- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 1-85-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00377-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1996-03-29 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
2. 2000-06-23 Tauragės rajono apylinkės teismas pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d., atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;
3. 2000-07-18 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bauda 1250 Lt su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;
4. 2001-04-05 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu;
5. 2001-11-15 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, bauda 125 Lt su 1/2 turto konfiskavimu;
6. 2004-03-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
7. 2006-04-19 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 2008-12-19 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę;
8. 2011-03-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
9. 2011-06-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 2 d., 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus, o būtent:
jis 2010-01-19, 10.00 val. - 10.55 val. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00181-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, esančiame adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus, kad 2010-01-18 Vilniuje, Panevėžio g. prie valgyklos „Dzūkija“, iš matymo pažįstamas vyras 2-3 kartus sudavė jam lazda per ranką ir iš jo pagrobė vaizdo kamerą, 530 Lt vertės;
Tęsdamas, savo nusikalstamą veiką, jis 2010-01-21 12.00 val. - 12.30 val. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-04440-08 (13-1-00181-10) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, asmens parodymo atpažinti metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus, kad atpažino O. A., kaip asmenį, kuris 2010-01-18 pagaliu jam sudavė per ranką ir iš jo atėmė filmavimo kamerą;
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2010-01-21 13.00 val.- 13.35 val. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-04440-08 (13-1-00181-10) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, adresu Algirdo g. 20, Vilniuje papildomai apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus, kad 2010-01-18 Vilniuje, Panevėžio g. prie valgyklos „Dzūkija“ iš matymo pažįstamas vyras pravarde „K.“ liepė išlipti iš mašinos ir palikti visus daiktus mašinoje ir sudavė pagaliu per kairę ranką 2-3 kartus ir nebeleido paimti vaizdo kameros;
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2010-01-28 11.25 val. - 11.45 val. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-04440-08 (13-1-00181-10) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, esančiame adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, papildomai apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., davė melagingus parodymus, kad pažįstamas vyras pravarde „K.“ 2010-01-18 Vilniuje, Panevėžio g. prie valgyklos „Dzūkija“ jį apiplėšė ir viską iš jo atėmė.
Taip pat A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-01-19 9.40 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, esančiame adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, protokole - pareiškime melagingai pranešė, kad 2010-01-08 apie 22.00 val. iš matymo pažįstamas vyras iš jo pavogė įvairius daiktus, kurių bendra vertė 980 Lt ir šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-00181-10 pagal LR BK 178 str. 2 d., t.y. jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. 1 d., padarymu.
Kaltinamasis A. V. teismo posėdžio metu dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad datos tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2010 metų sausio mėnesį, kai jis susitiko su „K.“ ir važiavo kartu mašina. „K.“ pamatė, kad jis turi pinigų, bandė juos išvilioti apgaule, bet nepavyko. Tuomet „K.“ privažiavo prie dar dviejų asmenų ir atėmė iš jo pinigus, telefoną. „K.“ paėmė iš jo piniginę, telefoną, kai vienas iš tų kitų dviejų asmenų, laikė jam (A. V.) rankas, o po to „K.“ išstūmė jį iš automobilio ir nuvažiavo. Tada jis iškvietė policiją ir pranešė apie nusikaltimą. Jis pareigūnams pasakė, kad jį apiplėšė, gal kiek paaštrino kai kurias aplinkybes, t.y. pasakė, kad jį mušė ir paėmė videokamerą. Tai jis padarė tik dėl to, kad policija ieškotų kaltų asmenų, nes, jei nebūtų smurto, pareigūnai net nebūtų nieko ieškoję. Pareigūnai surado „K.“, pateikė atpažinti ir jis jį atpažino. Jis su „K.“ buvo atlikinėjęs bausmę, žinojo tik pravardę, o kai buvo apiplėštas, užsirašė „K.“ automobilio numerį. Jis prašė pareigūnų leisti su „K.“ pasikalbėti, bet nebuvo leista. Vėliau akistatos metu „K.“ pasakė, kad jo mama grąžins pinigus ir tada jis (A. V.) pakeitė parodymus. Jis melavo dėl smūgių lazda (buvo smūgiai rankomis) ir videokameros. Nusikaltimas buvo padarytas, o kai juos suvedė į akistatą, jam nebeliko nieko kito, kaip tik keisti parodymus. „K.“ su juo atsiskaitė, todėl jis nenorėjo jo pasodinti. Kai buvo akistata, atėjo „K.“ (O. A.) motina, kuri po akistatos jam atidavė 300 Lt. Akistatos metu jis su O. A. susitarė dėl atsiskaitymo. Ar kas nors matė, kaip „K.“ motina atidavė pinigus, jis nežino. Tyrėja apie tai žinojo, jis (A. V.) jai pasakė. Raštelio dėl gautų pinigų iš jo niekas nepaėmė. Telefono jis neatgavo. Jis tikėjosi, kad policija „K.“ suras tą pačią dieną ir jiems pavyks susitarti. Bet, kai policija „K.“ rado tik po trijų dienų, jam nieko kito nebeliko, kaip tik „K.“ apkaltinti iki galo arba keisti parodymus ir taip pakenkti sau. Jis policijai apie įvykį pranešė vakare, o pareiškimą parašė kitą dieną.
Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK NTS tyrėjas. Tiksliai datos jis neatsimena, kai jis budėjo komisariate ir kaltinamasis atėjo rašyti pareiškimą dėl jo atžvilgiu iš vakaro įvykdyto nusikaltimo. Nusikaltimas buvo padarytas Naujininkų mikrorajone, prie „Dzūkijos“ valgyklos. Kaltinamasis (tuo metu nukentėjusysis) nurodė, kad žmogus, su kuriuo atlikinėjo bausmę, panaudodamas fizinį smurtą, atėmė kompiuterį ir pasišalino į kalną. Veiksmas lyg ir vyko automobilyje. Jis priėmė protokolą – pareiškimą, apklausė asmenį liudytoju, pripažino nukentėjusiuoju, surašė pranešimus prokuratūrai ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Jis prisimena tik tiek, kad nukentėjęs asmuo jam pasakojo, jog kažkoks vyras panaudojo jo atžvilgiu smurtą ir atėmė daiktus, kad tas vyras buvo tas, su kuriuo jis atlikinėjo bausmę. Ar nukentėjusysis tada nurodė, jog įvykio metu buvo kitų asmenų, jis nepamena. Pareiškimą – protokolą surašė jis (S. P.), o dabartinis kaltinamasis jį perskaitė ir pasirašė. Plačiau įvykio aplinkybės yra nurodomos liudytojo apklausos protokole. Jis įspėjo asmenį dėl atsakomybės ir apklausė. Daugiau jis jokių reikalų su kaltinamuoju neturėjo. Jei žmogus jam būtų pasakęs, kad buvo ne vienas, o daugiau asmenų, jis būtų tai nurodęs protokole. Žmogus su protokolu susipažįsta, jis gali pridurti ką nors, jei nori. Priimdamas pareiškimą ir apklausdamas asmenį liudytoju, jis preziumuoja, kad bus pradėta baudžiamoji byla ir asmenį, prieš apklausdamas liudytoju, įspėja dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pradėti ar ne ikiteisminį tyrimą, sprendžia jis, nes tai numato pati protokolo – pareiškimo forma. Pirmiausia žmogus apklausiamas, pasirašo ir tik tada užpildoma grafa pagal kokius BK straipsnius pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra Vilniaus miesto 2 PK NTS tyrėja. Kaltinamasis jai matytas. Ji budėjo ir gavo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis buvo kaip nukentėjusysis ir jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas. Ji jį apklausė kaip nukentėjusįjį. Kaltinamasis (buvęs nukentėjusysis) jai nurodė, kad plėšimo metu buvo sumuštas, buvo atimti pinigai, telefonas ir vaizdo kamera. Kaltinamasis iš pradžių laikėsi savo parodymų, bet kadangi prieštaravo jo ir įtariamojo parodymai, buvo daromos akistatos ir akistatos metu A. V. prisipažino, jog sakė netiesą, kad jokio plėšimo nebuvo. Tam, matyt, įtakos turėjo susitikimas su įtariamu asmeniu. Kiek ji pamena, kaltinamasis minėjo, jog su tuo asmeniu, kuris buvo įtariamasis, atlikinėjo bausmę. Įtariamasis neigė savo kaltę, sakė, kad neplėšė, kad kratos metu rasta kamera yra jo draugės, aiškino, kad pinigų neatėmė, kad pats nukentėjusysis davė pinigus. Nukentėjusysis vėliau aiškino, kad pinigus įtariamasis skolinosi, bet jį apgavo ir pinigų negražino. Ar buvo kokia kalba apie pinigų grąžinimą, ji neatsimena. Akistatos metu už durų laukė įtariamojo mama, bet ar buvo koks atsiskaitymas su nukentėjusiuoju, ji nežino, nors mama žadėjo atlyginti žalą. A. V. ji yra porą kartų apklaususi ir po akistatos jį tikrai apklausė. Tada A. V. sakė, kad važiavo su mašina, kad įtariamasis toje byloje iš jo skolinosi pinigų, kad jį po to paliko, o apie plėšimą pranešė dėl to, kad manė, kad taip policija suras greičiau jam skolingą asmenį. Įtariamojo vardo ir pavardės A. V. nežinojo, todėl darė atpažinimą. Procesinius veiksmus ji įformino protokolais ir kaltinamasis visą laiką buvo įspėjamas, jog už melagingų parodymų davimą jam gali būti iškelta baudžiamoji byla. A. V. sakė, kad viską supranta.
Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai nėra matytas. Ji turi sūnų O. A.. Ji nežino, ar sūnus turėjo kokių nors skolų ir jai už sūnų neteko mokėti jokių skolų. Ji buvo policijos komisariate, kai buvo sulaikytas jos sūnus, bet už ką jis buvo sulaikytas, ji nežino. Ji nežino, ar sūnus turėjo kam nors atlyginti žalą. 300 Lt jai neteko niekam grąžinti. Ji 3-iame policijos komisariate girdėjo kad buvo kažkokia kalba dėl telefono, bet jai ryšium su tuo neteko jokios žalos atlyginti. Ji nežino, ar 3-iame policijos komisariate jos sūnų apklausinėjo vieną ar ten vyko tardyminis veiksmas tarp jos sūnaus ir kito asmens. Ji žinojo, kad sūnus į komisariatą turėjo būti atvežtas iš Lukiškių, todėl jam nunešė parūkyti ir pavalgyti. Ji su jokiu nukentėjusiuoju telefonu nekalbėjo. Ji neprisimena, ar 3-iame policijos komisariate jai leido pasimatyti su sūnumi. Ji 2-ame komisariate buvo, o ar buvo trečiame neatsimena. Ji apie 2-ą komisariatą ir kalbėjo prieš tai, tiesiog susimaišė ir nurodė 3-ią komisariatą. Ji 2-ame komisariate buvo vieną kartą, bet neprisimena dėl kokios bylos. Tik žino, kad paskui sūnų paleido. Ji atsimena, kad cigaretes ir pavalgyti sūnui perdavė 2-ame komisariate. Ji sūnui nežadėjo ir niekam nemokėjo 300 Lt nei už kokį nors ieškinį, nei už tai, kad kažkas atsiimtų kaltinimus. Ji už sūnų tikrai nieko nemokėjo. Kur šiuo metu yra sūnus, ji nežino. Ji kaltinamajam jokių pinigų nemokėjo, nes ji jo net nepažįsta.
Apklausus liudytoją J. R., kaltinamasis A. V. nurodė, kad jis liudytojos J. R. asmeniškai nepažįsta, bet ją žino iš matymo. Jie vieną kartą buvo susitikę tą dieną per akistatą su O. A.. Tada O. A. pasakė, kad jis atsiimtų kaltinimus, kad sumokės jo mama 300 Lt ir viską baigtų ir pamirštų.
