Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-11 · Administracinė byla Nr. I-898-342/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-11
Bylos Nr.
I-898-342/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02623-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Atsakovas
M.P.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-898-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02623-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant atsakovės M.P. atstovui R.P.,

2016 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikslintą prašymą atsakovei M.P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) patikslintu prašymu (b. l. 17-18) prašo priteisti iš atsakovės 309,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2015-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjo patikslintą prašymą. Paaiškino, jog jo motina M.P. kartu su tėvu 1999 metais įsigijo sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Sandėlyje nevykdoma jokia komercinė veikla, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas sandėliui vietinę rinkliavą apskaičiuoja taikydamas tarifą, skirtą sandėliavimo paskirties pastatui, kuriame vykdoma prekyba. Paaiškina, jog sandėlyje 2009-2015 metais nebuvo sudaryta sutartis su elektros teikimo ir vandens tiekimo įmonėmis, ir elektra nebuvo naudotasi, taip pat objekte nėra vandens įvado.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).

Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 4) patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas, tačiau pareiškėjos duomenimis, sandėlio adresas – (duomenys neskelbtini)). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Pagal pareiškėjo 2015-12-13 KRATC pažymos Nr. (8.2)-5R-4237 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo (b. l. 3,6) duomenis nustatyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (42,650 (atsakovės nuosavybės teise valdomo turto dalis) x 1,30 Eur (sandėliavimo paskirties objektui, kuriame vykdoma prekyba, nustatyta metinė rinkliava nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, 2008-12-23 sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 9 punktas, 1,10 Eur (2012-10-23 sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 8 punktas, galiojo nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 ir 0,79 Eur (2014-10-23 sprendimo Nr. Nr. T2-274 1 priedo 8 punktas). Teismas pažymi, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma prekyba. Priešingai, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) 2016-04-29 pažymas Nr. 24 ir Nr. 25 (b.l. 45-46), iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2015-12-31 (t.y. laikotarpiu, už kurį pareiškėja formuluoja reikalavimą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą), elektra ir vanduo nebuvo tiekiami, nebuvo sudarytos elektros energijos tiekimo ir vandens tiekimo sutartys. Tokie faktiniai duomenys paneigia pareiškėjo prašymo reikalavimo pagrįstumą, t.y. reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą už objektą – sandėlį, kuriame vykdoma prekybos veikla. Atsakovės atstovas pripažino, jog jo motina nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, pripažino ir pareiškėjos teisę apskaičiuoti vietinę rinkliavą ir apmokestinti vietine rinkliava objektus, tačiau nesutinka, jog ginčo objektui vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama kaip sandėliavimo objektui, kuriame vykdoma prekyba. Aukščiau nurodytų faktinių ginčo situacijos aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad ginčo rinkliavą pareiškėjas apskaičiavo tik formaliai, t.y. remdamasis tik kai kuriais viešojo registro duomenimis, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, kodėl objektas apmokestinamas vietinės rinkliavos tarifu, skirtu sandėliams, kuriuose vykdoma prekyba, t.y. neatsižvelgdamas į ginčo objekto paskirtį.

Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo teiginiais, jog ginčo objektas – sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), neapmokestinamas vietine rinkliava, kadangi laikotarpiu nuo 2009-2015 m. juo nebuvo naudotasi. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-206 patvirtino kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (ankstesnė redakcija 2011 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. AD1-154, 8.3 punktas), kurio 8 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį(-ius) nekilnojamąjį turtą(-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta Nulinė metinė Vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: 8.1. AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus nagrinėja Miesto ūkio departamentas (11 punktas). Byloje nenustatyta, jog atsakovė tokia tvarka pasinaudojo ir prašymus teikė KRATC, šios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir juridinių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nepagrįstai iš atsakovės M.P. reikalauja priteisti 309,85 Eur už sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini) (vietinė rinkliava apskaičiuojama kaip sandėliavimo paskirties pastatui, kuriame vykdoma prekyba) vietinės rinkliavos už 2009-01-01 iki 2015-12-31 laikotarpį, todėl prašymas dėl ginčo nesumokėtos ginčo rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Vertinant išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad ginčo rinkliavos suma pareiškėjo apskaičiuota nepagrįstai ir neteisėtai, taigi turi būti jo apskaičiuota iš naujo, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo ir Nuostatų normomis (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 išaiškino, jog atliekų tvarkymo centrams yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jie iš esmės vykdo savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl atliekų tvarkymo centrų prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Remiantis apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika darytina išvada, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjui grąžintinas 2016-01-19 sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 4 str. 6 d. ir 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei M.P. dėl 309,85 Eur vietinės rinkliavos už 2009-01-01 iki 2015-12-31 laikotarpį priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigoti pareiškėją, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo, Nuostatų nuostatomis, reglamentuojančiomis rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, administravimą, surinkimą bei apskaičiavimą, iš naujo apskaičiuoti vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2016-01-19 mokėjimo pavedimu Nr. 60 administracinėje byloje Nr. I-898-342/2016 sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė