paimti paaiškinimai ir patikrintas vairuotojo – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. – blaivus, nustatyta 0,75 prom. (b. l. 12–17, 28). Vyrai pripažino, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 1.15 val. magistralinio kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) kairėje pusėje, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – atsitrenkė į kelio atitvarus, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Eismo įvykio metu automobilis „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (b. l. 8, 24–25, 50). ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam VĮ „Kelių priežiūra“ atlygino 2018 m. gegužės 26 d. eismo įvykio metu padarytą žalą – 264,17 Eur (b. l. 50–51), – o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. šią pinigų sumą grąžino draudikui (b. l. 81).
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas sąvokas eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (2 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600,00 Eur iki 850,00 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850,00 Eur iki 1500,00 Eur. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 7 dalis), o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 8 dalis).
Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).
Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200,00 Eur iki 1400,00 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų (Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalis). Be to, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 5 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. nuo 2014 m. spalio 9 d. turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones (b. l. 52).
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. ir liudytojų N. J., R. P., E. S. ir A. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. 2018 m. gegužės 26 d. apie 1.15 val. Kaišiadorių rajono savivaldybėje, magistralinio kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) kairėje pusėje, 65,68 km, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – nepasirinko tokio saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvarai, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus – pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“) 14 punktą (<...> neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui <…>), 127 punktą (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir 222 punktą (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai). Šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. 2018 m. gegužės 26 d. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (219 punktas). Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (220 punktas). Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (221 punktas).
Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. teigė, jog eismo įvykio metu nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį – nesuprato, kad atsitrenkė į kelio atitvarus, – dėl ko nesustojo ir nuvažiavo, t. y. iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino iš eismo įvykio vietos pasišalinęs netyčia, teismas, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. vairavimo stažą, jam priklausančios transporto priemonės ir atitvarų apgadinimus (braukta automobilio vairuotojo pusės šonu per atitvarus 8,5 m), šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius vertina kritiškai. Tąkart administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. pajuto, kad jo vairuojamą automobilį sumėtė, ir išgirdo garsą, suvokė, kad kažkas nutiko, tačiau sąmoningai nesustojo ir nuvažiavo, nors turėjo ir privalėjo sustoti ir apie eismo įvykį pranešti policijai, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. po eismo įvykio sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus, nors privalėjo susilaikyti, ir į policiją kreipėsi tik ryte, tačiau ne dėl eismo įvykio, o dėl transporto priemonės vagystės.
Skiriant administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai dėl jų gailisi, tačiau padarytus administracinius nusižengimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta tik esant akivaizdiems įrodymams, tačiau teigia nesuvokęs sukėlęs eismo įvykio ir nesupratęs, jog pasitraukia iš eismo įvykio vietos, kas nelaikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vis tik teismas pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygimo eismo įvykio metu padarytą žalą (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. nurodytus administracinius nusižengimus padarė būdamas teistas Jungtinėje Karalystėje už transporto priemonės vairavimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b. l. 27), ne kartą Lietuvoje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai – už nustatyto greičio viršijimą, tačiau jam skirtas administracines nuobaudas susimokėjęs (b. l. 30–34, 82), dirba AB „Kauno tiltai“ (b. l. 29), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 41), todėl jam skirtinos Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos minimalaus dydžio administracinės nuobaudos – baudos. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A. neskirtina Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau skirtina privaloma Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, tačiau neskirtina Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgus į tai, kad abu administraciniai nusižengimai iš esmės padaryti vienu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A. skirtina galutinė administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, taip pat jam skirtina ir administracinio poveikio priemonė (Lietuvos Respublikos ANK 22–23, 25, 27–29, 32, 34 ir 38 straipsniai).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A. neskirtinos švelnesnės administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką galimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo praradimas nelaikytinas ypatinga ir išimtine aplinkybe, dėl kurios galėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda ir/ ar administracinio poveikio priemonė. Administracinėmis nuobaudomis ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (Lietuvos Respublikos ANK 22 ir 27 straipsniai), o vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos ir/ ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes ir turi prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Lietuvos Respublikos ANK 664 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ANK 665 straipsnį jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tais atvejais, kai padarytos turtinės žalos dydžio negalima nustatyti neatidėjus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, teismas, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis VĮ „Kelių priežiūra“ prašo teismo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. 446,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 76), tačiau šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. vairuotas automobilis „VW Passat“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (b. l. 8, 24–25, 50). ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam VĮ „Kelių priežiūra“ atlygino 2018 m. gegužės 26 d. eismo įvykio metu padarytą žalą – 264,17 Eur (b. l. 50–51), – o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. šią pinigų sumą grąžino draudikui (b. l. 81).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygina eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovė. Tačiau įstatymas numato draudimo bendrovės atsakomybės ribas (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ? vieno Lietuvos teritorijoje įvykusio eismo įvykio draudimo suma, kad ir kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Nagrinėjamu atveju dėl 2018 m. gegužės 26 d. eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalu atlyginti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri į šios administracinio nusižengimo bylos procesą nebuvo įtraukta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnį, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina už žalos padarymą atsakingas asmuo.
Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam VĮ „Kelių priežiūra“ pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 665 straipsniu, teismas
nutaria:
Pripažinti R. A. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskirti jam administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1200,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 600,00 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. A. skirti galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Pripažinti nukentėjusiojo VĮ „Kelių priežiūra“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nutarimui įsiteisėjus, R. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.