- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-556-2407-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00374-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės komisijai
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos medžiotojų būreliui „Pensininkai“
- Advokatai
- Tomas Juodys
- Kategorijos
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos medžiotojų būreliui „Pensininkai“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 6-11) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas draudimas medžioti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose ir minėti plotai įtraukti į Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ medžioklės plotų vienetą.
Pareiškėjas paaiškino, kad sprendimas panaikinti draudimą medžioti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose ir minėtus plotus įtraukti į Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ medžioklės plotų vienetą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nurodytoje teritorijoje yra jam nuosavybės teise priklausantis aptvaras laukinių gyvūnų auginimui ir laikymui. Nurodė, kad yra kreipęsis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl miško paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose nuomos ir šiuo klausimu buvo pradėta administracinė procedūra. Nurodė, jog iki šiol aptvaras yra naudojamas ir yra galiojantis 2003-09-04 nustatytas draudimas jame medžioti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės plotų vienetų sudarymą, jų ribų keitimą, atsakovas gali rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo projektus, bet ne juos tvirtinti, todėl skundžiamu sprendimu į Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ medžioklės plotų vienetą įtraukdamas naujus medžioklės plotus ir panaikindamas draudimą medžioti, atsakovas viršijo savo kompetenciją. Akcentavo, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovas nebuvo pradėjęs vykdyti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo darbų. Be to, Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ prašymas į būrelio medžioklės plotus įtraukti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartalus buvo pateiktas tik atsakovui, nors minėti plotai patenka į Palangos miesto savivaldybės teritoriją. Teigė, kad ginčijamą sprendimą atsakovas priėmė nesant pagrindų, numatytų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms keisti atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 49-50) nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 7.5 punktas komisijai suteikia teisę nustatyti teritorijas, kuriose, komisijos nuomone, negali būti medžiojama. O pagal Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą suteikta galimybė institucijai, sudarančiai medžioklės plotų vienetus, uždrausti medžioti teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į vietos sąlygas, negali būti medžiojama. Atsakovo manymu, jei komisija turi teisę nustatyti teritorijas, kuriose nemedžiojama, ji turi teisę priimti sprendimą draudimą medžioti panaikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“ atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 41-42) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka. Teigė, jog ginčo teritorija priskirta nemedžiojamai teritorijai vadovaujantis Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Sprendimą dėl ginčo teritorijos priskyrimo nemedžiojamai teritorijai priėmė Kretingos rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų ribomis pakeisti, 2003-04-24 sprendimu Nr. D8-138 patvirtinusi medžioklės plotų vieneto „Pensininkai“ projektą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-05-04 sprendimu nebuvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti leidimą žvėrių auginimo aptvarui įrengti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-03-13 sprendime konstatavo, kad aplinkybės, kurių pagrindu valstybinio miško teritorija buvo priskirta nemedžiojamai teritorijai, yra pasikeitusios ir į jas turėjo būti atsižvelgta svarstant medžiotojų būrelio „Pensininkai“ prašymą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu (T 2, b. l. 41-44) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė į teismo specialiąją sąskaitą 146,88 išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš R. B.
Teismas konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; LVAT 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Teismas nurodė, kad subjektinė teisė ginčyti administracinį aktą grindžiama aplinkybe, jog ginčo teritorijoje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso aptvaras, skirtas laukinių gyvūnų auginimui ir laikymui, be to, teigiama, jog pareiškėjas 2008-02-14 yra kreipęsis į Klaipėdos apskrities viršininką dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos. Teismas nustatė, jog, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimą, 2009-11-05 atsakovas Kretingos rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas draudimas medžioti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose, minėtus plotus įtraukiant į medžioklės plotų vieneto „Pensininkai“ medžiojamą teritoriją ir Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ medžioklės plotų vieneto medžiojamos teritorijos patikslinimo projektas tvirtinimui pateiktas Klaipėdos apskrities viršininkui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-05-04 sprendimu kaip nepagrįstas buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą jam išduoti leidimą žvėrių auginimo aptvarui įrengti pagal jo pateiktą 2005-10-12 paraišką. Nors 2008-02-14 pareiškėjo prašyme nurodyta, jog valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartaluose nuo 1994 metų buvo vykdoma laukinių žvėrių auginimo veikla, byloje pateiktas įrodymas, patvirtinantis, jog Palangos girininkijos miško kvartalus (duomenys neskelbtini) apimančioje 219 ha teritorijoje niekada nebuvo išduotas leidimas aptvarui įrengti. LVAT 2006-11-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-2177/2006, išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-05-04 sprendimo panaikinimo, buvo konstatuota, jog likviduojama UAB „Elnias“ 2004-08-18 sutarties ir akto sudarymo metu neturėjo Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartalų Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininko teisių, todėl tokių teisių negalėjo perduoti (parduoti) kitiems asmenims. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Nors pareiškėjas teigia, jog ginčo teritorijoje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso aptvaras, skirtas laukinių gyvūnų auginimui ir laikymui, jis siekia sudaryti ginčijamos teritorijos valstybinio miško nuomos sutartį, siekia gauti leidimą laikyti laukinius žvėris nelaisvėje, nustatyta, jog jis nėra ir niekada nebuvo teisėtu ginčo miško žemės valdytoju, neturi išduoto leidimo ginčo teritorijoje įrengti aptvarą, todėl neturi teisės laikyti laukinius žvėris nelaisvėje. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes nėra nustatytas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie jo interesų pažeidimą, net ir nustačius padarytus procedūrinius pažeidimus, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu tenkinti jo reikalavimą. Kadangi reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo buvo panaikintas draudimas medžioti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose ir minėti plotai įtraukti į medžioklės plotų vieneto „Pensininkai“ medžiojamą teritoriją, laikytinas nepagrįstu, jis netenkintinas. Teismas nurodė, kad teismo iniciatyva į teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas medžioklės plotų vieneto „Pensininkai“ medžioklėtvarkos projekto autorius V. B. Nustatyta, jog dėl atvykimo į 2010-11-03 teismo posėdį liudytojas V. B. turėjo 150 Lt kelionės išlaidų. Kadangi gautas prašymas dėl išlaidų atlyginimo ir pateikti dokumentai, patvirtinantys kelionės į iškvietimo vietą išlaidas, prašymas tenkintinas ir jos priteistinos iš pareiškėjo (ABTĮ 43 str. 1, 7 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 46-49) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą - skundą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą. Pareiškėjas siekdamas panaikinti ginčijamą nutarimą turi aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti savo pažeistą teisę, t. y. siekia, jog nebūtų medžiojama toje teritorijoje, kurioje yra įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis aptvaras, pareiškėjas siekia aptvarą išsaugoti ir jį panaudoti pagal tikslinę paskirtį. Iki ginčijamo nutarimo priėmimo (duomenys neskelbtini) Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartaluose buvo draudžiama medžioti, nes ši teritorija yra aptverta, teritorijoje įrengtas aptvaras. Pirmosios instancijos teisme dalyvavęs liudytojas, medžioklėtvarkos projekto rengėjas V. B., taip pat nurodė, jog rengiant medžioklėtvarkos projektą buvo atsižvelgta į aptvaro užimtą teritoriją, pastabą 2009 m. rugsėjo 15 d. leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir aptvaro užimta teritorija medžioklėtvarkos projekte pažymėta kaip teritorija, kurioje nemedžiojama. Pirmosios instancijos teismas sprendime paminėjo, kad pateikti pareiškėjo nuosavybės teisę į aptvarą patvirtinantys dokumentai, taip pat pareiškėjas pateikė faktines aptvaro egzistavimo aplinkybes liudijančius įrodymus, tačiau teismas visiškai nepasisakė, kaip šiuos įrodymus vertina. Akivaizdu, jog įrodymų apie pareiškėjo nuosavybę visiškai nevertinant, negalima nustatyti ir pareiškėjo teisių pažeidimo fakto susijusio su nuosavybės teisės pažeidimu. (duomenys neskelbtini) Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartaluose pradėjus medžioklę neabejotinai tai turės įtakos pareiškėjo valdomam aptvarui, nes vykdant medžioklę aptvaras bus naikinamas tiek laukinių žvėrių, tiek jame besilankančių asmenų. Pareiškėjas taip pat siekia, jog aptvaro užimta teritorija būtų panaudota gyvūnų laikymui, dėl to pareiškėjas yra iniciavęs administracinę procedūrą tam, kad aukciono būdu galėtų aptvaru užimtą teritoriją išsinuomoti. Įrodymai liudijantys apie pradėtą administracinę procedūrą byloje buvo pateikti. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas suinteresuotas (duomenys neskelbtini) Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartalų nuoma, taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, jog teritorijos teisinio statuso pakeitimas iš teritorijos, kurioje buvo draudžiama medžioti, į teritoriją, kurioje leidžiama medžioti, turi įtakos suinteresuotų asmenų teisėms, nes medžioklės plotuose vykdomas medžiojimas ir su juo susijusi veikla turi tiesioginę neigiamą įtaką aptvertos teritorijos panaudojimui gyvūnų laikymui, neabejotinai tai lems konfliktus ir galimus teisinius ginčus ateityje tarp žemės nuomotojo ir medžioklės ploto naudotojo. Pareiškėjo reali subjektinė teisė išsinuomoti jam nuosavybės teise priklausančiu aptvaru aptvertą teritoriją aiškiai patvirtina pareiškėjo materialinį suinteresuotumą ir ginčijamo nutarimo įtaką pareiškėjo teisių pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, visiškai ignoravo kitus kreipimosi į teismą pagrindus, kurie šiuo atveju taip pat turėtų būti taikomi – ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 56 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas remiasi LVAT 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, kurioje pasisakyta dėl svarbos atribojant asmeninių teisių gynybą nuo viešųjų interesų gynybos. Asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu. Medžioklės teisinis reguliavimas neatsiejamai susijęs su viešojo interesu apimančiu laukinės gyvūnijos išteklių apsaugą. Neteisėtų teisės aktų medžioklės reguliavimo srityje priėmimas ir įgyvendinimas akivaizdžiai paneigtų šį viešąjį interesą bei Medžioklės įstatymu deklaruojamą tikslą - nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškiai konstatuoja, jog yra nustatyti ginčijamo nutarimo priėmimo procedūriniai pažeidimai, tačiau neatsižvelgdamas, jog šitoje byloje reiškiami reikalavimai ir dėl viešojo intereso pažeidimų, dėl nustatytų pažeidimų visiškai nepasisakė. Nagrinėjant bylą pasitvirtino visi pareiškėjo argumentai ir nurodyti teisės pažeidimai padaryti priimant ginčijamą sprendimą, t. y. draudimo medžioti panaikinimas priimtas neparuošus medžioklėtvarkos projekto, vėliau paruoštame medžioklėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini) Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartalai pažymėti kaip teritorijos, kuriose draudžiama medžioti, todėl ginčijamas nutarimas apskritai negalėjo būti priimtas, atsakovas nėra kompetentingas patvirtinti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, medžioklės plotų vienetas „Pensininkai“ yra ne tik Kretingos rajono savivaldybės, bet ir Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl priimant nutarimą privalėjo dalyvauti abiejų teritorijų savivaldybių komisijos medžioklės plotų vienetams sudarymo bei jų riboms pakeisti, nepanaikinti ir yra galiojantys ankstesni nutarimai dėl draudimo medžioti (duomenys neskelbtini) Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartaluose, apskritai yra draudžiama medžioti aptvaruose, nes tai neatitinka elementarių etiškos medžioklės principų. Teismas, nors sprendime ir padarė išvadą apie esančius teisės pažeidimus priimant ginčijamą nutarimą, tačiau į šiuo akivaizdžius teisės aktų pažeidimus visiškai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 69) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad jo pozicija pareiškėjo skundo atžvilgiu analogiška Kretingos rajono savivaldybės administracijos pozicijai, išdėstytai atsiliepime į apeliacinį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 60-61) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyrius su R. B. nuomos sutarties nesudarė. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-3058-(1.3) patvirtintas Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra suprojektuoti R. B. skunde įvardyti valstybinės reikšmės miško sklypai minėtame projekte. Miško sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai bei priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl miško sklypų kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 62-63) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Teigia, kad Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikia galimybę institucijai, sudarančiai medžioklės plotų vienetus, uždrausti medžioti teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į vietos sąlygas, negali būti medžiojama. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 7.5. punktas komisijai suteikia teisę nustatyti teritorijas, kuriose, komisijos nuomone, negali būti medžiojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti turi teisę nustatyti teritorijas, kuriose negali būti medžiojama, ji turi teisę tokį savo priimtą sprendimą ir panaikinti. Kita vertus, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes nėra nustatytas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, ir, net nustačius padarytus procedūrinius pažeidimus, tai negali būti pripažinta pakankamu pagrindu tenkinti jo reikalavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos medžiotojų būrelis ,,Pensininkai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, 64-66) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja ABTĮ numatytomis teisėmis jau penkerius metus, pateikdamas skundus, atskiruosius skundus, apeliacinius skundus. Apeliantas neatsižvelgia į ABTĮ 14 straipsnį, numatantį teismo sprendimo privalumą, į ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Iš esmės į visus apeliaciniame skunde nurodomus klausimus administraciniai teismai jau atsakė. Atkreipia dėmesį, kad tariamojo tvoros pardavimo pareiškėjui procedūra galėjo būti atlikta tik pagal Bankroto įstatymą, ko laikytasi nebuvo. Dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime visiškai teisingai nurodė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes nėra nustatytas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Tai pagrindžia nurodytos teismų nustatytos aplinkybės, o remti savo reikalavimo hipotetinėmis teisėmis negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kretingos rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu panaikino draudimą medžioti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose bei minėtus plotus įtraukė į Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ medžioklės plotų vienetą.
