- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-857-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14520-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- G. T., E. T.
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „N.“, V. P.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2S-857-253/2016
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-14520-2012-8)
2016 m. gegužės 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. T. atskirąjį skundą ir pareiškėjo E. T. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuotų asmenų BUAB „N.“ ir V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. T. ir E. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, suinteresuoti asmenys BUAB „N.“, V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-09 civilinėje byloje Nr. 2-638-512/2013 sprendimu nutraukė E. T. ir G. T. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), ir pavirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014-12-10 gautas BUAB „N.“ ir V. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-638-512/2013. Prašyme nurodyta, kad santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai turėjo nurodyti teismui kreditorių BUAB „N.“, turėjo informuoti apie santuokos nutraukimo bylą, tačiau byla buvo išnagrinėta neinformavus kreditoriaus, taip pažeidžiant kreditoriaus BUAB „N.“ interesus, kadangi buvo padalintas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvęs turtas. Pareiškėjai patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje turtą pasidalino nelygiomis dalimis – visas vertingas pareiškėjų bendrai įgytas turtas – UAB „G.“ akcijos atiteko G. T., o menkavertis turtas – E. T.. Šitoks įmonės akcijų padalijimas akivaizdžiai prieštarauja E. T. kreditoriaus interesams, kadangi išieškoti iš pareiškėjo priteistas sumas bus neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartimi tenkintas prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-638-512/2013 pagal pareiškėjų G. T. ir E. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-23 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-638-512/2013 pagal pareiškėjų G. T. ir E. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; taip pat pareiškėjų G. T. ir E. T. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-638-512/2013 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai susitarė dėl turto padalijimo bei aptarė, kad kompensacija už pareiškėjui E. T. atitenkantį nekilnojamąjį turtą ir pareiškėjai G. T. atitenkančias UAB „G.“ akcijas, nebus mokama. Teismas konstatavo, kad pareiškėjams jau buvo žinoma apie galimus kreditorius BUAB „N.“ ir V. P. ir jie turėjo būti įtraukti į bylą. Teismas taip pat atsižvelgė, kad į pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo įtrauktas visas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis turtas, pavyzdžiui, BUAB „N.“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios buvo registruotos pareiškėjo E. T. vardu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, neinformavę galimų kreditorių ir jų neįtraukę į bylą, santuokoje įgytą turtą pasidalino nelygiomis dalimis – visas vertingas suinteresuotų asmenų bendrai įgytas turtas – UAB „G.“ akcijos atiteko G. T., o menkavertis turtas – E. T.. Šitoks sutuoktinių turto padalijimas laikytas prieštaraujančiu kreditorių interesams ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-09 sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo panaikinta. Teismas įvertino pareiškėjų 2016-02-03 pateiktos patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl dalintino turto ir nustatė, kad pareiškėjai G. T. pagal patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atitenka turto už 747 718,96 Eur, o pareiškėjui E. T. už 421 373,76 Eur, kompensacija nei vienai iš šalių už didesnę turto vertę nėra mokama. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos pareiškėjams priklausančių UAB „G.“ akcijų vertės negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir atitinkančiomis realią rinkos kainą. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog su 24 proc. akcijų paketu, koks po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui E. T., akcininkas negali padaryti įtakos įmonei. Be to, vertinta, kad pareiškėjui E. T. tenkanti turto – 559 akcijų, sudarančių 50 proc. visų BUAB „N.“ akcijų, vertė yra netiksli ir neatitinkanti faktinės situacijos. Konstatuota, kad didesnės dalies turto, ir nesant tikslaus bei detalaus šio turto verčių nustatymo, priskyrimas sutuoktinei G. T., sutuoktiniui E. T. negaunant už tai jokios kompensacijos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia sutuoktinio E. T. interesus, o tuo pačiu ir jo kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjo E. T. kreditorių interesus, dėl to pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išspręsto sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja G. T. prašo panaikinti 2016-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone procesas šioje byloje atnaujintas nepagrįstai. Nurodo, kad vykstant pareiškėjų skyrybų bylai, BUAB „N.