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti liudytojo O. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l.113-114).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. A. parodė, kad 2010 m. Vilniaus m. 2 PK jis buvo įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl plėšimo. Jį melagingai įskundė asmuo pravarde „S.“, kurio tikslių asmens duomenų nežino, tačiau minėto tyrimo metu jis buvo su pastaruoju suvestas į akistatą, kurios metu „S.“ pakeitė parodymus ir nurodė, kad jokio apiplėšimo nebuvo. Po akistatos įtarimai jam buvo panaikinti, o baudžiamoji byla nutraukta. „S.“ buvo parašęs pareiškimą ir jį apkaltinęs, kad jis sumušė jį ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, 320 Lt ir vaizdo kamerą. Viso to iš tikrųjų nebuvo, jis nieko neapiplėšė. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis visą laiką neprisipažino ir davė nuoseklius parodymus apklausiamas įtariamuoju. Kiek dabar prisimena, įvykio dieną jis susitiko su iš matymo pažįstamu asmeniu „S.“ ir vežiojo pastarąjį savo automobiliu. Jis paprašė „S.“, kad jam paskolintų 300 Lt, pastarasis sutiko ir jis pasiskolino 300 Lt, žadėjo juos greitai gražinti tą pačią dieną, atvežęs į sutartą vietą (kur tiksliai, dabar nebeprisimena). Sutartu laiku jis atvykti negalėjo, todėl tą pačią dieną ir pinigų grąžinti nepavyko. Kitą dieną jis važiavo savo automobiliu ir jį sulaikė policijos pareigūnai, pristatė į policijos komisariatą ir ėmė sakyti, kad jis kažką su lazda sumušė ir atėmė piniginę, mobiliojo ryšio telefoną, vaizdo kamerą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jį įskundė „S.“. Akistatos metu „S.“ parodymus pakeitė, prisipažino, kad melavo ir papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų. Jis pasiskolintus 300 Lt „S.i“ per savo motiną grąžino. Jokių kitų daiktų jis nebuvo nei paėmęs, nei pasiskolinęs. Mano, kad „S.“ jį melagingai įskundė iš pykčio dėl laiku negrąžintos skolos. Mano, kad „S.“ yra linkęs meluoti, todėl ir toliau gali keisti savo parodymus bei prisigalvoti nebūtų dalykų (t 1, b.l.113-114).
Iš bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2010-01-18 22.18 val. gautas pranešimas, kad Panevėžio g. 15, Vilniuje iš pranešėjo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, pinigai ir vaizdo kamera. Daiktus pagrobę asmenys buvo du ir jie pasišalino automobiliu Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l.14).
Iš dokumentų apžiūros protokolo (t 1, b.l.107-108) matyti, kad buvo apžiūrėtas 2011-01-19 protokolas – pareiškimas (kopija – t 1, b.l.16), kuriame A. V. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir kuriame nurodyta, kad A. V. pranešė komisariatui, jog 2010-01-18 apie 22 val. iš matymo pažįstamas asmuo iš jo pavogė filmavimo kamerą, mobiliojo ryšio telefoną ir 340 Lt, vagystė įvykdyta Panevėžio gatvėje Vilniuje, prie kavinės „Dzūkija“. Taip pat apžiūrėti liudytojų apklausos protokolai (2010-01-19, 2010-01-21, 2010-01-28 – t 1, b.l.18-20, 29-30, 31-32), kuriuose A. V. apklaustas liudytoju bei 2010-01-21 parodymo atpažinti protokolas (t 1, b.l.25-28), kuriuose A. V. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo ir tai jis patvirtino protokoluose savo parašu.
Iš 2010-01-19 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad greta kitų parodymų A. V. nurodė, kad 2010-01-18 apie 11.00 val. jis iš vieno pažįstamo atsiėmė filmavimo kamerą. Vėliau iš matymo pažįstamas asmuo, kuris vairavo Mazda automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasisiūlė jį pavežti. Jis sutiko. Jie kartu nuvažiavo prie „Dzūkijos“ valgyklos, esančios Panevėžio g., Vilniuje, kur jam iš matymo pažįstamas asmuo susitiko su kitu asmeniu. Vėliau jam pažįstamas iš matymo asmuo, su kuriuo jis atvažiavo, liepė sudėti visus turimus daiktus ant automobilio priekinės panelės. Jam nesutikus to padaryti, vyras išlipo iš automobilio, atidarė keleivio dureles ir su rankoje laikyta lazda sudavė A. V. per kairę ranką du – tris smūgius. Nenorėdamas daugiau nukentėti jis turėtą kamerą padėjo ant panelės. Tada vyras iš jo striukės viršutinės kišenės ištraukė 340 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su jame įdėta Tele2 kortele. Tokiu būdu jam buvo padaryta 1010 Lt žala. Tada jis išlipo iš automobilio, o minėtas jam iš matymo pažįstamas asmuo su visais pavogtais daiktais išvažiavo (t 1, b.l.18-20).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2010-01-21 A. V. iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažino O. A., kaip savo pažįstamą, su kuriuo kartu atliko bausmę ir kuris 2010-01-19 iš jo atėmė filmavimo kamerą, telefoną ir pinigus, prieš tai per ranką sudavęs pagaliu (t 1, b.l.25-28).
Iš 2010-01-21 liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad greta kitų parodymų A. V. nurodė, kad iš matymo pažįstamas vyras, su kuriuo anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmę, pravarde „K.“ liepė jam išlipti iš automobilio, o jam belipant liepė palikti visus turimus daiktus mašinoje ir tada sudavė per kairę ranką pagaliu 2-3 kartus ir nebeleido paimti vaizdo kameros (t 1, b.l.29-30).
Iš 2010-01-28 liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad greta kitų parodymų A. V., apklaustas 2010-01-28 nuo 11.25 val. iki 11.45 val., patvirtino ankstesnėse apklausose duotus parodymus, kad „K.“ jį apiplėšė ir viską atėmė (t 1, b.l.31-32).
Iš 2010-01-28 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp A. V. ir O. A. metu A. V. nurodė, kad jis O. A. paskolino 300 Lt ir šis pažadėjo juos grąžinti po pusvalandžio, tačiau neatvažiavo ir negrąžino. A. V. akistatos metu taip pat nurodė, kad O. A. jo neapiplėšė, jis nebuvo sumuštas ir iš jo nebuvo atimta kamera, telefonas ar pinigai. Apie plėšimą policijai jis pranešė iš pykčio (t 1, b.l.33-35).
Iš 2010-01-28 liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad greta kitų parodymų A. V., apklaustas 2010-01-28 nuo 15.20 val. iki 15.55 val., nurodė, kad iš matymo pažįstamas vyras, su kuriuo anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmę, pravarde „K.“ jiems važiuojant automobiliu, paprašė paskolinti 300 Lt, kuriuos pažadėjo, nuvažiavus į Naujininkus, grąžinti. Jis sutiko paskolinti pinigus. Naujininkuose „K.“ susitiko su kitu vyru, kuriam, kaip suprato, ir buvo skirti paskolinti pinigai. Tada „K.“ paprašė palaukti Panevėžio g. prie valgyklos „Dzūkija“ ir pasakė, kad tuoj atvažiuos ir atveš pinigus, tačiau „K.“ negrįžo ir pinigų jam neatvežė. Jis labai supyko ant „K.“ ir tada išsigalvojo, kad „K.“ jį apiplėšė, pavogė kamerą, pinigus ir telefoną. Jokios kameros jis neturėjo, taip pat neturėjo ir telefono „Samsung“ (t 1, b.l.36-37).
Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-06-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 13-1-4440-08 įtariamojo O. A. atžvilgiu pagal LR BK 180 str. 1 d. dėl plėšimo A. V. atžvilgiu (t 1, b.l.1-4).
Pagal LR BK 236 str. 1 d. atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Pagal LR BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.
Tiek LR BK 236 str. 1 d., tiek LR BK 235 str. 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad atitinkamai institucijai melagingai įskundžia asmenį, suvokia, kad duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti.
LR BK 236 str. 1 d. numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nori taip veikti.
A. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis, policijai pranešdamas apie jo apiplėšimą, ne visiškai tiksliai nurodė įvykio aplinkybes, kadangi jo atžvilgiu O. A. smurto nenaudojo, pagaliu jam per ranką nesudavė ir iš jo nebuvo pagrobta kamera. Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad „K.“ (O. A.) privažiavo prie dar dviejų asmenų ir atėmė iš jo pinigus, telefoną. „K.“ paėmė iš jo piniginę, telefoną, kai vienas iš tų kitų dviejų asmenų laikė jam rankas, o po to „K.“ išstūmė jį iš automobilio ir nuvažiavo. A. V. nurodė, kad jis policijai papasakojo apie jo atžvilgiu naudotą smurtą ir pagrobtą kamerą, nes norėjo, kad policija rimtai pažiūrėtų į jo pranešimą ir imtųsi priemonių surasti O. A..
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų A. V. kaip liudytojo apklausų protokolų bei iš protokolo – pareiškimo matyti, kad A. V. plėšimu kaltino tik „K.“, t.y. O. A., niekada neminėdamas, kad turto iš jo pagrobime dalyvavo dar du pašaliniai asmenys ir šią aplinkybę nurodė tik teismo posėdžio metu. Tokiu būdu nustatyta, kad A. V. paaiškinimai nuo pat pareiškimo policijos komisariatui parašymo iki 2010-01-28 11.25 val. - 11.45 val. atliktos apklausos nuolat šiek tiek kito, t.y. protokole – pareiškime jis nurodė, kad iš jo buvo pavogtas turtas, apklausiamas kaip liudytojas jau kalbėjo apie fizinio smurto naudojimą jo atžvilgiu, taip pat apklausų metu kito A. V. aiškinimas dėl momento, kuriuo buvo panaudotas smurtas, taip pat kito aiškinimas dėl kartu su „K.“ buvusio kito pašalinio asmens, kol galiausiai teismo posėdžio metu buvo pateikta dar viena nauja įvykių versija apie turto pagrobime dalyvavusius du pašalinius asmenis.
Šios aplinkybės rodo, kad A. V. parodymai yra nenuoseklūs, juose nurodomos vis naujos įvykio aplinkybės.
Melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos, tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką.
A. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis melagingai davė parodymus apie jo atžvilgiu vartotą smurtą bei pagrobtą kamerą, norėdamas, kad pareigūnai rimčiau žiūrėtų į jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, tačiau nurodė, kad nusikaltimas jo atžvilgiu buvo padarytas, t.y. iš jo buvo atimtas telefonas bei pinigai. Tokiu būdu, esminis klausimas, sprendžiant A. V. atsakomybės pagal LR BK 236 str. 1 d. klausimą, yra, ar A. V. atžvilgiu apskritai buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika.
Pranešant policijai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, reikalavimo asmeniui tiksliai suvokti, kad jo atžvilgiu buvo atlikta nusikalstama veika, nėra nustatyta, kadangi teisinį atliktos veikos kvalifikavimą atlieka teisėsaugos institucijos, tačiau asmuo turi nurodyti tikslias jo atžvilgiu atliktos veikos faktines aplinkybes, kad atitinkami pareigūnai pradinėje tyrimo stadijoje galėtų asmens atžvilgiu atliktus tam tikrus veiksmus preliminariai kvalifikuoti pagal konkrečius baudžiamojo kodekso straipsnius ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-06-01 nutarimu O. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 180 str. 1 d. buvo nutrauktas, konstatavus, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog O. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. Šiame nutarime buvo nurodytas A. V. bei O. A. apklausų turinys, tačiau nebuvo išsamiau analizuojama, kodėl, priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo vadovautasi būtent paskutine A. V. apklausa, kur jis nurodė, kad melagingai įskundė O. A., nes šis negrąžino laiku pasiskolintų 300 Lt, ir neanalizuoti galimi tokių naujų parodymų davimo motyvai. Teismo posėdžio metu A. V. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie O. A. paskolintus pinigus, o galimybės pačio O. A. apklausti teismo posėdžio metu teismas neturėjo. Teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad nusikaltimas jo atžvilgiu buvo padarytas, o kai jį suvedė į akistatą su O. A. jam nebeliko nieko kito, kaip tik keisti parodymus. Akistatos metu jis su O. A. susitarė dėl atsiskaitymo ir O. A. motina po akistatos su juo atsiskaitė. Teismo posėdžio metu liudytoja J. R. (O. A. mama) teigė už sūnaus skolas jokių pinigų niekam nemokėjusi, tačiau liudytoja tyrėja V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad akistatos tarp A. V. ir O. A. metu už durų laukė įtariamojo O. A. mama, bet ar buvo koks atsiskaitymas su nukentėjusiuoju, ji nežino, nors mama žadėjo atlyginti žalą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. A. parodė, kad jis pasiskolintus 300 Lt „S.i“ (A. V.) per savo motiną grąžino. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, O. A. pirmų apklausų metu neminėjo apie iš A. V. pasiskolintus 300 Lt ir šią aplinkybę patvirtino tik akistatos su A. V. metu po to, kai apie šias aplinkybes akistatos metu papasakojo A. V. bei apie pasiskolintus pinigus papasakojo po akistatos, t.y. 2010-02-18 d. atliktos apklausos metu (t 1, b.l.82-83).
