Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktoriaus 2009-08-18 įsakymą Nr. 30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ ir 2009-08-28 įsakymą Nr. 30-1451 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2009-08-18 įsakymo Nr.30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ bei priteisti atlyginti jam teismo išlaidas.

1. VMSA direktorius, skundžiamais įsakymais sudarydamas pastato (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisiją (toliau- Komisija) ir į jos sudėtį įtraukdamas pareiškėją, viršijo VMSA teisės aktų nustatytus įgaliojimus bei pažeidė pareiškėjo turtines ir neturtines teises.

2. Įsakymuose nurodytas sandėlis, kurio avarijos tyrimui buvo sudaryta Komisija (toliau tekste- ginčo sandėlis), pastaruoju metu buvo nenaudojamas ir dėl to ginčo nėra. Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 ,,Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ (toliau- STR) nuostatos nesuteikia savivaldybių administracijoms teisės tirti nenaudojamų statinių savaiminių griuvimų, nusikalstamų sugriovimų.

3. VMSA Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas K. K. pareiškėjui teigė, kad 2009-08-12 jis ant žemės pamatė suskilusios ginčo sandėlio sienos dalį, buvo atvykusi policija. K. K. 2009-08-13 pasirašė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantį pareiškėją minėtą statinį dar labiau apgriauti arba visiškai nugriauti iki 2009-08-17, to laiku neatlikus, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 189(3) straipsnio pagrindu skirs baudas. Vykdant nurodytus darbus, sunaikinami ir galimi svetimo turto naikinimo nusikaltimo įrodymai. Sunaikinus įrodymus, VMSA direktorius K. K. teikimu priėmė skundžiamą įsakymą sudaryti Komisiją dėl neva avarijos priežasčių tyrimo. VMSA direktoriaus įsakyme tai, kad neva įvyko avarija, yra įvardijama kaip nustatytas faktas. Siekdama skubiai pašalinti griūties padarinius, VMSA sutrukdė pareiškėjui iškviesti pareigūnus tęsti jau pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl jo turto sunaikinimo (gaisrų ir griovimų). Pasak mačiusiųjų, atvykę policijos pareigūnai nevykdė savo pareigos pasidomėti apie anksčiau pradėtus ikiteisminius tyrimus ir apie savo veiksmus informuoti juos vykdžiusius kriminalistus arba prokurorus. Taip VMSA prisidėjo prie nusikaltimo pareiškėjo turtui pėdsakų slėpimo ir naikinimo.

4. Pareiškėjas remiasi STR 1, 14.2 punktais, Statybos įstatymo (toliau-SĮ) 2 str. 2, 72, 73 dalimis, 25 str. 1 ir 2 dalimis ir nurodo, kad abejoja, ar STR nuostatos įpareigoja savivaldybių administracijas savo pačių iniciatyva sudarinėti Komisijas, kai tik savaime nugriūna ar nukrenta SĮ 2 str. nustatytų nenaudojamų statinių kokios nors konstrukcijų dalys.

5. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau-VSĮ) 6 str. 21 punktą, 16, 17, 21, 29 straipsnius Komisijas sudaro ne savivaldybių administracijų direktoriai, bet savivaldybių tarybos. Mano, kad, jei Komisijas sudarytų savivaldybių tarybos, jos veiktų nuolat, būtų nešališkos ir reikiamais atvejais galėtų skubiai apžiūrėti įvykių vietas, be to, įgytų tyrimų patirties. Savivaldybių administracijų direktoriai patvirtina iš savo nuožiūra atrinktų valstybės tarnautojų sudarytos Komisijos sudėtį, kas sudaro sąlygas Komisijos šališkumui. Skundžiamais įsakymais sudaryta Komisija turi abejotinų tikslų ir yra abejotinos kompetencijos. Komisijoje yra narių, kurių tarnybinius piktnaudžiavimus ir klaidas pareiškėjas jau yra įrodęs teismuose.

6. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau-VMST) 2007-04-04 sprendimu Nr. 1-1615 patvirtintą teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, VMST ir pareiškėjas susitarė ir faktiškai pradėjo vykdyti 19,94 a. sklypo perkėlimo į gretimą teritoriją veiksmus. Per 19,94 a. sklypą be pareiškėjo valios, vykdant jo turto sunaikinimo veiksmus, be jokio atlygio ir padėkos, yra nutiesta nauja (duomenys neskelbtini) gatvė ((duomenys neskelbtini)). VMSA tingi arba nesugeba įgyvendinti 19,94 a. sklypo perkėlimo veiksmų- vilkina laiką, skleidžia netiesą, organizuoja persekiojimus. Kiti asmenys organizavo keturis gaisrus, griovimus, šiukšlinimus. Mano, kad skundžiami įsakymai yra sudėtinė VMSA tarnautojų plano, kaip jiems nedirbti, dalis. VMSA turi tikslą nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl ji siekia ,,nenustatytų asmenų“ vykdomų pareiškėjo pastatų griovimų, neva ,,savaiminių griuvimų“, kuriuos ji pati skundžiamais įsakymais ėmėsi ištirti. Gi sandėlio pamatai ir siena nusėdo dėl to, kad VMSA užsakymu 2006 metais buvo atliekami žemės darbai. Dėl šių pakenkimų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Mano, kad tokiais savo veiksmais VMSA tarnautojai siekia savo ir jiems veikusių asmenų kaltės perkėlimo pareiškėjui (b.l.4-8).

1. Pareiškėjo argumentas, kad, priimdamas skundžiamus įsakymus, VMSA direktorius viršijo teisės aktų suteiktus įgaliojimus yra nepagrįstas. Pagal SĮ 42 straipsnio, STR 14.2 punkto nuostatas šiuo atveju VMSA, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę sudaryti Komisiją. Komisiją sudarė ne VMSA direktorius, bet VMSA, o direktorius, atstovaudamas VMSA, tik pasirašė skundžiamus įsakymus. Be to mano, kad negalima teigti, kad VSĮ nesuteikia teisės savivaldybės administracijai sudaryti tokio pobūdžio komisijų. Paaiškina, kad VSĮ 30 str. 2 d. 2 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Šiuo atveju VMSA įgyvendino SĮ 25 str. bei STR nuostatas, kurios numato pareigą savivaldybės administracijai sudaryti statinių avarijų tyrimo komisijas. STR 7, 8 punktų nuostatos atitinkamoms institucijoms ne tik numato teisę sudaryti avarijų tyrimo komisijas, bet ir pareigą įvykus avarijai visais atvejais sudaryti komisijas.

2. Nepagrįsti argumentai, kad VMSA neturėjo pagrindo jo, kaip savininko, įtraukti į Komisijos sudėtį. STR išskiria du avarijų tipus: 1) kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant 2) kai įvyksta naudojamo statinio avarija. Šiuo atveju avarija įvyko ne statinio statybos, rekonstrukcijos ar remonto metu, todėl buvo sudaryta naudojamo statinio avarijos tyrimo komisija, kurios veiklos ypatumus reglamentuoja STR VII skyrius. STR 30 punkte numatyta, kad, kai yra sudaryta naudojamo statinio avarijos tyrimo komisija, jos nariu, be reglamento 16 punkte numatytų narių, yra skiriamas naudojamo statinio savininkas arba jo įgaliotas naudotojas. Atsižvelgus į tai, į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas pareiškėjas, kaip statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įvyko avarija, savininkas.

3. Nepagrįstas argumentas, kad VMSA direktorius neturi teisės sudaryti nenaudojamų statinių avarijos tyrimo komisijų. Sudarant Komisiją, yra visiškai nesvarbi aplinkybė, ar faktiškai savininkas naudojo statinį. Būtų nelogiška, jeigu faktiškai avarijos metu nenaudojamų statinių avarijų niekas netirtų. Priešingai, savininkų neprižiūrimi ir avarijos metu faktiškai nenaudojami statiniai, kelia daug didesnę grėsmę, todėl yra būtina nustatyti tokių statinių avarijos priežastis ir užkirsti kelią panašių avarijų pasikartojimui. Pagal SĮ 2 str. 1 d. 72 punktą statinio naudojimo sąvoka nėra siejama su faktiniu statinio naudojimu. Priešingai, statinio naudojimas yra siejamas su naudotojo poreikių tenkinimu, t.y. statinio naudotojas turi teisę spręsti, ar jam faktiškai naudoti statinį pagal paskirtį, ar kažkuriuo metu jo statinio faktiškai nenaudoti. Tai numato ir Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.37 str. 1 dalis. Todėl negalima teigti, kad jeigu statinys avarijos metu buvo faktiškai nenaudojamas, kad šis statinys laikomas nenaudojamu SĮ bei STR prasme.