“ ir V. P. buvo tik potencialūs kreditoriai, kadangi tam, jog jie įgytų realią reikalavimo teisę į pareiškėjus, reikėjo, kad kompetentingas teismas konstatuotų visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą suinteresuotų asmenų inicijuotoje byloje dėl žalos atlyginimo. Vykstant 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje skyrybų procesui, atitinkamas teismo spendimas byloje dėl žalos atlyginimo dar nebuvo priimtas. Pažymi, kad V. P. nėra ir negali būti laikomas kreditoriumi E. T. ir G. T. skyrybų byloje. Vykstant pareiškėjų skyrybų bylai, nė vienas iš suinteresuotų asmenų nebuvo pareiškėjų kreditoriumi, dėl to pareiškėjams, prieš inicijuojant skyrybų bylą, nekilo prievolė apie tai informuoti suinteresuotus asmenis. Taip pat nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjų pateiktą patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį po proceso atnaujinimo, pažeidė sutarties laisvės principą ir CK 3.53 str. 4 d. Mano, kad pareiškėjų teismui pateikta 2016‑01-22 patikslinta sutartis užtikrino kreditorių interesus, kadangi E. T. atitenkanti turto dalis yra pakankama santuokos nutraukimo dienai (2013-01-09) paaiškėjusių kreditinių reikalavimų patenkinimui. Sutarties teisėtumas prieš kreditorius turėjo būti vertinamas santuokos nutraukimo dienai. Teismas be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjai santuokoje įgytą turtą pasidalijo nelygiomis dalimis. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas E. T. šiuo metu neturi reikalavimo teisės į 179 123 Eur sumą (gautinos sumos iš BUAB „N.“), nors V. P. laikė kreditoriumi šioje byloje, kurio reikalavimo teisė į E. T. yra kildinama iš tų pačių teisinių santykių – ateityje atsirasiančio reikalavimo į BUAB „N.“ turtą. Teigia, kad V. P. neįgijo reikalavimo teisės nei į E. T., nei į G. T.. Nesutinka su teismo išvada dėl UAB „N.“ vertės ir UAB „G.“ akcijų vertinimo. Pažymi, kad dalinat turtą pirmą kartą santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kreditorių reikalavimai dar nebuvo patvirtinti, todėl šalys galėjo laisvai susitarti dėl dalytino turto vertės ir santykio. Tikslinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys jau įtraukė kreditorių UAB „N.“ ir užtikrino kreditoriaus interesus, priskirdami E. T. didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Teismas neteisingai sprendė, kad E. T. įsipareigojimai kreditoriams, į kuriuos reikėtų atsižvelgti dalijant santuokoje įgytą turtą, yra 354 929,43 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasi CK 3.67 str. 1 d., pažymi, kad santuokos nutraukimo byla iškelta dar 2012 m. gruodžio mėn., ir teigia, jog buvusi E. T. sutuoktinė G. T. negali atsakyti už asmeninius E. T. įsipareigojimus ir jų nuolatinį didėjimą; per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. išaugę/atsiradę kreditiniai reikalavimai į bet kurį iš buvusių sutuoktinių nėra ir negali būti laikomi šios bylos dalyku.
Pareiškėjas E. T. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo ir nurodo, kad palaiko atskirajame skunde išdėstytus G. T. reikalavimus bei motyvus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „N.“ prašo 2016-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2015-04-17 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015 suinteresuotam asmeniui priteisus, be kita ko, 354 929,43 Eur žalos atlyginimo iš vieno iš sutuoktinių (pareiškėjo E. T.) dėl dar 2005-06-07 atliktų veiksmų, laikytina, jog suinteresuotas asmuo pareiškėjo kreditoriumi buvo jau nuo šio momento. Nesutinka, kad pareiškėjai neprivalėjo informuoti suinteresuoto asmens apie santuokos nutraukimo procesą kaip potencialaus kreditoriaus. Pasisakydama dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepatvirtinimo teisėtumo, pažymi, kad pareiškėjai nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Mano, kad pareiškėjai akivaizdžiai nepagrįstai brangiai įvertino E. T. tenkantį turtą, dėl to nukrypimas nuo lygių dalių principo yra dar didesnis. Nesutinka, kad apeliantė visiškai nepadedama E. T. įkūrė ir vystė UAB „G.“ veiklą. Sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjai akivaizdžiai netiksliai nustatė suinteresuoto asmens akcijų vertę. Pažymi, kad E. T. turint didelės apimties įsipareigojimus, santuokos nutraukimo teisiniuose santykiuose pradeda galioti jo kreditorių interesų apsaugą užtikrinančios teisės normos. Pažymi, kad nesutikimas su pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo grindžiamas nukrypimu nuo lygių dalių principo, E. T. skiriant mažesnės apimties turtą nei apeliantei, kurio neužtenka suinteresuotų asmenų reikalavimams patenkinti.
