- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-62-3093-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-09045-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. Š. 2010 m. gruodžio 11 d., apie 13.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) plente, vairavo automobilį „Audi 100“, būdamas neblaivus (0,48 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimu V. Š. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas KET pažeidimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad nesutikęs su alkotesterio rodmenimis, savarankiškai kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą su prašymu atlikti medicininę apžiūrą. Pažymi, jog iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A- 6888/10 (01) (toliau – ir Specialisto išvada) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1360 matyti, kad 2010 m. gruodžio 11 d., 14.40 val. patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 0,18 prom., 15 val. atlikus pakartotinį tyrimą nustatytas 0,15 prom. neblaivumas. Be to, atlikus kraujo tyrimą, nustatyta, jog pareiškėjo kraujyje buvo 0,24 prom. alkoholio, t. y. neblaivumas neviršijo leistinos normos. Nurodo, kad policijos pareigūnų naudotam prietaisui taikoma 5 procentų paklaida, todėl šio prietaiso duomenys negali būti vertinami kaip objektyvus įrodymas. Pažymi, kad teismas, priimdamas nutarimą, visas kilusias abejones turėjo vertinti apelianto naudai. Taip pat V. Š. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog jis prisipažino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, nevengė neblaivumo patikrinimo, elgėsi geranoriškai ir nesipriešino, be to, niekur nedirba, studijuoja, jo būsimo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo V. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos įsitikinimu, apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes jo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcometer 500“, kuris yra tinkamas naudoti, kadangi jam atlikta metrologinė patikra ir išduotas sertifikatas, todėl abejoti prietaiso parodymais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2010 m. gruodžio 11 d., apie 13.45 val., sustabdė automobilį „Audi 100“, nuo kurio vairuotojo sklido alkoholio kvapas. (b. l. 6). Alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ Nr. 18967 vairuotojui V. Š. buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas (b. l. 4, 5). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0720165 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. 18967 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 5%) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad V. Š. neblaivumas (0,456 promilės) aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.
Byloje nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu V. Š. kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1360 užfiksuota, kad, matuojant alkotesteriu „Alcotest 7410 Arsh 0688“, 14.40 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,18 promilės, o 15 val. rezultatas – 0,15 promilės alkoholio. Be to, 14.45 buvo paimtas V. Š. kraujo mėginys, kurį ištyrus dujų chromatografijos metodu, apelianto kraujyje buvo nustatyta 0,24 promilės etilo alkoholio (Valstybinės Teismo medicinos Tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. T-A 6888/10 (01), b. l. 24). Atsižvelgiant į išdėstytą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1360 padaryta galutinė išvada, kad apžiūros metu V. Š. buvo blaivus, vartojęs alkoholį (b. l. 25).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. Š. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).
Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18967, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinamas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18967), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, šis dokumentas yra svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9 punkte numatyta, kad patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliami papildomi reikalavimai. Vienas iš jų – būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Atsižvelgiant į šią nuostatą, būtini įrodymai, kad pažeidimo nustatymo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.) neblaivumo patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas M. G. buvo susipažinęs su alkotesterio „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18967, naudojimo instrukcija, išlaikęs įskaitą ir mokėjo šiuo prietaisu naudotis.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iškilusios abejonės dėl V. Š. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.