Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-23-1367, kuriuo buvo atsisakyta taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. vasario 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą ir jam paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimą 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą - galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 1 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 2 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-1367 netaikyti nuteistajam M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra vis dar vidutinė. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei jos dinamiką atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje, stebima, jog rizika, lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, išliko nepakitusi, t. y vidutinė. Pažymėtina, kad nuteistasis struktūruotoje aplinkoje ne visuomet geba laikytis nustatytų taisyklių. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu 2 kartus pažeidė kalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, 1 kartą baustas drausmine tvarka, neskatintas, kas rodo, kad net laisvės atėmimo bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nedaro, nuteistasis pažeidinėja nustatytą tvarką, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas. Tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad asmuo turi didelių finansinių išsipareigojimų (išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 121836,00 Eur, išieškota suma 901,00 Eur, savanoriškai dengė skolas 0,00 Eur.). Asmens įvykdyta nusikalstama veika yra finansinio pobūdžio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia gausiai nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai bei apsauginių veiksnių nebuvimas. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nustatytas kaip vidutinis. Toks rizikos vertinimas yra atliktas antrąjį kartą, rizika, lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, išliko nepakitusi. Toks rizikos vertinimas ir jos stabilumas teismui nesudaro pagrindo spręsti dėl materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimo, tai yra rizika nėra vertinama kaip žema, o ir nestebimos akivaizdžios pastangos tokią riziką mažinant. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vyrauja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu, ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo elgesyje nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys. Tokiu būdu nėra nustatytas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui ir, šiuo metu, dar negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir šiuo metu nėra identifikuojamų didelės žalos rizikos požymių. Įkalinimo įstaigoje nedirba, nurodo, jog bausmės atlikimo metu jam finansiškai padeda mama ir sugyventinė. Vertinimo metu, nuteistasis nurodo, jog iki laisvės atėmimo bausmės pajamas pragyvenimui gaudavo iš gaunamo oficialaus atlyginimo, taip pat nurodo, jog finansiškai studijuojant padėjo tėvai. Nuteistasis teigia, jog šių pinigų jam užtekdavo pagrindiniams poreikiams patenkinti, tačiau pripažįsta, jog neturi santaupų. Nustatyta, kad išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 121836,00 Eur. - išieškota suma 901,00 Eur. Savanoriškai dengė skolas 0,00 Eur. Apibendrinant galima teigti, jog asmuo iki laisvės atėmimo galimai susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu ir lėšų valdymo kompetencijos stoka. Asmens įvykdyta nusikalstama veika yra finansinio pobūdžio. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas bei turimų finansinių įsipareigojimų dengimas. Pažymėtina, jog nuteistasis palaikė glaudžius santykius su šeimos nariais ir prieš įvykdant nusikalstamą veiką, tad šių ryšių negalima būtų įvardinti kaip apsauginio veiksnio. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, jog nuteistasis ne visuomet yra linkęs elgtis pagal nustatytus reikalavimus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu 2 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, 1 kartą baustas drausmine tvarka, neskatintas. Paskutinį kartą, drausmine tvarka baustas 2024 m. sausio 5 d., nuobauda galiojanti. Siekiant valdyti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką yra svarbu išlaikyti bei didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimu, iki šio nuteistasis lankė ir baigė 5 grupinių užsiėmimų kursą laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 24 d. Apibendrinant, galima teigti, kad nuteistojo vertybinės nuostatos asocialumu nepasižymi, tačiau tam tikros nuteistojo neigiamos elgesio apraiškos, suponuoja prielaidas apie asmeniui buvusias būdingas tam tikras nuostatas bei priimtų taisyklių ignoravimą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. R. neatliktos bausmės dalis, skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2 metai ir 6 mėnesiai 24 dienos– įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo skunde nurodytų motyvų kontekste, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis nededa pastangų siekdamas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, priešingai net ir elgiasi negatyviai jam taikomų ribojimų atžvilgiu, nes kaip nurodyta aukščiau, sąlyginai neseniai pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tokiu būdu demonstruodamas nihilistinį požiūrį jam taikomų ribojimų atžvilgiu, o įvertinus ir tai, kad lygtinis paleidimas yra nuteistajam taikomų ribojimų ir jo pareigų visuma, dabartiniame pataisos proceso etape, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-23-1367 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.