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo V. P. prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo buvo išspręstas įsiteisėjusia 2015-06-05 nutartimi. Pareiškėjai privalėjo informuoti ir numatomus kreditorius. V. P. kartu su kreditoriumi BUAB „N.“ į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi ne kaip kreditorius, o kaip kreditoriaus akcininkas. Tik teismui 2015‑06-05 nutartimi atnaujinus procesą, V. P. 2015-06-09 pateikė prašymą jį įtraukti į bylą dėl santuokos nutraukimo suinteresuotu asmeniu, kaip E. T. kreditorių, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 nutartimi iš E. T. priteisė viso 415,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjams skiriantis civilinė bylą, dėl kurios Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-17 priėmė galutinį sprendimą, jau buvo iškelta, tad V. P. tai pat galima laikyti numanomu kreditoriumi. Mano, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja E. T. didžiausio kreditoriaus BUAB „N.“ interesams, kadangi iš E. T. nebūtų išieškota skola. Mano, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos turto vertės nėra detalios, aiškios ir tikslios. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes dėl 24 proc. UAB „G.“ akcijų, kurios patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos kaip atitenkančio E. T.. Taip pat pažymi, kad E. T. neturi dokumento, kuris patvirtintų reikalavimo teisę į 179 123 Eur sumą, kaip gautiną iš BUAB „N.“. Įskaitymo galimybė galėtų atsirasti tik tada, kai būtų atsiskaityta su įmonės kreditoriais ir sumokėtos bankroto administravimo išlaidos. Taigi įskaitymo galimybė realiai priklauso nuo to, kiek iš E. T. bus išieškota iš jo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartimi priteistos skolos. Kreditoriai siekia, kad pareiškėjų turtas būtų padalytas lygiomis dalimis vien tam, kad būtų galima išieškoti priteistas sumas iš E. T..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo šioje byloje. Visų pirma pažymėtina, kad procesas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-638-512/2013, iškeltos pagal pareiškėjų G. T. ir E. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujintas dar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartimi. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2016-03-23 nutartimi, kuri skundžiama atskiruoju skundu, atnaujinus bylos nagrinėjimą byla nagrinėta pakartotinai proceso atnaujinimo pagrindo ribose (CPK 370 str. 4 d.). Tad apeliacijos objektą sudaro tik atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Papildomai pažymėtina, kad V. P. į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi kartu su kreditoriumi BUAB „N.“ kaip kreditoriaus akcininkas.
Apeliantė laikosi pozicijos, kad vykstant pareiškėjų skyrybų bylai BUAB „N.“ ir V. P. buvo tik potencialūs kreditoriai, negalintys daryti įtakos sutuoktinių turto dalyboms, ir sutuoktiniai neturėjo pareigos juos informuoti apie inicijuojamą bylą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 str.) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 str.), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-0218 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
Ištyrus bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju bylos dėl santuokos nutraukimo metu pareiškėjams G. T. ir E. T. buvo žinoma apie BUAB „N.“ ir V. P., kaip UAB „N.“ akcininko, pareikštus reikalavimus, jų dydį ir dėl to kilusį ginčą, kreditoriai buvo akivaizdžiai numanomi. Dėl to nepriklausomai nuo to, ar kreditorių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu, ar dėl jo vyksta ginčas, pareiškėjai privalėjo juos informuoti, kaip numanomus kreditorius. Sutuoktiniams neinformavus galimų kreditorių, neįtraukus jų į bylą ir santuokoje įgytą turtą pasidalijus nelygiomis dalimis, neįtraukiant viso dalytino turto, nenumatant kompensacijos mokėjimo už E. T. tenkančią mažesnės vertės turto dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad sutuoktinių turto padalijimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja kreditorių interesams ir pagrįstai panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013‑01-09 sprendimo dalį, kuria patvirtinta minėta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Apeliantė taip pat teigia, kad atsisakydamas tvirtinti pareiškėjų pateiktą patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį po proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarties laisvės principą. Apeliantė nesutinka, kad dalinat santuokoje įgytą turtą turi būti atsižvelgta į E. T. įsipareigojimus kreditoriams dėl 354 929,43 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi jie atsiradę po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2012 m. gruodžio mėn. Pažymėtina, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą buvo kreditoriaus BUAB „N.“ teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas, kadangi, kaip minėta anksčiau, santuokos nutraukimo bylos metu, pareiškėjams buvo žinoma apie numanomus kreditorius ir ginčijamus reikalavimus.
Apeliantė pažymi, kad E. T. atsakomybė BUAB „N.“ yra asmeninė. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti ne tik tuo atveju, jei sutuoktinių prievolė kreditoriui yra solidari. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra visiškai laisvi savo nuožiūra pasidalinti santuokoje įgyto turto. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Teismas turi įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų(CK 3.53 str. 4 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK1.5 str., 1.137 str.).
Kaip pažymi ir apeliantė, šiuo atveju turtas dalijamas šalių susitarimu, o ne ginčo teisena. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikrino ir įvertino pareiškėjų pateiktos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl turto padalijimo turinį ir įvertino ją kreditorių interesų apsaugos aspektu.
Iš 2016-01-22 patikslintos G. T. ir E. T. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl turto padalijimo matyti, kad šalys susitarė padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą taip, kad G. T. tenka turto už 741 718,96 Eur, o E. T. – už 421 373,76 Eur bei numatė, kad kompensacija nei vienai iš šalių už didesnę turto vertę nemokama. Tad E. T. tenkančio turto vertė yra mažesnė 320 345,20 Eur.
