Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1749-777/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
e2S-1749-777/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10072-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
UAB „EMTC Machinery“
Atsakovas
Danir
Advokatai
Laurynas Didžiulis
Kategorijos

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1749-777/2015

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-10072-2015-9) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.6.1.2.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „EMTC Machinery“, atstovaujamos advokato Lauryno Didžiulio, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EMTC Machinery“ ieškinį atsakovui Danir 19, SIA, dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2015-08-20 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 040 Eur baudą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-21 patikslintą ieškinį priėmė, nustatė atsakovui 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimui į ieškovės patikslintą ieškinį. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, t. y. patikslintas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu ir 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas), išsiųsti į Latvijos Respublikos gaunančiąją agentūrą su prašymu įteikti procesinius dokumentus atsakovui. 2015-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme iš Latvijos Respublikos gaunančiosios agentūros gautas Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog adresatas (atsakovas) atsisakė priimti dokumentą dėl kalbos, kuria jis parengtas. Kartu su grąžintais procesiniais dokumentais buvo pateikta Reglamento II priede esanti tipinė forma, informuojanti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jei nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų. Šioje tipinėje formoje atsakovas nurodė, jog pasinaudodamas Reglamento 8 straipsnyje numatyta teise gautus dokumentus grąžina, nes jam suprantama kalba, į kurią turėtų būti išversti procesiniai dokumentai, yra latvių. Kadangi atsakovui teisė reikalauti dokumentų, išverstų į jam suprantamą kalbą, yra įtvirtinta Reglamente, o civilinės bylos nagrinėjimas neįteikus atsakovui ieškinio nėra galimas, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovė yra Latvijos įmonė, o ieškovės teismui pateikti dokumentai surašyti ne latvių, o rusų kalba (vienas iš priedų – 2014-05-21 atstovavimo sutartis – anglų ir lietuvių kalba), nusprendė, jog ieškovė turėtų pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į latvių kalbą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į latvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį panaikinti, pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti procesinius dokumentus bei paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė nurodo, jog teikdama ieškinį, pateikė teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą, t. y. rusų kalbą. Ieškovės teigimu, tiek šalių sudaryta sutartis, tiek šalių susirašinėjimas (korespondencijos tvarkymas) vyko rusų kalba, be to, šalių sudarytos sutarties 8.1. punkte nustatyta, kad arbitražo proceso kalba – rusų kalba. Ieškovės nuomone, atsakovui rusų kalba yra puikiai suprantama, procesinius dokumentus atsakovas atsisakė priimti nepagrįstai, tokiu būdu atsakovas piktnaudžiauja procesu, todėl jam turėtų būti taikomos CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesu teisinės pasekmės, t. y. skiriama bauda. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis prieštarauja Reglamento nuostatoms ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įpareigojant ieškovę pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į latvių kalbą.

Teismo procesinių dokumentų įteikimą Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Latvijos Respublikoje, reglamentuoja 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Pagal šio Reglamento 8 straipsnio 1 dalį gaunančioji agentūra, naudodama Reglamento II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jei nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų.

Atsakovui siųstas ieškinys ir jo priedai su vertimais į rusų kalbą buvo grąžinti nurodant, kad atsakovui suprantama kalba yra latvių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ištaisyti ieškinio trūkumus – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į latvių kalbą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra Latvijos įmonė, todėl, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 111, 113 straipsniai).

Apeliantės teigimu, atsakovas supranta rusų kalbą, nes šia kalba pasirašė šalių sudarytą sutartį, rusų kalba tarp šalių vyko susirašinėjimai, be to, šalių sudarytos sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, kad arbitražo procesas vyktų rusų kalba, todėl atsakovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais. Aplinkybės, kad šalių Krovinių gabenimo tarptautinio susisiekimo kelių transportu ir ekspedijavimo paslaugų sutartis (toliau – sutartis) buvo sudaryta rusų kalba, susirašinėjimas tarp šalių vyko rusų kalba, nereiškia, jog atsakovui rusų kalba bus suprantamos ir užsienio šalies teisminės procedūros bei procesiniai dokumentai. Nors apeliantė teigia, jog sutarties 8.1. punkte numatyta arbitražo, kuris laikytinas alternatyva teismui ir jame reikalingas tokio paties lygio kalbos mokėjimo laipsnis kaip ir teisme, kalba – rusų kalba, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui neatsakius į Rygos tarptautinio arbitražo teismo pranešimus apie arbitražo teismo proceso pradžią ir nepatvirtinus sutikimo, kad šalių ginčas būtų nagrinėjamas Rygos tarptautiniame arbitražo teisme, arbitražo teismo procesas buvo nutrauktas. Pastaroji aplinkybė nepaneigia prielaidos, jog viena iš priežasčių, dėl kurios atsakovas neatsakė į Rygos tarptautinio arbitražo teismo pranešimus ir nepatvirtino sutikimo, kad šalių ginčas būtų nagrinėjamas arbitražo teisme, galėjo būti nepakankamas sutarties 8.1. punkte numatytos arbitražo kalbos (rusų kalbos) mokėjimas.

Apeliantė nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijai. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, jog ESTT 2008-05-08 byloje Nr. C14/07 (Weiss) išnagrinėjo tam tikrus praktinius teisės atsisakyti priimti dokumentus aspektus. Šioje byloje ESTT buvo paprašyta priimti sprendimą dėl to, koks vaidmuo tenka adresato ir pareiškėjo sulygtai sąlygai, pagal kurią adresatas sutiko, kad susirašinėjimas tarp šalių vyktų dokumentus perduodančios valstybės narės kalba. ESTT nusprendė, kad tokia sąlyga neleidžia daryti prielaidos, kad adresatas moka tą kalbą, bet, nepaisant to, tai yra įrodymas, į kurį teismas gali atsižvelgti nuspręsdamas, ar adresatas supranta dokumentus perduodančios valstybės narės kalbą. ESTT yra nurodęs ir tai, jog Reglamentu nustatomas tiesioginio teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo tarp valstybių narių principas taikomas siekiant pagerinti ir paspartinti teismines procedūras ir užtikrinti gerą teisingumo administravimą (žr. Sprendimo Leffler, C‑443/03, EU:C:2005:665, 3 punktą). Tačiau šių tikslų negalima siekti kaip nors susilpninant dokumentų adresatų teisę į gynybą, kylančią iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (žr., Sprendimo Alder, C‑325/11, EU:C:2012:824, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Atsižvelgiant į šiuos ESTT išaiškinimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties kalba, sutartyje numatyto arbitražo proceso kalba bei šalių susirašinėjimo kalba leidžia daryti prielaidą, jog rusų kalba atsakovui buvo priimtina šalių tarpusavio sutartiniuose santykiuose, ūkinės veiklos vykdyme, tačiau nesudaro pagrindo preziumuoti, jog rusų kalba atsakovui yra pakankamai suprantama ir teisminiame šalių ginčo nagrinėjimo procese. Pažymėtina ir tai, jog nei pradiniame ieškinyje, nei pirmosios instancijos teismo priimtame patikslintame ieškinyje nebuvo nenurodyti ieškinio ir jo priedų vertimų ne į oficialią Latvijos Respublikos, t. y. latvių, kalbą, o į rusų kalbą, pateikimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas, atsisakydamas priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, išverstus į rusų kalbą, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl to apeliantės prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovę išversti procesinius dokumentus į latvių kalbą, kad juos galėtų įteikti atsakovui. Pažymėtina, kad ieškinio patenkinimo atveju šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė