Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016 m. spalio 17 d., apie 13.27 val., Rokantiškių g. 171, Vilniuje, grėbliu subraižė K. M. priklausančio automobilio, kuriuo naudojasi A. M., Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kapotą bei stiklą, taip pat 2016 m. spalio 21 d., apie 13.13 val., Rokantiškių g. 171, Vilniuje, pradūrė to paties automobilio kairėje priekinėje pusėje esančią padangą, tokiu būdu padarydamas 93 Eur žalą. Šiais savo veiksmais S. S. padarė tyčinį turto sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje.

Teismo posėdžio metu S. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad viskas šioje byloje padaryta taip, kad tik jį nubaustų. Paaiškino, kad nukentėjusiojo A. M. nepažįsta, o liudytojas A. K. yra jo kaimynas, kuris savo automobilį stato jo teritorijoje, dėl to jam nepatogu įvažiuoti/išvažiuoti iš savo sklypo ir jis yra tuo nepatenkintas. Kam priklauso automobilis Peugeot, jis nežino, šio automobilio padangos nedūrė, grėbliu automobilio nebraižė. Neneigia, kad 2016 m. spalio 17 d. vaizdo įraše, parodytame teismo posėdžio metu, yra nufilmuotas jis, grėbiantis lapus prie savo tvoros. Nurodė, kad tik grėbė lapus prie tvoros, bet per automobilį negrėbė. Peržiūrint 2016 m. spalio 21 d. vaizdo įrašą jame einantį save atpažino, tačiau nurodė, kad dešinėje rankoje nieko nelaiko. Ką parodytame vaizdo įraše jis veikia, nežino, greičiausiai, renka lapus. Teigia, kad vaizdo įrašas yra suklastotas – nors nufilmuotas jis, bet jokių kitokių veiksmų jis neatliko, tik grėbė lapus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad automobilis Peugeot priklauso jo tėčiui, tai yra šeimos automobilis ir jis juo naudojasi. Automobiliu atvažiuoja pas A. K. dukrą. Automobilį pastato prie A. K. tvoros. Paaiškino, kad ir ankščiau buvo problemų dėl automobilio statymo, dėl to A. K. savo kieme pastatė kamerą, nes dažnai konfliktuoja su kaimynu. 2016 m. spalio 17 d. automobilis buvo užverstas lapais ir grėbliu subraižytas automobilio kapotas bei stiklas, o 2016 m. spalio 21 d. jis pamatė, kad buvo pradurta automobilio padanga. Peržiūrėję vaizdo įrašą ir jame atpažinę kaimyną S. S., kreipėsi į pareigūnus. Pareiškimą surašė policijos komisariate, pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo. Paaiškino, kad automobilį po apgadinimų tvarkė jo tėvas ir jokio tai patvirtinančio kvito neturi. Jeigu praeis technikinę apžiūrą su tokiu automobilio stiklu, jo nekeis. Reiškia reikalavimą atlyginti padarytą 93 Eur žalą dėl priverstinai pakeistų dviejų priekinių padangų. Paaiškino, jog negalima keisti tik vienos padangos, privalo būti bent dvi vienos ašies padangos vienodos. Teismui pateikė automobilio padangų pirkimo čekį, kuris tuo pačiu yra ir garantinis pažymėjimas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą S. S., jis yra jo dėdė ir kaimynas, o nukentėjusysis A. M. yra jo dukros vaikinas. Paaiškino, kad su dėde S. S. santykiai yra blogi, bet nežino, dėl ko. Konfliktai kyla dėl automobilio statymo. Automobilį stato prie jo tvoros. Jo pačio automobilio padangos buvo pradurtos 15 kartų ir tuomet jis įrengė vaizdo kamerą. Filmuodama kamera apima 3 metrus, ji yra nukreipta į tą vietą, kur yra praduriamos padangos, į bendro naudojimo gatvę. 2016 m. spalio 21 d. pamatė, kad pradurta pas dukrą atvažiavusio draugo automobilio padanga, o iki tol padanga buvo sveika. Peržiūrėję vaizdo įrašą, kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad automobilis buvo kelis kartus apmėtytas lapais, buvo subraižytas jo kapotas ir priekinis stiklas. Subraižymai matosi, bet ar iki įvykio jie buvo, pasakyti negali.

Policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, 2016 m. spalio 25 d., 10.08 val. pranešėjas informavo, jog 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. spalio 21 d. S. S., gyvenantis Rokantiškių gatvėje, apibraižė automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Rokantiškių g. 171, Vilniuje, ir pradūrė padangą.

Į bylą pateiktos automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradurtos padangos nuotraukos ir filmuota įvykių vaizdo medžiaga.

Nors S. S. nepripažino, kad 2016 m. spalio 17 d. jis subraižė automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kapotą bei stiklą, o 2016 m. spalio 21 d. pradūrė šio automobilio padangą, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei S. S. kaltę, padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti byloje esantys įrodymai. Iš šių įrodymų visumos (nukentėjusiojo bei liudytojo paaiškinimų, išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro, nukentėjusiojo skundo, foto nuotraukų bei vaizdo įrašų) darytina išvada, jog būtent S. S. 2016 m. spalio 17 d., apie 13.27 val., Rokantiškių g. 171, Vilniuje, grėbdamas grėbliu lapus grėbliu subraižė automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kapotą ir priekinį stiklą. Pats asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog tai jis grėbia lapus, o iš vaizdo įrašo matyti, jog jis, grėbdamas lapus, grėbliu braukia per paminėto automobilio priekinį stiklą ir kapotą, kurie, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo nesubraižyti iki šio įvykio. Be to, paminėtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, jog S. S. 2016 m. spalio 21 d., apie 13.13 val., Rokantiškių g. 171, Vilniuje, savo dešinėje rankoje laikomu tiksliai nenustatytu įrankiu pradūrė to paties automobilio priekinę kairės (vairuotojo) pusės padangą. Nors asmuo teigė, jog jis tiesiog rinko lapus, iš vaizdo įrašo matyti, jog jis ne kartą turimu įrankiu duria į nurodytą padangą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad S. S. savo veiksmais padarė tyčinį turto sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (du kartus nežymiai sugadintas turtas) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (apgadintas pas kaimyną atvykusio asmens automobilis, stovėjęs gatvėje, prie kaimyno teritorijos tvoros), į tai, kad nustatyta S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas asmens, kuris yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę – pensinio amžiaus, 71 metų, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. M. dėl S. S. kaltų veiksmų patyrė 93 Eur turtinę žalą, kurią S. S. įpareigotinas atlyginti (ATPK 37 str. 1 d.). Bylos duomenimis, dėl šio asmens veiksmų buvo pradurta automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė padanga, priekines padangas A. M. tėvas K. M. pirko už 93 Eur (tai patvirtinta į bylą pateiktas Gariūnų autoserviso centro prekių čekis), o bent dvi padangos (abi priekinės arba abi galinės) dėl saugumo reikalavimų privalo būti vienodos, todėl asmuo buvo priverstas pakeisti abi priekines automobilio padangas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti S. S. (S. S.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 57 (penkiasdešimt septynių) eurų baudą.

Iš S. S. (S. S.) A. M. naudai priteisti 93 (devyniasdešimt tris) eurus turtinės žalos atlyginti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16062956020 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad, turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. Nukentėjusiojo asmens kontaktiniai duomenys yra byloje, su kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali susipažinti atvykęs į teismą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.