Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, nustatant šiuos įpareigojimus: per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti; per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 11 d., 20.15 val., iki 2019 m. spalio 13 d., 11.08 val., t. y. 2 (dvi) paros.

R. A. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. A. 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. B. naudai. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Nuspręsta informuoti prokurorę apie R. A. galimai padarytą administracinį nusižengimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 11 d., apie 20 val., būdamas neblaivus, greitosios medicinos pagalbos automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brigados Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame viešojo transporto stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kuprinės išsitraukęs pneumatinį pistoletą ir nukreipęs paramedikui A. B. į veidą, grasino sakydamas ,,aš galiu čia vietoje tave sutvarkyti“, ,,man (necenzūrinis žodis), nori aš dabar tave nušaunu“, tuo jam sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Be to, R. A. išteisintas iš kaltinimo, kad jis 2019 m. spalio 11 d., apie 20 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), viešoje vietoje, prie viešojo transporto stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo nešaunamąjį D kategorijos ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „Baikal“ Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliaciniame skunde sutinkama su R. A. nuteisimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir bausmės už šio nusikaltimo padarymą individualizavimu, tačiau nepritariama išteisinimui pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, t. y. prašoma šioje dalyje nuosprendį naikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

6. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Kaltinime R. A. inkriminuota, kad jis 2019 m. spalio 11 d., apie 20 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje neteisėtai nešiojo nešaunamąjį D kategorijos ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą Baikal Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, jam inkriminuotas tik nešaunamojo ginklo nešiojimas, tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo šio ginklo įsigijimo aplinkybes (R. A. neinkriminuotą nusikalstamos veikos požymį) ir nustatęs, jog pneumatinis pistoletas yra įgytas teisėtai, konstatavo, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nėra galima, tačiau tikslinga R. A. veiksmus vertinti ANK 227 arba 229 straipsnių kontekste. Tokiam situacijos vertinimui teisėjų kolegija nepritaria.

7. ANK 227 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, o ANK 229 straipsnyje numatyta atsakomybė už ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus. Pažymėtina, jog ANK 227 straipsnis taikomas tuomet, kai asmuo ginklą (tiek šaunamąjį, tiek nešaunamąjį), šaudmenis nešioja ar gabena turint tam leidimą (teisėtai), tačiau tai daro būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu BK 258 straipsnio 2 dalis taikoma tuomet, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas neteisėtai. Taigi, būtent teisėtumo kriterijus (leidimo nešiotis ginklą turėjimas arba neturėjimas) atriboja ANK 227 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą nuo BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo. ANK 229 straipsnio 1 dalis taikoma, kai yra pažeidžiamos ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklės. Taigi, šis straipsnis taikomas, kai asmuo nešiojasi ginklą, kuriam nešioti nereikalingas leidimas, tačiau tai daro pažeisdamas ginklo nešiojimo tvarką nustatančias taisykles. Analizuojamu atveju minėtas ANK straipsnis taip pat negali būti taikomas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 31 straipsnio 2 dalies 2 punktu, D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus ir dujų įrenginius. Įstatymas nenumato jokių šio draudimo išimčių (net ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą). Remiantis šia imperatyvia įstatymo nuostata, R. A. apskritai negalėjo nešiotis pneumatinio pistoleto „Baikal“ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie kokius nors nešiojimo tvarkos taisyklių pažeidimus.

