Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1146-393/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
e1-1146-393/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1146-393/2020Proceso Nr. 1-01-1-33753-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 2015-10-02 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2) 2016-03-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 3) 2016-12-29 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 4) 2017-10-03 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 parų areštu; 5) 2017-12-11 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui; 6) 2018-02-15 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020-08-22 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme tyčia agresyviai sugriebė E. V. už pečių ir tempdamas suplėšė jai marškinėlius, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas rankoje tris virtuvinius peilius ir juos svaidydamas į žemę, žodžiais grasino nužudyti E. V., sakydamas, kad papjaus ją, mamą, K. ir policijos pareigūnus, kai pastarieji atvyks, dėl ko nukentėjusiajai E. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis J. J., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2020-08-22 apie 17 val. jis išėjo į (duomenys neskelbtini) kaime vykusią šventę. Šventėje jis gėrė alų. Jam būnant šventėje, paskambino E. V., su kuria palaiko draugiškus santykius, ir jam pasakė, kad ji yra pas jo mamą O. J. ir prašė jo, kad sugrįžtų namo. Sugrįžęs, rado E. sėdinčią gyvenamojo namo verandoje. Jis prisėdo prie jos, bendravo. Tada nusprendė užeiti į namus pas mamą O. Kai užėjo į namus, pabendravo su mama, pabendravęs, išėjo iš kambario į verandą ir pastebėjo, kad į kiemą įvažiavo I. Š. automobilis. Išėjęs į lauką pamatė, kad į I. Š. automobilį sėda E. V., todėl pamanęs, jog ji išvažiuoja, labai supyko. Supykęs, pasiėmė akmenį ir metė jį į automobilį, pataikė į automobilio galą. Nematė, ar automobilį apgadino, tiesiog metė ir nekreipė dėmesio, ar jį apgadins, ar ne. Pamačiusi, kas įvyko, E. išlipo iš automobilio, o I. Š. išvažiavo. E. išlipus iš automobilio, jis sugriebė ją rankomis už pečių. Po to jis užėjo į gyvenamąjį namą ir pasiėmė tris nedidelius virtuvinius peilius. Iš didelio pykčio, kad E. norėjo išvažiuoti, taip pat, kai išgirdo, jog buvo iškviesti policijos pareigūnai, pasakė E. „užpjausiu tave, mamą, K., ir kai atvažiuos policija ir ją užpjausiu“. Šiuos žodžius jis pasakė būtent E., norėdamas ją tik pagąsdinti, o tuos peilius susinervinęs pradėjo mėtyti į žemę, mesdamas į E. jų netaikė. Supranta, kad jo elgesys, žodžiai privertė E. bijoti ir tikėti, kad tuos grasinimus jis įvykdys. Jis nesiekė jos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, būdamas labai supykęs norėjo ją pagąsdinti (1 t., b. l. 94-95, 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- E. V. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 1-2), kad 2020-08-22 apie 18.30 val., jai būnant pas savo draugę O. J. V. k., (duomenys neskelbtini), jos sūnus J. J. grasino jai peiliais, sakydamas ,,užmušiu tave“ ir po šių žodžių mesdamas į ją peilius, bet nepataikydamas;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 18-24), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, pažymėto Nr. 2;

- daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 27-33), kuriame užfiksuoti trys virtuviniai peiliai. Pirmasis iš apžiūrimų peilių yra 24 centimetrų ilgio, matuojant nuo geležtės galo iki kriaunų galo. Peilis turi tik vieną juodos spalvos kriauną, kita galimai yra nulūžusi. Kriauna yra juodos spalvos, plastmasinė. Apžiūrimas kitas virtuvinis peilis yra 16 centimetrų ilgio, šis peilis turi ne kriaunas, o plastmasinį, juodos spalvos kotą. Peilio ilgis matuojant nuo geležtės galo iki koto galo yra 16 centimetrų. Koto gale yra skylė, skirta peilio pakabinimui. Apžiūrimas trečiasis peilis yra identiškas antrajam, skiriasi tik jo plastmasinio koto spalva, kuri yra rožinė. Peilis yra 16 centimetrų ilgio, matuojant nuo geležtės galo iki koto galo. Koto gale taip pat yra skylė skirta peilio pakabinimui;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl grasinimo nužudyti (1 t., b. l. 37), kuriame nurodyta, kad 2020-08-22 apie 18.43 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus puola ją mušti, jau pora kartų trenkė. Atvykusius policijos pareigūnus pasitiko O. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., K. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir E. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kurie paaiškino, kad jiems būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) į namus sugrįžęs O. J. sūnus J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., be jokios priežasties ėmė kabinėtis prie savo mamos, tuomet jis iš kambario pagriebė tris peilius ir ėmė šaukti, kad papjaus savo mamą O. J.. O. J., pamačiusi sūnų su peiliais rankoje, kartu su E. V. pabėgo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, J. J. pabėgo į šalia namų esantį mišką. O. J. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas, K. V. – 1,68 promilių girtumas, E. V. – 0,93 promilių girtumas;

- nukentėjusiosios E. V. parodymais (1 t., b. l. 43-44, 46-47), kad 2020-08-22 apie 15 val. ji atėjo pas savo draugę O. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) į svečius. Jos bendravo ir nusprendė išgerti šiek tiek alaus. Namuose buvo ir O. J. sugyventinis K. V., kuris taip pat su jomis gėrė alų. Apie 19.30 val. į namus sugrįžo O. J. sūnus J. J.. J. buvo neblaivus, iškart grįžęs jis pradėjo kabinėtis prie jos, O. ir K. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Prieš J. J. grįžtant namo, ji paskambino savo draugei I. Š. ir paprašė, kad ši ją parvežtų namo. Kai tik J. J. grįžo ir pradėjo prie visų kabinėtis, maždaug po 5 minučių, atvažiavo Ina ir ji nusprendė su ja vykti namo. Jai išėjus iš namo ir einant prie automobilio, iš namo išbėgo J. J. ir pradėjo keiktis, mėtė akmenis į I. Š. automobilį. Ji mano, kad J. J. nenorėjo, jog ji išvažiuotų iš jo namų. Ji išsigando dėl tokio J. J. elgesio ir, kadangi jau buvo įlipusi į I. Š. automobilį, iš jo išlipo. Jai išlipus iš automobilio, J. J. ją stipriai griebė už jos dėvėtų marškinėlių, taip juos suplėšydamas, tačiau daugiau prieš ją smurto nenaudojo, tik keikėsi. Ją paleidęs J. nuėjo į gyvenamojo namo kambarį ir atsinešė kelis peilius. Peilius J. pradėjo svaidyti į žemę, jų netaikė mesti nei į ją, nei į K., nei į O., bet pasakė žodžius „užpjausiu tave, mamą, K. ir, kai atvyks policija, taip pat ir ją užpjausiu“. Šiuos žodžius girdėjo ji, O. ir K., dėl šių J. išsakytų žodžių jo visi labai išsigando, be to, šiuos žodžius J. J. pasakė stovėdamas prieš ją ir laikydamas rankoje peilius;

- liudytojos O. J. parodymais (1 t., b. l. 53-54, 56-57), kad 2020-08-22 apie 15 val. pas ją ir jos sugyventinį K. V. į svečius, (duomenys neskelbtini) , atėjo E. V.. E. V. atėjus, jie trise gėrė alų. Jos sūnaus J. J. tuo metu namuose nebuvo, jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime vykusioje šventėje, namo parėjo apie 18.30 val. neblaivus. Dar J. būnant šventėje, E. V. jam rašinėjo SMS žinutes, kad pastarasis pareitų, todėl galimai jis jas perskaitęs ir parėjo namo. Justinui parėjus namo, po maždaug 5 minučių, į jų kiemą savo automobiliu atvažiavo I. Š.. I. Š. kvietė E. V.. J., pamatęs, kad I. Š. atvyko, o E. V. lipa į jos automobilį, galimai pagalvojo, kad E.išvyksta, ir dėl to labai supyko. J. pradėjo mėtyti akmenis į I. Š. automobilį, jis keikėsi įvairiais žodžiais. E. V. liepė I. Š. išvažiuoti iš jų gyvenamojo namo kiemo ir Ina išvažiavo. J. su E. buvo kieme, J. vienoje rankoje laikė tris peilius, ji iš pradžių bandė nuraminti savo sūnų J., kad šis liautųsi taip elgęsis, tačiau nepavykus to padaryti, ji nuėjo į gyvenamojo namo kambarį. Jai sūnus grasinimų neišreiškė, jis labiau aiškinosi su E., ji girdėjo, kad jis sakė, kad „užpjaus“ visus, taip pat ir policijos pareigūnus. Šių žodžių iš J.ji nevertina kaip realaus grasinimo jos atžvilgiu;

- liudytojo K. V. parodymais (1 t., b. l. 64-65, 67-68), kad 2020-08-22, tikslios valandos neprisimena, jam būnant namuose kartu su O. J., pas juos svečius užėjo O. J. draugė E. V.. Jie visi trys sugalvojo išgerti, kadangi buvo šeštadienis, (duomenys neskelbtini) kaime vyko šventė, todėl išgėrę ketino į ją eiti. Tikslios valandos neprisimena, į namus parėjo neblaivus J. J.. Jis matė, kad į gyvenamojo namo kiemą atvažiavo automobilis, o J. J., būdamas kieme, pradėjo keiktis įvairiais žodžiais, kaip suprato, keikė būtent tuo automobiliu atvažiavusį asmenį ir E. V., taip pat buvusią kieme. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino. Prasidėjus konfliktui, O. J. iškvietė policijos pareigūnus. Pats žodinis konfliktas vyko tarp Justino ir Ernestos, nei jam tiesiogiai, nei O. J. negrasino. Jis girdėjo, kaip J. sakė, jog išpjaus visus, taip pat ir policijos pareigūnus, jei šie atvažiuos, tačiau jis šių grasinimų nevertino kaip realių ar išreikštų tiesiogiai jam. J. J. šiuos žodžius pasakė E. V. ir tai darė laikydamas rankoje peilius;

- liudytojos I. Š. parodymais (1 t., b. l. 75-76), kad 2020-08-22, tikslios valandos neprisimena, tačiau tai buvo po pietų, jau į vakarą, jai paskambino E. ir paprašė jos atvažiuoti pas O. J. bei ją parsivežti. Maždaug po pusvalandžio po E. skambučio ji išvažiavo į O. J. namus parsivežti E. V.. Jai įvažiavus į O. J. kiemą, iš gyvenamojo namo išbėgo E. V., kuri greit įlipo į mašiną bei pasakė greitai važiuoti atbulai. Jai išsisukus atbulai ir ketinant važiuoti į priekį, ant kelio iššoko J. J., kuris rankoje turėjo didelį akmenį. Ji suprato, kad J. J. gali mesti akmenį į automobilį, todėl sustojo ir niekur nevažiavo. Kadangi E. V. buvo atsisėdusi į automobilio galą, J. J. priėjo prie galinių durelių, jas atidarė, o E. V. išlipo iš automobilio. Išlipusi iš automobilio jai Ernesta pasakė važiuoti, o jai pradėjus važiuoti, J. J. pribėgęs iš galo metė į jos automobilį akmenį, pataikė į bagažinės dangtį ir taip automobilį apgadino. Ji išvažiavo, ir kas vyko toje sodyboje, daugiau ji nieko nežino. Tą dieną J. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, mano, kad ir E. V. buvo neblaivi.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad J. J. kaltė padarius jam inkriminuo­jamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ka­dangi kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam skirti areštą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutin­­­ka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 39-41, 43).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), teistas (1 t., b. l. 119-128), nusikaltimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 23-24), nedirbantis (2 t., b. l. 25, 26, 27).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamą veiką pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), be to, jis pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str.), ir tai yra dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Įvertinus J. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mo­­jo as­me­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – maksimalios trukmės areštas, nes pripažintina, kad ši bausmė ne pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama teisinga ir pakan­­kama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtik­rinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 str.).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. J. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tinas pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 str. 3 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peiliai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tris peilius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip menkaverčius.

Išaiškinti J. J., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytaus m.), atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesutik­da­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė