Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Asta Sinkuvienė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 98-ANR_P-2242-2020 dėl to, kad 2020 m. spalio 10 d. 21.20 val., gavus pranešimą apie tai, kad namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), yra be priežiūros paliktas mažametis M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), į namus grįžusiai jo motinai L. R. nustatytas 1,49 promilių girtumas, ir tokiais savo veiksmais ji motinos valdžią panaudojo priešingą vaiko teisių interesams, neužtikrino savo nepilnamečio sūnaus teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir demonstravo amoralų elgesį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. L. R. kaltę pripažino, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

L. R. kaltė įrodyta jos paties paaiškinimais ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas ir L. R. paaiškinimas, kad ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, ir tai, kad ji gailisi dėl savo poelgio (b. l. 5 – 7); nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 8); 2020 m. spalio 15 d. Policijos registruojamų įvykių sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog 2020 m. spalio 10 d., 21.18 val., pranešėjas paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad, užsukęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), namuose rado paliktą vieną mažametį vaiką, kuriam apie (duomenys neskelbtini) amžiaus (b. l. 9); 2020 m. spalio 19 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. spalio 10 d., 22.27 val., L. R. nustatytas 1,49 promilių girtumas (b. l. 11); Gyventojų registro išrašas apie L. R. (b. l. 12, 13); 2020 m. lapkričio 3 d. išrašas apie padarytus administracinius nusižengimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad L. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 14); informacijos pateikimas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 15, 16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, konstatuotina, kad L. R. paliko savo mažametį vaiką M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), vieną namuose be priežiūros, tuo metu, ji vartojo alkoholį, jai buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas, todėl tokiais savo veiksmais ji juo nepasirūpino, savo elgesiu ji neužtikrino savo mažamečio sūnaus saugumo, neapsaugojo jo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio bei demonstravo netinkamą elgesį. L. R. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1dalies 1 punktas). L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko nukentėjo mažametis vaikas laikytina jos veiką kvalifikuojančiomis aplinkybėmis.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda įspėjimas tėvams. L. R. skirtina straipsnio dalyje numatyta nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti L. R., gimusią (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tais atvejais, kai apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą šis nutarimas panaikinamas ar įspėjimas pakeistas kita administracine nuobauda, laikoma, kad įspėjimas asmeniui nebuvo pareikštas.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.