- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-1148-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15324-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2016 m. liepos 29 d. priimtą nutarimą Nr. LK-186 taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. R. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2016 m. lapkričio 30 d.2016 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-186 nutarta taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, be to, jis supranta ir pripažįsta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę ir būtinybę siekti sėkmingai integruotis į visuomenę. Nuteistasis turi realius planus ir žino, kaip juos įgyvendinti.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad tinkamai elgtis bei laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Komisija savo nutarime nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų realiai sumažinę nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pagrindo manyti, kad A. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra.Skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, oficialiai konstitucinei doktrinai bei teismų praktikai. Nuteistojo teigimu, Komisija yra priėmusi eilę nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo ženkliai didesnė, nei jam nustatyta vidutinė rizika, ir apylinkės teismas šiuos nutarimus tvirtino. Todėl skundžiamu nutarimu teismas jį atvirai diskriminavo, ką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 14 straipsniai ir 12 protokolas, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 14, 26 straipsniai. Diskriminacinė nutartis turi būti naikinama Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu.Skunde pažymima, kad nei prokuroras, nei nukentėjusysis nepateikė jokių prieštaravimų dėl jo lygtinio paleidimo, todėl, šiuo atveju, teismas sprendė ne ginčą, tačiau vienašališką teikimą. Nuteistojo teigimu, netvirtinus vienašališko teikimo, buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, teismo nešališkumo kriterijus. A. R. atkreipia dėmesį, kad bausmę jis atlieka už išdaužtą langą, padaryta žala yra pilnai atlyginta, todėl jam taikomas lygtinis paleidimas neprieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nėra pateikta aiškių ir racionalių argumentų, kodėl jam negalima taikyti lygtinio paleidimo instituto. Skunde pažymima, kad Lietuvoje pradėjus veikti „Pusiaukelės namams“, Lietuvos Respublika de facto perėjo nuo pasirinktinio lygtinio paleidimo taikymo modelio prie privalomojo lygtinio paleidimo taikymo modelio. Priešingas aiškinimas nėra suderinamas su Konstitucija. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jis ir paleistas lygtinai atliks visą teismo paskirtą bausmę su atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais. Nuteistasis taip pat cituoja kelias Kauno apygardos teismo nutartis ir prašo jomis vadovautis kaip suformuotais precedentais.Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo palikti galioti skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aukštesnysis teismas, išsamiai susipažinęs su skundžiama nutartimi, nenustatė nuteistojo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. jį diskriminuojančių nuostatų, prieštaringumo suformuotai teismų praktikai, Konstitucijai, kitiems nacionalinės bei tarptautinės teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir nepriklausomai, nepažeidžiant nuteistojo teisės į teisingą teismą, išnagrinėjo Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo A. R. tvirtinimo klausimą. Pažymėtina, jog diskriminacija laikomas teisių mažinimas arba visiškas atėmimas tam tikriems asmenims ar asmenų kategorijai dėl kokių nors požymių, pavyzdžiui, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, socialinio statuso (klasės) ir pan. Diskriminacija gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Skunde nuteistasis teigia, jog yra atvirai diskriminuojamas, todėl teisėjų kolegija vertina, jog yra kalbama apie tiesioginę diskriminaciją. Norint konstatuoti tiesioginę diskriminaciją, būtina nustatyti, kad nuteistajam A. R. yra taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. A. R. teigia, kad jo diskriminacija pasireiškia tuo, jog kitiems nuteistiesiems, kuriems nustatytas aukštesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką, buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir apylinkės teismas tvirtino tokius Komisijos nutarimus, tuo tarpu jam, su nustatytu žemesniu pakartotinio nusikalstamumo balu, lygtinio paleidimo institutas netaikomas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos balas nėra pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Ne mažiau svarbi yra nuteistojo daroma pažanga mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, todėl asmuo, aktyviai ir akivaizdžiai mažinantis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleistas, o nuteistasis, nededantis reikšmingų pastangų savo elgesio keitimui, net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikai, bus paliekamas tęsti bausmės atlikimo pataisos įstaigoje. Analizuojamu atveju A. R. yra nustatyta vidutinė (70 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo charakteristika neduoda pagrindo išvadai, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors A. R. teigia, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka tik už lango stiklo išdaužimą, t. y. nesunkų nusikaltimą, tačiau socialinio tyrimo išvada liudija, kad chuliganiški, viešąją tvarką pažeidžiantys veiksmai nėra atsitiktiniai, viešosios tvarkos nepaisymas nuteistajam yra būdingas nusikalstamas modelis. Pažymėtina ir tai, kad A. R. nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu, taigi, jau beveik dešimtmetį jo antivisuomeninės nuostatos nesikeičia, daromi iš esmės analogiški pažeidimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad įvairios bausmės atlikimo lengvatos A. R. anksčiau buvo taikytos, tačiau jos nebuvo efektyvios: bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistasis pažeidė, lygtinio paleidimo laikotarpiu nusikalto, taigi, taikytas švelnesnis bausmės atlikimo režimas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo neatgrasino. Todėl darytina išvada, jog nuteistojo pavyzdingas elgesys nėra pastovus, sukontroliuoti savo agresijos protrūkius A. R. pavyksta tik epizodiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, be to, A. R. yra smurtavęs kitų asmenų atžvilgiu apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio vartojimo poveikį nuteistasis sumenkina, su tuo susijusias problemas ignoruoja. Programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, A. R. nedalyvauja. Nors pataisos namuose vartojant psichiką veikiančias medžiagas jis nepastebėtas, tačiau tai nepaneigia turimos alkoholio vartojimo problemos ir šio kriminogeninio veiksnio sukeliamų padarinių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad apsvaigęs nuo alkoholio A. R. praranda savitvardą, elgiasi impulsyviai, jam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Nepaisant to, atsakomybę už savo netinkamą elgesį nuteistasis linkęs perkelti aplinkai, situacijai, alkoholiui. Taigi, A. R. stokoja gebėjimo identifikuoti turimas problemas ir efektyviai jas spręsti. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis pageidauja būti paleistas lygtinai jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, taigi, turi būti atsižvelgiama į būsimą gyvenamąją aplinką, t. y. ar ji atitinka intensyviai priežiūrai keliamus reikalavimus. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad paleistas lygtinai A. R. vyktų gyventi tuo pačiu adresu kaip ir prieš suėmimą, t. y. pas savo šeimą, tačiau atsakymai iš policijos ir Probacijos tarnybos apie gyvenimo sąlygų tinkamumą ir priėmimą nuteistojo gyventi kartu, nėra gauti. A. R. santuokos nėra sudaręs, iki suėmimo gyveno su sugyventine bei jų abiejų mažamete dukra. Taigi, nors pats nuteistasis teigia palaikantis gerus ryšius su visais artimaisiais ir šeimos nariais, tačiau šių duomenų nepakanka spręsti, ar nuteistasis, paleistas lygtinai, iš tiesų turės pastovią gyvenamąją vietą.Nors bausmės atlikimo metu A. R. laikosi vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nėra baustas, tačiau pataisos įstaigos darbuotojų yra stebima dviprasmiška nuteistojo nuostata jo priežiūros atžvilgiu. Be to, A. R. toleruoja nuteistųjų subkultūras, pasiduoda aplinkinių įtakai, savo tvirtos nuomonės dėl neformaliųjų nuteistųjų tradicijų neturi, lengvabūdiškai prisitaiko prie esamos situacijos. Taigi, nuteistajam būtina gerinti savęs pažinimą, suprasti ir kitų asmenų požiūrį, kurti geresnius santykius su aplinka, stengtis įgyti konfliktų sprendimo įgūdžių, siekti suvokti netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais ir pasirinkti tinkamus (konstruktyvius) elgesio modelius. Šiuo metu nuteistajam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, socialinė aplinka, agresyvus elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai, vertybinės nuostatos. Šiems veiksniams mažinti nuteistasis nededa didelių pastangų, bausmės atlikimo metu A. R. skaito spaudą, žiūri televiziją, klausosi muzikos, žaidžia stalo žaidimus, t. y. nors ir renkasi socialiai priimtiną laisvalaikio leidimo būdą, tačiau socialinei reabilitacijai didelio dėmesio neskiria, kas verčia abejoti jo sėkminga probacija. Vien tai, jog nuteistasis yra išreiškęs norą mokytis bei dirbti, nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Šiuo metu A. R. nei dirba, nei mokosi, todėl vertinti jo pasiryžimą kelti savo kvalifikaciją, išsilavinimą, o tuo pačiu ir galimybes įsidarbinti, nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neatsveria neigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu skiriant individualizuotą bausmę, yra pasiekti. Kadangi A. R. daroma pažanga nėra itin akivaizdi, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.