Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47887-22, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. birželio 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2014 m. rugsėjo 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2014 m. spalio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2015 m. liepos 14 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi 2015 m. liepos 14 d. ir 2015 m. vasario 23 d. nutartys pakeistos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metai 7 mėnesiai;

4) 2015 m. birželio 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir 2015 m. vasario 23 d. nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metai 4 mėnesiai 7 dienos, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 4 mėnesiai, ši nutartis 2017 m. kovo 6 d. nutartimi pakeista, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai;

5) 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6) 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2018 m. kovo 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiai, 2018 m. spalio 17 d. paleistas bausmę atlikęs;

7) 2019 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8) 2020 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų;

9) 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. J. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino E. K. priklausantį turtą, jis tyčia daužydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sulankstė E. K. buto durų varčią ir staktą, turto vertė – 250 Eur, smūgiuodamas rankomis sulaužė du stalus, t. y. išlaužė vieno stalo koją su medžiu, turto vertė – 111 Eur, taip pat išlaužė kito stalo koją ir dviejose vietose sukapojo stalviršį, turto vertė – 191 Eur, nenustatytu aštriu daiktu subraižė kambario sieną, turto vertė – 150 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. K. 702 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis G. J. kaltę visiškai pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. jis vis skambindavo ir rašydavo E. K. dėl bendrabučio ketvirto aukšto koridoriaus remonto, už kurį visi kartu turėjo sumokėti. Jis buvo jau susipirkęs visas reikalingas medžiagas koridoriaus remontui, bandė pakalbėti ir su E. K. dėl bendrabučio koridoriaus remonto, bet jis nekėlė nei telefono, nei atsakė į jo siųstas žinutes, taip pat E. dėl koridoriaus remonto jis rašė ir į socialinį tinklą „Facebook“, tačiau ir ten jis neatsakė ir pinigų už koridoriaus remontą neatidavė. 2022 m. lapkričio 10 d. jis išgėrė tris 0,5 l talpos butelius alaus ir apie 2.30 val. nuėjo į E. K. butą. Jis žinojo, kad E. savo butą (duomenys neskelbtini) yra išnuomojęs dviem žmonėms. Jis buvo labai piktas ir nepamena, kad vyko prie E. K. buto. Ar jam duris kas atidarė, ar jis pats jas išlaužė, jis neatsimena. Pamena tik, kad bute buvo du žmonės, o jis, susinervinęs dėl to, kad E. K. neatidavė jam pinigų už jo pirktas medžiagas koridoriaus remontui, iš to įniršio pradėjo viską trankyti ir laužyti E. K. bute, nes žinojo, kad tik taip E. K. atvyks į savo butą ir jis galės su juo pakalbėti. Jis neturėjo tikslo E. K. bute tuo metu gyvenančius žmones, t. y. A. Ž. ir K. Č. išgąsdinti, jis jiems nieko nedarė, jo tikslas buvo tik išsikviesti E., o savo tikslą nusprendė pasiekti, sulaužydamas jo daiktus, t. y. sugadindamas E. K. buto duris, du stalus ir subraižydamas sieną. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

2022 m. gruodžio 13 d. „ePolicija“ portale gautas pareiškėjo E. K. pranešimas, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 0.49 val. (duomenys neskelbtini) sugadintos durys, siena, baldai, tuo padaryta 450 Eur turtinė žala, reiškia 1 000 Eur civilinį ieškinį; įvykio kaltininkas – asmuo, vardu G.. Dėl įvykio jis 2022 m. lapkričio 10 d. skambino numeriu 112, įvykio registracijos Nr. 0122000666010.

Policijos registruojamų įvykių registre įvykio ROIK 0122000666010 kortelėje užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 11.49 val. BPC gautas E. K. telefoninis pranešimas dėl to, kad nakties metu į pranešėjo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), būnant nuomininkams namuose, įsibrovė kaimynas, kuris sulaužė baldus ir pasišalino. Į pranešimą reagavusiems policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitikę bendrabučio kambario nuomininkai A. Ž. ir Č. K. nurodė, kad naktį atėjęs kaimynas iš (duomenys neskelbtini) kambario sugadino buto duris, du stalus ir sieną. Į kambarį atvykus savininkui E. K., nuėjus į (duomenys neskelbtini)kambarį, ten rastas G. J. pripažino, kad sugadino (duomenys neskelbtini) kambario duris ir kitus daiktus, nurodė, kad jis negalėjo susisiekti su E. K., todėl nuėjo jo kontaktų ieškoti pas nuomininkus ir supykęs taip pasielgė. G. J. gailėjosi dėl savo padarytų veiksmų, sutiko E. K. atlyginti žalą, todėl E. K. pareiškimą rašyti atsisakė. Pretenzijų niekas neturi. Filmuota B0F1EC5F1086 ir B0F1EC6196C4.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nurodyta, kad sugadinta buto metalinių durų rankena, užraktas ir vyriai, varčia sulankstyta; kambaryje prie dešinės sienos stovinčio stalo viena koja yra atremta į sieną; ant sienos yra apvalus veidrodis, virš kurio matomi sienos tinko ir dažų pažeidimai; kambaryje prie lango, ant grindų apverstas baltos spalvos stalas, kurio viena koja nulūžusi, stalviršyje yra dvi kiauryminės skylės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad turi butą (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojęs su visais jame esančiais baldais. 2022 m. lapkričio 10 d. bute gyvenantis vyriškis, kurio duomenų neatsimena, telefonu pranešė jam, kad apgadintos jo buto durys. Jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją. Nuvykęs į butą pamatė, kad apgadintos jo metalinės durys, matėsi, kad į duris buvo daužoma, jos buvo įlenktos ir neužsidarė. Kambaryje buvo apgadinti du stalai, vieno medinio baltos spalvos stalo sulaužyta viena atrama ir stalčiaus viršutinėje dalyje, ant kurio dedasi daiktai, buvo dvi skylės. Kito stalo sulaužyta atrama. Taip pat sienoje, aplink prie sienos pritvirtintą apvalų veidrodį, kažkokiu aštriu daiktu buvo apvalus įbrėžimas apie 3 m ilgio. Jo bute gyvenantis vyriškis nurodė, kad tai padarė kaimynas, vardu G., gyvenantis bute (duomenys neskelbtini). Su atvykusiais policijos pareigūnais nuėjo pas G., kuris pripažino, kad tai jo darbas, nes jis buvo piktas, kadangi darė bendrojo naudojimo koridoriaus remontą ir jis (E. K..) neturėjo laiko užvežti jam pinigų – 60 eurų už bendrojo naudojimo koridoriaus remontą. Sugadinto jam priklausančio turto vertė yra: durys – 250 Eur vertės, siena – 150 Eur remonto darbai, vieno sugadinto stalo vertė yra 191 Eur, kito – 111 Eur. Jam padarytą turtinę žalą G. J. atlygino pilnai, G. jo atsiprašė, jis G. atleido. Pretenzijų dėl sugadinto turto G. J. neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. C. parodė, kad jis prieš 2022 m. lapkričio 10 d. įvykį atidavė E. K. baltos spalvos stalą. Iš pradžių stalą jis buvo paskolinęs, tačiau vėliau nusprendė tą stalą atiduoti. Įvykio metu stalas buvo apgadintas – jo koja išlaužta ir dviejose vietose sukapotas stalviršis. Dėl stalo jokių pretenzijų jis neturi ir neturės ateityje, nes tai yra E. K. turtas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad jis su Č. K. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 10 d. apie 2.30 val. išgirdo beldimą į buto duris. Č. K. atidarė buto duris, atėjo kaimynas vardu G., daugiau duomenų jo nežino, ir klausė buto savininko telefono numerio, kažką kalbėjo apie bendro naudojimo koridoriaus remontą ir pinigus. Č. K. pasakė kaimynui G. buto savininko telefono numerį. G., būdamas pas juos bute, skambino buto savininkui, kuris neatsiliepė. Tada G. supyko, jis ranka daug kartų trenkė į buto, kuriame jie gyveno, duris iš abiejų pusių. Po to G. ant stalo rado įrankį, tiksliai nepamena šakutę ar peilį, ir minėtu daiktu ant sienos, aplink apvalų, prie sienos pritvirtintą veidrodį, įspaudęs į sieną, nubrėžė apskritimą. Būdamas kambaryje, G. priėjo prie vieno stalo, kumščiu trenkė į stalo stalviršį ir po smūgio, kiek atsimena, stalviršyje atsirado dvi skylės. G., kiek atsimena, sulaužė nurodyto stalo ir dar kito stalo kojas. Kaip sulaužė stalo kojas, jis neatsimena. G. išsivedė atėjusi į butą jo sutuoktinė. Toks G. J. elgesys jam streso nesukėlė, tiesiog buvo pasimetęs. Ryte, apie 9–10 val. jis apie įvykį informavo buto savininką telefonu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Č. K. parodė, kad jis su bendradarbiu A. Ž. nuomoja butą (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra E. K.. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 2.30 val. pas juos atėjo iš matymo pažįstamas G., pasakė, kad atėjo pinigų už koridoriaus remontą. Jis G. pasakė, kad už koridoriaus remontą turi susimokėti buto savininkas E. K.. Tada G., nieko nesakęs, pradėjo laužyti buto duris, jis sulaužė du stalus ir su šaukštu padarė įbrėžimą sienoje. Sulaužęs daiktus E. K. bute, G. išėjo iš buto nieko nesakęs. Nei jam, nei jo draugui, su kuriuo gyveno bute, G. netrenkė, jam pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. J. parodė, kad su G. J. kartu 5 metus gyveno bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 10 d. įvykio, kada G. sugadino kaimyno turtą, ji nematė, tačiau girdėjo kaip G. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 2.30 val.. beldėsi į (duomenys neskelbtini) buto duris. Po to ji girdėjo G. riksmus ir girdėjo kaip kažką trankė (duomenys neskelbtini) bute. Ji iškart išėjo į koridorių ir bandė G. raminti. Kas vyko bute (duomenys neskelbtini), ji nematė, nes į butą nėjo, stovėjo tik koridoriuje. Ji girdėjo ir (duomenys neskelbtini) bute esančių nuomininkų balsus, jie kalbėjosi su G. J.. Praėjus 10 minučių po to, kai triukšmavo (duomenys neskelbtini) bute, G. grįžo į namus. Pas G. J. po minėto įvykio nieko neklausė, nes jis buvo supykęs dėl to, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas E. K. jam skolingas pinigų už ketvirto aukšto koridoriaus remontą. Prieš minėtą įvykį, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, G. J. išgėrė 2 butelius po 0,5 l alaus ir jai pasakė, kad jis vienaip ar kitaip išsikvies E. K., tačiau šis jo skambučius ignoravo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad G. J. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. J. tyčia sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajam E. K. priklausančio buto duris, kambario sieną, du stalus, dėl ko atsirado padariniai – nukentėjusiajam padaryta 702 Eur dydžio turtinė žala. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, tačiau jis nesutiko su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme, prašė paskirti jam baudą, kurią galės sumokėti iš gaunamo atlyginimo.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. G. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę. Tačiau jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis – recidyvistas, ši aplinkybė sunkina atsakomybę, taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Baustas administracine tvarka. Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis neįrašytas į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą. Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Tuo vadovaujantis ir įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina 75 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Atkreipiamas dėmesys, kad prokurorė siūlo skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, tačiau pagal BK 46 straipsnio 1 dalį viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka, šiuo gi atveju G. J. pareiškė, kad jis su viešųjų darbų bausme nesutinka.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas keturių mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis turi sumokėti jam paskirtą baudą (Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini) straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 75 MGL dydžio (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad G. J. privalo paskirtą 2 500 Eur baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.