Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1810-966/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
1-1810-966/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00560-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
D. M., R. B.
Kaltinamasis
J. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1810-966/2014proceso Nr. 1-24-1-00560-2014-6
procesinio dokumento kategorijos:

1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.;

1.1.7.2.7. 1.1.10.1. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Laurai Jarušaitei,dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei,nukentėjusiesiems D. M. bei R. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-12-01 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu apgal BK 284 str. 1 d. – 4 MGL (500 Lt) bauda; 2) 2005-03-21 Kauno apygardos teismo pagal BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 m., bausmę atlikęs 2013-03-08, teistumas neišnykęs; 3) 2014-05-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo, skiriant įpareigojimus, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str.;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2014 m. gegužės 8 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, Kaune, taip pat, vedamas iš laiptinės į pareigūnų tarnybinį automobilį ir tarnybiniame automobilyje, siekdamas pažeminti policijos pareigūnų garbę ir orumą bei plūsdamas policijos pareigūnus įvairiais rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais, įžeidė valstybės tarnautojus, vykdančius savo pareigas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius R. B. ir D. M..

Be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t.y. 2014 m. gegužės 8 d. apie 23.00 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsisakydamas vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, t. y. nutraukti savo neteisėtą veiką ir nustoti plūstis necenzūriniais žodžiais, grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą priešinosi sulaikymui, t. y. imituodamas smūgius rankomis ir kojomis bei tyčia ne mažiau kaip po vieną kartą koja įspirdamas vyr. patruliui R. B. bei vyr. patruliui D. M. į kojas bei nuvestas prie tarnybinio automobilio tyčia vieną kartą keliu įspirdamas vyr. patruliui R. B. į pilvo sritį, pasipriešino valstybės tarnautojams – savo pareigas einantiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiesiems patruliams R. B. ir D. M..

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. atvažiavo pas savo draugę į butą, (duomenys neskelbtini), kuriame pats buvo ankščiau gyvenęs. Bute vyko išgertuvės, buvo daug žmonių, todėl jis ketino išvaikyti tuos žmones, kad nevyktų išgertuvės, nes jo draugė turi tris vaikus. Jis liepė visiems skirstytis, su drauge apsistumdė ir ji iškvietė pareigūnus. Jis buvo neblaivus. Atėjus pareigūnams sėdėjo virtuvėje, pareigūnai nurodė prisistatyti ir norėjo išvesti jį iš buto. Dėl girtumo jis tiksliai neatsimena, bet atsimena, kad labai susinervino, nes atvažiavo su gerais ketinimais, o pareigūnai jam liepia išeiti iš buto. Jis dar ketino ieškoti cigarečių, bet pareigūnai pamanė, kad jis priešinsis. Jis tiksliai neatsimena, kokiais tiksliai necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus ir ar spyrė, bet jei taip sako pareigūnai, taip gali būti. Gali būti, kad muistėsi, spardėsi. Taip elgėsi dėl girtumo. Labai gailisi dėl tokio elgesio, pareigūnų atsiprašė.

Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu, įvykio dieną, tikslios datos neatsimena, dirbo kartu su pareigūnu D. M.. Gavo pranešimą apie galimai ginkluotą konfliktą ir atvyko pagal iškvietimą. Atvykus J. M. buvo nurodytas kaip nepageidaujamas asmuo bute, todėl buvo paprašytas pasišalinti. Išvedant J. M. iš buto šis keikėsi, vartojo jo ir kolegos atžvilgiu necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius. Kaltinamasis buvo perspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau nereagavo. Pasakius, kad yra sulaikomas, vedant iš laiptinės, kieme pradėjo priešintis – muistytis, spardytis, spyrė po vieną kartą į kojas jam ir kolegai, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai ir kaltinamasis surakintas antrankiais. Atvedus prie automobilio kaltinamasis spyrė vieną kartą keliu jam į papilvę, todėl vėl buvo panaudoti koviniai veiksmai. Visą laiką kaltinamasis toliau keikė juos necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Jokie sužalojimai jam nepadaryti, dėl spyrių patyrė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str. 4 d.).

R. B. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. dirbo Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio ekipaže kartu su vyr. patruliu D. M. radijo šaukiniu „462“, kai apie 22.40 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), yra nepageidaujamas asmuo, vardu J. Patikrinus butą minėtą asmenį rado, jis buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Su kolega paprašė minėto vyriškio, kad jis nustotų plūstis necenzūriniais žodžiais ir išeitų iš buto. Kadangi vyriškis nebuvo nusiteikęs geranoriškai, jį teko ilgai įkalbinėti, tačiau galiausiai jis sutiko iš buto išeiti. Išėjus į laiptinę, minėtas vyriškis toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo juos kaip policijos pareigūnus. Į jų prašymus nustoti plūstis necenzūriniais žodžiais ir nusiraminti, minėtas vyriškis nereagavo. Sulaikinėjant minėtą asmenį jis ėmė aktyviais veiksmais priešintis, muistėsi stengdamasis ištrūkti, bandė suduoti smūgius rankomis ir spirti kojomis, vedant jį laiptine toliau keikė necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo įspėtas, jog prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga, jeigu jis ir toliau priešinsis, tačiau jis į perspėjimus vyriškis nereagavo ir toliau bandė spardytis kojomis, po vieną kartą įspyrė jam ir kolegai D. M. į kojas, po ko J. M. uždėjo antrankius. Išėjus iš laiptinės į lauką ir vedant J. M. iki tarnybinio automobilio jis ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Prie tarnybinio automobilio apieškant asmenį, jis vieną kartą spyrė keliu jam į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. J. M. vežant tarnybiniu automobiliu, jis visą kelią iki Santakos policijos komisariato plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus, gąsdino, kad apkaltins juos jo sumušimu, priešinimąsi ir necenzūrinių žodžių vartojimą policijos pareigūnų atžvilgiu matė ir girdėjo pašaliniai asmenys, buvę(duomenys neskelbtini), namo kieme, taip pat, šį įvykį filmavo ir televizijos laidos „Farai“ operatorius (b. l. 16).

Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu, įvykio dieną dirbo kartu pareigūnu R. B.. Buvo gautas pranešimas apie vykstantį konfliktą bei kad namuose yra nepageidaujamų asmenų. Atvykus į vietą, kaip nepageidaujamas buvo nurodytas J., pateiktas jo apibūdinimas. Iš pradžių J. prisistatė kaip P., apžiūrint, ar neturi daiktų, ėmė keiktis. Asmuo buvo paprašytas išeiti iš buto, iš karto į komisariatą vežti neketino. Išvedant iš buto, laiptinėje J. M. keikė jį ir kolegą necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, išvedant iš laiptinės ėmė priešintis, bandė ištrūkti, bėgti, spardytis, spyrė jam ir kolegai po vieną kartą į kojas, todėl buvo uždėti antrankiai. Prie automobilio, kai pareigūnas R. B. darė dalinę J. M. apžiūrą, šis iš pykčio spyrė keliu pareigūnui į pilvą. Visą laiką keikė juos, įžeidinėjo.

Pareigūnų R. B. bei D. M. 2014-05-08 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės tos pačios įvykio aplinkybės, kokias pareigūnai nurodė teisiamojo posėdžio metu (b. l. 3-4, 5-6).

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (b. l. 10-12).

Kaltinamasis buvo sulaikytas 2014-05-08 22 val. 50 min., iš sulaikymo paleistas 2014-05-09 16 val. 09 min. (b. l. 65, 67).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5028 matyti, kad 2014-05-09 02.47 val. J. M. tikrinimo rezultatas – 1,00 promilės (b.l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas just.tv, patvirtina, kad 2014-05-08 kaltinamasis J. M. pareigūnų R. B. bei D. M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius keiksmažodžius, vadino pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais, kaltinamojo atžvilgiu laiptinėje bei išvedus į lauką naudoti koviniai imtynių veiksmai, jam uždėti antrankiai, taip pat kovinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu naudojo pareigūnas R. B. prie tarnybinio automobilio.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šia įstatymo norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio neneigė savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau apie aplinkybes ne viską prisiminė, nes veikų padarymo metu buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo nukentėjusiųjų parodymai, patvirtinantys, kad J. M. įžūliai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, juos plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais žodžiais, menkindamas jų garbę ir orumą aplinkinių akivaizdoje, taip pareigūnus įžeidė, vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi sulaikomas – muistėsi, bandė ištrūkti, po vieną kartą spyrė pareigūnams į kojas, po to keliu spyrė pareigūnui R. B. į papilvę, taip sukeldamas šiems fizinį skausmą. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš jų parodymų, kaltinamojo parodymų bei vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Nors vaizdo įraše nėra užfiksuota kaltinamojo panaudotas smurtas pareigūnų atžvilgiu, tačiau iš įrašo matyti, kad įvykio dalyvių kojos filmuojamos nebuvo, o nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad koviniai imtynių veiksmai, kurie matosi ir vaizdo įraše, buvo panaudoti tik kaip atsakas į kaltinamojo pasipriešinimą ir spyrius, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vadino policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, tuo įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus, bandydamas sumenkinti policijos autoritetą aplinkinių bei pačių pareigūnų akyse, tyčia kojomis spyrė po vieną kartą pareigūnams į kojas, pareigūnui R. B. į papilvę, tuo sukeldamas šiems fizinį skausmą, t. y. aktyviais veiksmais priešinosi savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, todėl jo veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str. tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 286, 290 str.), kurie nukreipti į normalią valstybės tarnautojų veiklą, jų orumą, garbę. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra sveikas, darbingas, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 27, 28). Kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, teisme yra išnagrinėta dar viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu, ir nors paskutinis baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tą, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, be to, pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 49-52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 53, 54). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajam už BK 286 str., 290 str. numatytų nusikaltimų padarymą skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme (1 para).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, žala nepadaryta, todėl yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, J. M. skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti (BK 75 str. 2 d. 5 p.), be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.), per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraustina išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo – paliktina prie bylos saugojimui (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-05-19 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1669 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. M., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatas Algis Girdutis Šalavka, yra patirta 130 Lt išlaidų. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ir yra priteistinos iš J. M. valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s prendė:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str. ir skirti jai bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti J. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-08 - 2014-05-09 (vieną parą).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. M.: - pradėti dirbti; - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; - uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti prie bylos saugojimui.

Priteisti iš J. M. valstybės naudai 130,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) už Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė