Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-55-365/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
II-55-365/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-3403/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 52.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties G. D. – A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-5619“ buvo nutarta, kad automobilis sugadintas ne dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo ir, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta.

Šalies argumentai

G. D. – A. skundu kreipėsi į teismą ir prašė jį išnagrinėti bei priimti sprendimą. Skunde paaiškino, kad važiuojant pro pakeliamus valdomus vartus, apsaugininkas nuleido užtvarą, kuri kliudė jos vairuojamą automobilį ir jį apgadino. Apsaugininkas aiškino, kad užtvaras pradėjo leistis dėl netvarkingo valdymo mygtuko. G. D. – A. teigimu, saugos darbuotojai jai ir kitiems gyventojams, besinaudojantiems keliu, priklausančiu akcinei bendrovei (toliau – ir AB) ,,Lietuvos geležinkeliai” valdomam žemės sklypui su nustatytu servitutu, nuolatos sudaro kliūtis. Minėtas užtvaras stovi neteisėtai, jis turėjo būti nukeltas jau 2008 m. Kiti automobiliai minėtą dieną nekliudomi pravažiuodavo pro užtvarą, užtvaro valdymo įranga negedo, todėl teigė, kad paaiškinimas apie netvarkingą valdymo mygtuką tėra išsisukinėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi G. D. – A. skundą tenkino ir Institucijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą ,,Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-5619” panaikino ir grąžino medžiagą dėl 2010 m. spalio 1 d., apie 08.05 val., (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusio įvykio papildomam aplinkybių tyrimui ir tinkamam veikos kvalifikavimui. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, tiriant įvykio aplinkybes, buvo būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių nusileido užtvaro mygtukas ant važiuojančio automobilio ir sugadino šį automobilį. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai visiškai patikėjo apsaugos darbuotojo paaiškinimu, nesiteikę patikrinti ar tvarkingas užtvaro jungiklis, ar tikėtina aplinkybė, jog užtvaras pats ėmė leistis. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog užtvaro jungiklis buvo netvarkingas ir pats įjungė nusileidimo mechanizmą, nepatikrinta, nukentėjusiosios versija, kad apsaugos darbuotojas tyčia įjungė užtvaro nuleidimo jungiklį, nepaneigta, todėl išvada, jog nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nepagrįsta. Nurodė, kad priklausomai nuo nustatytų aplinkybių padaryti veiksmai gali būti kvalifikuojami ir kaip svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ str.). Teismas padarė išvadą, jog prieštaravimams pašalinti, taip pat užtvaro savaiminio nusileidimo priežasčių išsiaiškinimui ir visoms bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti reikalinga atlikti papildomą tyrimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba palikti galioti Institucijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą. Teigia, jog prie išvados, kad Institucijos procesinis sprendimas buvo priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas priėjo besivadovaudamas G. D. – A. ir jos vyro B. A. teisme duotais parodymais. Pažymi, kad kiti eismo įvykio dalyviai – apsaugos darbuotojas I. Ž. ir eismo įvykį užfiksavęs Institucijos pareigūnas – teisme apklausti nebuvo. Akcentuoja, kad priimdamas procesinį sprendimą teismas turėjo remtis įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Atsiliepimas

AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą išreiškia sutikimą, kad Institucijos skundas būtų tenkintas įstatymų numatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucija 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu, vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenustačiusi KET pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė ir pasiūlė G. D. – A. žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi Institucijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikino ir grąžino medžiagą dėl 2010 m. spalio 1 d., apie 08.05 val., (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusio įvykio papildomam aplinkybių tyrimui ir tinkamam veikos kvalifikavimui. Institucija su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad teismas, besiremdamas įrodymų visuma, o ne G. D. – A. ir jos vyro B. A. teisme duotais parodymais, turėjo priimti atitinkamą sprendimą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad Institucija administracinės bylos teiseną nutraukė nenustačiusi KET pažeidimo. Su tokia Institucijos išvada teisėjų kolegija sutinka. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju išsamus įvykio tyrimas dėl kito galbūt padaryto teisės pažeidimo nebuvo atliktas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, nesant KET pažeidimo sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau minėto nutarimo rezoliucinė dalis yra keistina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties rezoliucinė dalis taip pat keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„G. D. – A. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-5619“ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„1. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nutraukti.

2. Pasiūlyti žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

3. Perduoti medžiagą Vilniaus vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimui dėl kitų galimų teisės pažeidimų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius