Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą. 2012 m. spalio 2 d., bausmę atlikęs,

2. 2015 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu. 2016 m. rugpjūčio 25 d. bausmė atlikta,

3. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 270 valandų visuomenės labui, dirbant kas mėnesį po 30 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 180 valandų. 2020 m. rugsėjo 3 d., bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2020 m. liepos 28 d., apie 18.15 val., būdamas garažų masyvų teritorijoje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su broliu G. K. metu, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia vieną kartą koja spirdamas į galvos kairės pusės plaukuotą sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmą.

M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 28 d. buvo neblaivus ir gėrė jau apie dešimtą dieną. Kokiu laiku neprisimena, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jo brolis G. K.. Jie su broliu ginčijosi dėl turtinių dalykų. Paaiškino, kad tuo metu namuose buvo ir jo mama, tačiau į konfliktą nesikišo. Brolis kažkur išėjo, nepasakęs, kur. Tuomet jis išėjo į garažą ir prie jo pamatė, kad G. K. pasilenkęs nuo jo mašinos nuiminėja ratus. Tada jis priėjo prie jo ir dešine koja spyrė broliui į galvą, kad jis pasitrauktų nuo mašinos. Brolis atsitiesė ir pradėjo ant jo šaukti, keiktis. Po kažkiek laiko atvažiavo policija ir jį sulaikė. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašys brolio, kad pasikarščiavo, pasižada ateityje nebenusikalsti (b. l. 68-69).

Kaltinamojo M. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 28 d., apie 17.45 val. būnant motinos A. A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir neblaivaus brolio M. K. kilo žodinis konfliktas. Brolis pradėjo aiškinti, kaip gyventi, norėjo, kad jis išsikraustytų iš sodo, kuriame gyvena. Būnant motinos namuose, jis stengėsi būti ramus, į brolio žodžius nereaguoti, tačiau supykęs ant brolio nusprendė nueiti į garažą, kuris priklauso motinai, ir pasiimti dvi automobilio padangas su skardiniais ratlankiais, kurie jam priklauso. Padangas buvo paskolinęs broliui. 2020 m. liepos 28 d., apie 18.15 val. nuvykus į minėtą garažą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė lauke stovintį brolio naudojamą automobilį VW ,,Passat“, nuo kurio nuiminėjo savo dvi padangas su ratlankiais. Sulaukė motinos skambučio, ji perspėjo, kad brolis ateina į garažą ir jam reiktų iš ten išeiti, kad nekiltų didesnis konfliktas. Jis nepaklausė ir toliau darbavosi. Po kelių minučių atėjo brolis M. K. ir paklausė: ,,ką darai“. Jam atsakė, kad ima sau priklausančias padangas. Tuomet M. K., nieko nepasakęs, tyčia trenkė vieną kartą į kairę galvos pusę. Kuo trenkė, tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Brolis prieš jį smurtavo pirmą kartą, tačiau žodiniai konfliktai vyksta nuolat, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo (b. l. 6-10).

2020 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti garažų masyvų teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (b. l. 12-17).

2020 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2020 m. liepos 28 d., apie 18 val. 26 min. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), G. K. trenkė brolis M. K. į kairę galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kuo sudavė – ranka ar koja, nežino. Kairėje pusėje ties smilkiniu matėsi paraudimas (b. l. 46-49).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ,,Body“ kamera 2020 m. liepos 28 d. užfiksuotas vaizdas įrašas nuo 18 val. 36 min. iki 19 val. 10 min. Matyti, kaip pareigūnai ateina prie garažo, prie kurio yra M. K.. G. K. nurodė, kad buvo pasilenkęs prie mašinos, suko ratą ir pajautė smūgį. Kadangi galvoje pilna smėlio, įtaria, kad spyrė su koja (b. l. 50-51).

2020 m. liepos 28 d. ,,Drager Alcotest“ Nr. 7510, prietaiso Nr. ARCK 0017 užfiksuota, kad 2020 m. liepos 28 d. 19.27.43 val. M. K. nustatytas 2,91 promilių girtumas (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis M. K. broliui G. K. vieną kartą spyrė į galvos kairės pusės plaukuotą sritį, tokiu būdu jam sukeldamas fizinį skausmą. Pažymėtina, kad kaltinime nebuvo detalizuota, kuo suduodamas nukentėjusiajam į galvos sritį, kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis teigė nematęs, kuo brolis jam sudavė – ar ranka, ar spyrė koja. Tuo tarpu, M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į galvos sritį broliui spyrė dešine koja. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas atitinkamai patikslintinas. Kadangi M. K. nurodytais veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui, t. y. broliui, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 93-96).

Skirdamas M. K. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis praeityje teistas (b. l. 80-83), administracine tvarka baustas (b. l. 86), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78, 79). Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2005 m. nesigydė, nesilankė (b. l. 50, 88). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina aplinkybės, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Prokuroras siūlė skirti M. K. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis atlikti sutiko. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau ne pirmą kartą, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pagrindo skirti jam pačią švelniausią bausmės rūšį, net ir nustatant jos maksimalų terminą, pagrindo nėra. M. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 28 d. 18.50 val. (b. l. 54-55) iki 2020 m. liepos 29 d. 14.00 val.(b. l. 56-58), t. y. viena para.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 28 d. 18.50 val. iki 2020 m. liepos 29 d. 14.00 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.