4. Pareiškėjo argumentas, kad teisės aktai nenumato savivaldybės administracijoms pareigos visais atvejais sudaryti avarijų tyrimo komisijų, yra nepagrįstas, prieštaraujantis galiojančių teisės aktų nuostatoms, kadangi STR 8 punkte yra numatyta, kad avarijos tyrimas privalomas visais statybinių konstrukcijų griūčių atvejais, nepriklausomai nuo nugriuvusių konstrukcijų kiekio bei patirtų nuostolių dydžio, nuosavybės formos, griūties priežasčių bei pasekmių, įskaitant žemės nuošliaužas statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose (b.l.24-26).

Bylos nagrinėjimas 2009-12-09 dieną, abiem šalims prašant (b.l.39-42), buvo atidėtas 2010-01-18 dienai, t.y. daugiau nei mėnesiui. Šalys prašymą motyvavo būtinybe pateikti neįvardintus įrodymus, tačiau per minėtą laikotarpį jokių naujų įrodymų nepateikė. Šalys 2010-01-18 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvavo analogiškai, jokių kitų atidėjimo būtinumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tad kolegija prašymo netenkino ir bylą nagrinėja nežodinio proceso tvarka.

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad M. J. 2003-12-24 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius statinius- administracinį pastatą Nr.(duomenys neskelbtini), bei kitus, inter alia sandėlį kadastriniu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.29-36).

VMSA direktorius, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.10.01:2002 ,,Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ (su vėlesniais pakeitimais), 2009-08-18 priėmė įsakymą Nr. 30-1424, kurio 1-uoju punktu sudarė pastato (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisiją, susidedančią iš: J. U.- VMSA direktoriaus pavaduotojo (Komisijos pirmininko), K. K.- Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo (Komisijos pirmininko pavaduotojo), M. G.- Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo Teisės taikymo skyriaus vedėjo, A. M.- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės, J. M.- Senamiesčio seniūnijos vyresniosios specialistės, M. J.- pastato (duomenys neskelbtini) savininko, D. O.- Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės. Minėto įsakymo 2-uoju punktu VMSA direktorius pavedė Komisijai iki 2009-08-27 ištirti ir pateikti išvadas dėl pastato (duomenys neskelbtini) sienos griūties (b.l.27).

VMSA direktorius 2009-08-28 priėmė įsakymą Nr.30-1451 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2009-08-18 įsakymo Nr.30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė VMSA direktoriaus 2009-08-18 įsakymo Nr.30-1424 ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo komisijos sudarymo“ 2 punktą bei šį punktą išdėstė taip: ,,2. pave d u sudarytajai komisijai iki 2009 m. rugsėjo 16 d. ištirti ir pateikti išvadas dėl pastato (duomenys neskelbtini) sienos griūties“ (b.l.28).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.

Dėl VMSA direktoriaus kompetencijos priimti skundžiamą 2009-08-18 įsakymą Nr. 30-1424, kuriuo sudaryta Komisija ir į jos sudėtį įtrauktas pareiškėjas.

2008-09-15 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 (toliau-VSĮ) 30 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar klausimas, kurį skundžiamais įsakymais išsprendė atsakovė, reikalauja, kaip teigia pareiškėjas, savivaldybės tarybos sprendimo.

2001-11-08 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. IX-583 2 str. 76 dalyje (2003-10-16 įstatymo Nr. IX-1780 redakcija) nustatyta, kad statinio naudojimo priežiūra yra viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas- nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. SĮ 42 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Pagal SĮ 25 str. 2 dalį (2003-10-16 įstatymo Nr. IX-1780 redakcija), kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas inter alia privalo: užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis (4p.); pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), apskrities viršininko administracijai, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui (5p., 2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija). SĮ 25 str. 3 dalyje nustatyta, kad avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Tokia institucija yra Aplinkos ministerija, o Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 patvirtinto STR 1.10.01:2002 "Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas" 13 punkte (2004-03-29 įsakymo Nr. D1-143 redakcija) nustatyta, kad kai įvyksta naudojamo statinio avarija, statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas: (...) 13.5. pranešti apie avariją (telefonu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis) šioms institucijoms: 13.5.1. savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; 13.5.2. apskrities viršininko administracijai (pastaroji apie statinio avariją privalo pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos); 13.6 skirti vietinę komisiją iš rangovo (kai statyba vykdoma ūkio būdu, – statytojo) atstovo (komisijos pirmininkas), jo tarnybų, prireikus kitų įmonių (tarnybų) atstovų. Dalyvauti vietinės komisijos darbe gali būti kviečiamas apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) atstovas. Vietinė komisija dirba iki avarijos tyrimo komisijos atvykimo. STR 14 punkte (2004 03 29 įsakymu Nr. D1-143 ) nustatyta, kad avarijų tyrimo komisijas (toliau – Komisija) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas skiria: 14.1. apskrities viršininkas, kai avarija įvyko statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant; 14.2. viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, kai avarija įvyko naudojant statinį. STR 15 punkte (2004-03-29 įsakymo Nr. D1-143 redakcija) nustatyta, kad Komisijos nariais skiriami inter alia šių institucijų atstovai: 15.1. Komisiją paskyrusios institucijos (komisijos pirmininkas); 15.2. apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) (kai jis nėra Komisijos pirmininkas); 15.3. savivaldybės (kai jis nėra Komisijos pirmininkas). STR 16 punkte nustatyta, kad Komisiją skirianti institucija gali pakviesti dalyvauti Komisijos darbe mokslo (tyrimo) organizacijos, kitų įmonių (įstaigų, tarnybų) atstovus, statinio ekspertus.

Iš tokio reglamentavimo darytina išvada, kad būtent savivaldybių administracijos yra statinio naudojimo priežiūrą (t.y. pastatytų statinių kontrolę) atliekanti institucija, pagal cituotus STR reikalavimus privalanti sudaryti avarijos tyrimo komisiją, todėl tokios komisijos sudarymas, viena vertus, yra privalomas, antra vertus, niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių.

Dėl VMSA direktoriaus 2009-08-18 įsakymu Nr.30-1424 sudarytos Komisijos teisės tirti nenaudojamų statinių avarijų priežastis.

SĮ 24 str. („Statinio pripažinimas tinkamu naudoti“) 1 dalis numato, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Tad „naudojamas statinys“ Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų prasme yra toks, kuris nustatyta tvarka yra pripažintas tinkamu naudoti (iki jo nugriovimo bei išregistravimo iš registro), o ne toks, kuris laikinai ar nuolat nenaudojamas pagal paskirtį, todėl ginčo pastatas (sandėlis) laikytinas naudojamu statiniu.

SĮ 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad Statinio avarija (toliau – avarija) yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose. Iš paties pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis neneigia pačios avarijos fakto, t.y. to, kad nugriuvo statinio elemento- sienos dalis.

STR 8 punkte nustatyta, kad avarijos tyrimas privalomas visais statybinių konstrukcijų griūčių atvejais nepriklausomai nuo nugriuvusių konstrukcijų kiekio bei patirtų nuostolių dydžio, nuosavybės formos, griūties priežasčių bei pasekmių, įskaitant žemės nuošliaužas statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose (kai atsidengia statinio ar jo dalies pamatai ar jų dalis, atsiranda statinio ar jo dalies laikančiųjų konstrukcijų įtrūkimai arba keliančios grėsmę statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui deformacijos), statybų iškasose ar pylimuose.

STR 22 punkte nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi avarijos tyrimo medžiagą, ekspertų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus bei padariusi išvadas apie avarijos priežastis ir nustačiusi su jomis susijusius asmenis, surašo avarijos tyrimo aktą. Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos paskyrimo turi pateikti aktą tvirtinti ją paskyrusiai institucijai. Šį laiką, esant būtinumui, gali pratęsti Komisiją paskyrusi institucija. Pareiškėjas šioje byloje tokio akto (jei jis jau yra priimtas) teisėtumo neginčija.

Kiti pareiškėjo skundo motyvai tiesioginio priežastinio ryšio su komisijos sudarymo teisėtumu neturi, todėl plačiau nenagrinėtini. Iš skundo argumentacijos matyti, kad, anot pareiškėjo, skubotas komisijos sudarymas leido paslėpti avarijos padarinius ir jos priežastis iki atliekant ikiteisminį tyrimą. Tačiau iš komisijos sudarymo fakto tokia išvada niekaip neišplaukia. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus MSA skyriaus vedėjas 2009-09-13 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) jį, t.y. pareiškėją, įpareigojo statinį dar labiau apgriauti ar nugriauti, dėl ko, anot pareiškėjo, buvo sunaikinti ar galėjo būti sunaikinti nusikaltimo įrodymai, tačiau šioje byloje šis sprendimas taip pat neginčijamas.

Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad skundžiami įsakymai yra teisėti, priimti laikantis teisės aktų reikalavimų bei juos vykdant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas skunde reiškia reikalavimą priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą (b.l.4-8).

Pagal ABTĮ 44 str. 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidas priteisti atsisakytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 punktu, 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo atlyginti teismo išlaidas netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.