Šalies argumentai
Teismas, išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. V. atžvilgiu nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika ir kad jis protokole – pareiškime, kuriame nurodė, kad 2010-01-18 apie 22 val. iš matymo pažįstamas asmuo iš jo pavogė filmavimo kamerą, mobiliojo ryšio telefoną ir 340 Lt, nurodė vien melagingą informaciją. Protokole – pareiškime apie smurto panaudojimą A. V. nieko neminėjo, ir, kaip teismo posėdžio metu pripažino pats A. V., protokole – pareiškime neabejotinai neteisingai buvo nurodyta tik viena aplinkybė, t.y. dėl filmavimo kameros pagrobimo. Teismas daro išvadą, kad net ir tada, jei A. V. būtų pranešęs tik apie pinigų ir telefono vagystę, ikiteisminis tyrimas vis tiek būtų buvęs pradėtas, todėl vien vieno papildomo pagrobto daikto nurodymas protokole - pareiškime neturėjo esminės įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Pažymėtina, kad protokolas – pareiškimas yra tik pradinis dokumentas, kuriame nurodytos aplinkybės vėliau yra tikslinamos, atliekant apklausas ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Teismas, negalėdamas neabejotinai nustatyti, kuriuo momentu A. V. nurodė neteisingas faktines aplinkybes, t.y. tada, kai protokolu – pareiškimu policijos komisariatui pranešė apie tai, kad iš matymo pažįstamas asmuo iš jo pagrobė turtą, ar tada, kai jis akistatos bei po jos atliktos liudytojo apklausos metu nurodė, kad O. A. jam laiku negrąžino 300 Lt skolos ir jis, supykęs dėl to, pranešė policijai, kad O. A. jį apiplėšė.
Galimybių pašalinti prieštaravimus tarp byloje surinktų įrodymų nėra, o visos kylančios abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl nesant galimybės neabejotinai konstatuoti, kad A. V. atžvilgiu nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, laikytina, kad nėra nustatytas melagingo įskundimo faktas ir tokiu būdu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, todėl A. V. pagal LR BK 236 sr. 1 d. išteisintinas (BPK 302 str. 5 d. 1 p.).
Tuo tarpu teismas, spręsdamas A. V. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. 1 d. klausimą, laiko byloje sutrinktais įrodymais įrodytu, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00181-10 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrajame policijos komisariate, esančiame adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, apklausiamas kaip liudytojas 2010-01-19 d., 2010-01-21 d. ir 2010-01-28 d., bei asmens parodymo atpažinti, atlikto 2010-01-21 metu, melagingai nurodė, kad O. A. jo atžvilgiu naudojo smurtą, suduodamas pagaliu per ranką ir atėmė iš jo filmavimo kamerą. Kad šie parodymai yra melagingi teismo posėdžio metu pripažino ir pats A. V., nurodydamas, kad jis šiek tiek paaštrino visas įvykio aplinkybes, melagingai nurodydamas, kad O. A. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir pagrobė filmavimo kamerą.
LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis, todėl minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, tai supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamo asmens išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, gali būti nustatomi, įvertinant ir išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltinamo asmens elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Iš baudžiamojoje byloje esančių liudytojo A. V. apklausos protokolų matyti, kad A. V., kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje, buvo apklaustas, nepažeidžiant LR BPK 183 straipsnyje nustatytų liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jam buvo išaiškintos LR BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti; taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Protokolai pabaigti A. V. rankraštiniais įrašais, liudijančiais, kad jis protokolus perskaitė, protokolai surašyti teisingai, protokolai kaltinamojo pasirašyti. Tai, kad A. V. buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės bei pareigos ir jis įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, jis patvirtino savo parašais. Taigi A. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pats laisva valia nurodė melagingą informaciją, kad jo atžvilgiu O. A. naudojo smurtą, suduodamas pagaliu per ranką ir atėmė jo turtą - filmavimo kamerą ir norėjo kad ši informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Tokiu būdu laikytina įrodyta, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
A. V. pagal LR BK 235 str. 1d. pareikštame kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad apklausų metu A. V. melagingai nurodė, kad iš jo buvo pagrobtas telefonas ir pinigai, tačiau jau aukščiau aptartais motyvais, teismas negali kategoriškai konstatuoti, kad iš A. V. nebuvo pagrobtas telefonas ir pinigai, teismas nustatė, kad neabejotinai melagingi parodymai buvo duoti tik dėl fizinio smurto A. V. atžvilgiu naudojimo bei dėl filmavimo kameros pagrobimo, todėl iš kaltinimo pagal LR BK 235 str. 1 d. šalintinos aplinkybės dėl melagingo nurodymo apie telefono ir pinigų vagystę.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). A. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu teistas septynis kartus, nuosprendžio priėmimo metu teistas 9 kartus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.
Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d., bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bendrintina su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-21 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausme, (kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. ir 235 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms), ir subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., įskaitytinos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-21 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirtų bausmių atliktos dalys.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. V. pagal LR BK 236 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
A. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 5d. 2p., 6d., 9d., paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti 3 metus laisvės atėmimo, o šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 20012-03-26.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, įskaityti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-21 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirtų bausmių atliktas dalis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos) gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.