Pareiškėjas (apeliantas) apskundė šį sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundą atmetė nustatęs, jog R. B. neturi materialiosios reikalavimo teisės. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos sietinos tik su aplinkybe, ar pareiškėjas iš tikro neturėjo tokios teisės.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad teisė kreiptis į teismą ir teisė į materialiojo reikalavimo patenkinimą nėra identiškos sąvokos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad „teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 2751/2011).
Vadinasi, nenustačius materialiųjų aplinkybių, kurios sąlygojo pareiškėjo kreipimąsi į teismą, skundas turėtų būti atmestas.
Pareiškėjas tvirtino esą sprendimas panaikinti draudimą medžioti (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose ir tuos plotus įtraukti į Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ medžioklės plotų vienetą negalėjo būti priimtas, nes nurodytoje teritorijoje yra jam nuosavybės teise priklausantis aptvaras laukinių gyvūnų auginimui ir laikymui. Pažymėjo, kad kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl miško paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Palangos girininkijos miško kvartaluose nuomos. Šiuo klausimu buvo pradėta administracinė procedūra. Išvardytų aplinkybių pagrindu teigia, jog materialinis suinteresuotumas grįstinas nuosavybės teisėmis, taip pat ginčo žemės sklypų valdymu nuomos sutarties pagrindu, todėl administracinėje byloje buvo svarbu nustatyti, ar pareiškėjas nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtus žemės sklypus, ar galbūt į šiuos sklypus patenka dalis jo nuosavybės teise valdomos žemės, ar pareiškėjas yra sudaręs nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypų, ar jam priklauso aptvaras laukinių gyvūnų auginimui bei laikymui, ar toks aptvaras teisiškai registruotas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas (apeliantas) nėra ir niekada nebuvo teisėtu ginčo miško žemės valdytoju, neturi išduoto leidimo ginčo teritorijoje įrengti aptvarą. Taip pat pažymėjo, jog byloje yra pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kad Palangos girininkijos miško kvartalus (duomenys neskelbtini) apimančioje 219 ha teritorijoje niekada nebuvo išduotas leidimas aptvarui įrengti. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visapusiškai išanalizavęs byloje esančius faktinius duomenis, ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarė pagrįstus teiginius. Tai aiškiai iliustruoja, pavyzdžiui, šie įrodymai:
Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 9 d. rašto matyti, kad nuomos sutartis miškų ūkio paskirties žemės sklypams su R. B. nėra sudaryta ir šie ginčo sklypai apskritai nėra įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre, o kai bus registruoti bus perduoti valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai (1 T, b.l. 29).
Aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 22 d. dokumente adresuotame Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pažymima, kad Palangos girininkijos miško kvartalams (duomenys neskelbtini) (plotas 219 ha) nebuvo išduotas leidimas aptvarui įrengti (1 T, b.l. 160).
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2010 m. rugpjūčio 9 d. fiksuoja tai, kad „apžiūrėjus visą didžiulę, buvusią kažkada aptvertą teritoriją, konstatuoju, kad aptverta teritorija (aptvaras) nėra išlikusi. Išliko tik tvoros dalys, o aptvaras išardytas“ (1 T, b.l. 190-196).
Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo žemės sklypai būtų įregistruoti atitinkamame registre ir perduoti naudotis pareiškėjui (apeliantui). Nėra jokių duomenų ir apie aptvaro teisinę registraciją.
LVAT 2006-11-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-2177/2006, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-05-04 sprendimo panaikinimo, nurodė, jog likviduojama UAB „Elnias“ 2004-08-18 sutarties ir akto sudarymo metu neturėjo Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško kvartalų Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininko teisių, todėl tokių teisių negalėjo perduoti (parduoti) kitiems asmenims. O tai reiškia, kad nuomininko teisės niekaip negalėjo būti perduotos R. B., todėl jo pateikti dokumentai, t.y. 2004 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, Aktas, Kasos pajamų orderio kvitas (1 T, b.l. 16-18) neturi teisinės reikšmės.
Taigi patvirtintina, jog pareiškėjas (apeliantas), kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą ir gindamas neva pažeistas subjektines teises, materialiosios reikalavimo teisės neturėjo, todėl jo skundas turėjo būti atmestas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nebereikšmingi. Motyvacija dėl viešo intereso gynimo pateikta tik apeliaciniame skunde, kuri, visų pirma, niekuo neparemta (pareiškėjas neįvardijo, koks teisinis pagrindas suponavo jo kreipimąsi dėl viešo intereso gynimo, o teismas nenustatė tokio reglamentavimo - Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1 d. ), be to, kaip faktinis skundo pagrindas nepaminėtas pirmiau.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.