8. Esant aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, jog šiuo atveju asmeniui gali kilti tik baudžiamoji atsakomybė. Nors apeliacinės instancijos teisme R. A. dar kartą prašė įvertinti aplinkybę, kad jo turėtas ginklas buvo visiškai nepavojingas ir negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti specialisto T. V. išvadoje Nr. 20-IS1-1269 padarytomis išvadomis apie tirti pateikto pistoleto specifikacijas, nėra jokio pagrindo. Šioje išvadoje konstatuota, kad R. A. įvykio metu turėtas pistoletas nėra šaunamasis ginklas. Tai PM-651K modelio, 4,5 mm kalibro, pneumatinis pistoletas Baikal Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro, rutulio formos (BB tipo) šoviniais-kulkomis. Šis pistoletas priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams ir yra tinkamas šaudyti (1 t., b. l. 44-47). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 48 punktas įtvirtina, kad nešaunamasis ginklas – tai ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Prie nešaunamųjų ginklų priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka yra pateikta to paties įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, kur įtvirtinta, kad ginklo (tiek šaunamojo, tiek ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis jį galima panaudoti nedelsiant.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pneumatinį pistoletą R. A. įsigijo 2019 m. spalio 11 d., apie 13-14 val., ginklų parduotuvėje (1 t., b. l. 53). Tačiau, nusipirkęs šį ginklą, jis saugiai jo į namus nepargabeno, o nešiojosi su savimi, kol tą pačią dieną, apie 20 val., viešoje vietoje – prie viešojo transporto stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), jį išsitraukė iš kuprinės ir, nukreipęs A. B. į veidą, pagrasino susidoroti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu R. A. neneigė, jog įsigytą nešaunamąjį ginklą nešiojosi su savimi kuprinėje, t. y. iš pradžių su pirkiniu nuvažiavo pas tėvą, su kuriuo išgėrė alaus, paskui palaukė atvykstančios žmonos ir kartu su ja bei kuprinėje laikomu ginklu autobusu važiavo namo. Autobuso vairuotojui staigiai stabdant R. A. sutuoktinė susižalojo koją, atvyko greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai suteikė S. A. pirmąją pagalbą, tačiau R. A., susinervinęs dėl neva netinkamai suteikiamos pagalbos, nedelsiant iš kuprinės išsitraukė pistoletą ir juo pagrasino paramedikui A. B.. Taigi, ginklas į kuprinę buvo įdėtas taip, kad R. A. nedelsiant galėtų jį išsitraukti ir panaudoti, kas atitinka ginklo nešiojimosi sąvoką. Nors R. A. pneumatinį pistoletą, kuriam nereikalingas leidimas, įsigijo teisėtai, ką pagrįstai, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimąsi. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka turėti ginklą su savimi tokiomis sąlygomis, kad būtų galima jį staigiai panaudoti, tuo tarpu šiuo atveju R. A. ne tik, kad gerą pusdienį sąmoningai nešiojosi pneumatinį pistoletą, tačiau, būdamas neblaivus, panaudojo jį kito nusikaltimo (grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą) vykdymui. Teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo teiginiams, jog ginklo turėjimas su savimi viešoje vietoje, jo sąmoningas demonstravimas aplinkiniams, aiškiai atspindi R. A. tiesioginės tyčios turinį.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. A. 2019 m. spalio 11 d., apie 20 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), viešoje vietoje, prie viešojo transporto stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo nešaunamąjį D kategorijos ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „Baikal“ Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. A. išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį naikinama ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės R. A. paskyrimo

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcija numato galimybę kaltininkui skirti baudos arba arešto bausmę. Apeliaciniame skunde prokurorė R. A. prašo skirti 30 parų arešto bausmę, tačiau šio savo prašymo nemotyvuoja, t. y. nepateikia argumentų, kodėl kaltininkui turėtų būti skiriama griežtesnė bausmės rūšis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis siūlymas nėra pagrįstas, nes BK 55 straipsnis numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju R. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama ne prie nusikaltimų, o prie baudžiamųjų nusižengimų, t. y. priskiriama mažesnio pavojingumo veikoms. R. A. anksčiau nėra teistas, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o 2013 m. gruodžio 23 d. šis nutarimas buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 95-96, 98-99, 100). Be to, R. A. yra vedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 110), kas rodo, jog jis siekia pozityvaus užimtumo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia skirti R. A. švelnesnę sankcijoje numatytą baudos bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad R. A. nėra linkęs įstatymų imperatyvus pažeidinėti asmuo, ką patvirtina ir vos keli administraciniai baustumai penkerių metų laikotarpyje (1 t., b. l. 112-115), jo asmenybės charakteristika nėra neigiama, darytina išvada, kad šiuo atveju galima skirti minimalią 15 MGL dydžio baudą, kuri padės užtikrinti tiek bendrąją, tiek specialiąją nusikalstamų veikų darymo prevenciją. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. šiuo metu nedirba, jam skiriamos baudos sumokėjimo terminas nustatomas šešiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto konfiskavimo

13. Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas.

14. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Šiuo atveju R. A. ne tik neteisėtai nešiojo nešaunamąjį D kategorijos ginklą viešoje vietoje, tačiau jį ir panaudojo grasindamas nukentėjusiajam, t. y. nukreipė jį į nukentėjusįjį, sudarydamas šiam pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas susidoroti gali būti nedelsiant įgyvendintas. Todėl pneumatinis pistoletas „Baikal“ (su priedais) konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33) PT-5718, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Ingrida Maldeikienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą R. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 180 Eur.

16. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2020 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (2 t., b. l. 28). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Šiuo atveju R. A. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo materialinė padėtis yra bloga, priešingai, nuteistasis yra pakankamai jaunas, gim. (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos problemų, asmuo, todėl nors šiuo metu jis oficialiai nedirba, tačiau kliūčių įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas nėra. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš R. A. priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį bei nuspręsta informuoti prokurorę apie jo galimai padarytą administracinį nusižengimą ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo R. A. pripažinti kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. A. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, nustatant šiuos įpareigojimus: per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti; per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Įpareigoti R. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos jam paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (banko kodas (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad, laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pneumatinį pistoletą „Baikal“ Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamą plastikinę pistoleto konstrukcijos dalį, dujų balionėlį, plastikinį indą su metaliniais šratais, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Kitą 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš R. A. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), kurias sudaro advokato užmokestis.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.