Patikslintos sutarties 1.1.2.2 punkte nurodyta, kad E. T. tenka 559 akcijos, sudarančios 50 proc. visų BUAB „N.“ akcijų, nurodant, kad akcijų vertė pagal 2015-09-30 balansą, akcijų vertę skaičiuojant pagal BUAB „N.“ gautinas sumas, atskaičius mokėtinas sumas kreditoriams, sudaro 179 123 Eur. Sutarties 1.3 punkte taip pat pažymima, kad E. T. turi asmeninę kreditorę BUAB „N.“, kuriai skolingas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartį 354 929,43 Eur, taip pat pažymima, kad E. T. kartu pats yra ir 50 proc. akcijų savininkas, turintis teisę gauti 50 proc. viso bendrovėje esančio turto po likvidavimo, sudarančio 179 123 Eur. Pažymėtina, kad nurodant 179 123 Eur sumos apskaičiavimą neįvertintas įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimas. Iš 2015-09-30 BUAB „N.“ balanso matyti, kad UAB „N.“ gautinas sumas sudaro 440 729 Eur, o mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 95 748 Eur. Tuo tarpu iš bylos medžiagos ir iš patikslintos sutarties 1.3 punkto matyti, kad pats E. T. yra skolingas UAB „N.“ 354 929,43 Eur. Patikslintos sutarties 1.1.2.2 punkte numatyta 50 proc. akcijų dalis suteikia teisę akcininkui E. T. teisę į dalį bendrovės turto, tačiau tik likusio po jos likvidavimo, t. y. po to, kai atsiskaitoma su kreditoriais. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „N.“ turto vertė po jos likvidavimo, ir atitinkamai E. T. teisės į BUAB „N.“ turto dalį po jos likvidavimo vertė, yra tiesiogiai priklausoma nuo visų pirma iki tol bankroto procese padengtinų sumų bei galimybės išieškoti UAB „N.“ gautinas sumas, tarp jų ir E. T. galimybės iki tol padengti savo skolą bendrovei. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad patikslintos sutarties 1.1.2.2 punkte numatyta pareiškėjo E. T. teisės į turto dalį vertė pagrįstai laikyta netikslia ir neatitinkančia faktinės situacijos.
Patikslintos sutarties 1.1.1 bei 1.1.2.3 punktuose numatyta, kad G. T. atitenka 76 akcijos, sudarančios 76 proc. UAB „G.“ visų akcijų, o E. T. atitenka 24 akcijos, sudarančios 24 proc. UAB „G.“ visų akcijų. Sutarties šalims tenkančių akcijų vertė sutartyje nurodyta remiantis 2016-01-22 Turto vertinimo ataskaita, numatant, kad G. T. tenkančių akcijų vertė 741 718,96 Eur, o E. T. – 234 227,76 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo pareiškėjams tenkančių akcijų paketų verčių realumo vertinimo skundžiamoje nutartyje. Iš pareiškėjų pateiktos Verslo vertės nustatymo pažymos iš Verslo vertinimo ataskaitos Nr. 15-V11-02 duomenų matyti, kad vertintas turtas – UAB „G.“ akcijos ir padaryta išvada, kad UAB „G.“ 100 proc. akcijų paketo rinkos vertė 2015-12-08, taikant pajamų metodą, yra 975 949 Eur. Nors apeliantė nurodo, kad tarpinėje išvadoje nurodyta ir vienos akcijos rinkos vertė, t. y. 9 759,49 Eur, tačiau ši vertė nurodyta atsižvelgiant į visų (100 proc.) UAB „G.“ akcijų rinkos vertę. Tuo tarpu minėtoje Verslo vertės nustatymo pažymoje taip pat pažymima, kad akcijų paketo dydis gali turėti įtakos bendrovės (įmonės akcijų paketo) sandorio kainai ir dėl šio kriterijaus kaina gali skirtis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad nuo akcijų paketo dydžio priklauso galimybės daryti įtaką įmonės valdyme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes patikslintoje sutartyje numatytos pareiškėjams tenkančių akcijų paketų vertės pagrįstai nepripažintos atitinkančiomis realias rinkos kainas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas patikrino sutarties atitiktį kreditorių interesams ir pagrįstai konstatavo, kad sudaryta patikslinta sutartis dėl turto padalijimo, kai didesnės turto dalies, nesant tikslaus turto verčių nustatymo, priskyrimas pareiškėjai G. T., o pareiškėjui E. T. nenumatant už tai kompensacijos, pažeidžia E. T. kreditorių interesus ir lūkesčius. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patikslintos pareiškėjų sutarties dalies dėl turto pasidalijimo netvirtinti ir pagrįstai taikė CK 3.53 str. 4 d. nustatytas pasekmes, dėl to skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutartį palikti nepakeistą.