Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl KPVTS patarėjos I. B. šališkumo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vidaus reikalų ministro 2021-03-04 įsakymo Nr. 1TE-27, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VRM KPVTS 2021-01-05 buvo gautas vidaus reikalų viceministrės S. Š. pavedimas, atsižvelgiant į VRM 2021-01-04 gautą anoniminį pranešimą apie neskaidrius ir korumpuotus konkursus bei vadovų veiklą Departamente, įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti išvadą. Analogiškas skundas VRM buvo persiųstas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (2021-01-11) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (2021-01-08).

KPVTS, įvertinęs surinktą medžiagą, surašė 2021-01-14 išvadą Nr. 56VL-3.,,Dėl anoniminio pranešimo tyrimo“, kurioje, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad G. M. pažeidimas, sudarant konkurso komisijas į Departamento Atrankų skyriaus darbuotojų pareigas tik iš Departamento atstovų, padarytas iki VRM ir STT išaiškinimų apie Aprašo 23 punkto nuostatų taikymą ir supratimą, t. y. iki 2020 m. spalio mėn., pažeidimus lėmė buvusi ydinga praktika dėl neteisingai suprastų Aprašo 23 punktų reikalavimų, nes ir į kitus Departamento darbuotojų konkursus konkurso komisija buvo sudaroma tik iš Departamento atstovų, nuo 2020 m. spalio mėn. ir po VRM 2020-12-02 atlikto tyrimo, Aprašo 23 punkto nuostatas, vykdant konkursus, Departamentas taiko tinkamai, kas rodo suaktyvintą ir tinkamą Departamento direktoriaus pareigų atlikimą, nesiūlytina inicijuoti Departamento direktoriaus G. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo ir spręsti jo tarybinės atsakomybės klausimo (minėtas siūlymas nėra privalomas).

KPVTS taip pat konstatavo: 1) Iš esmės analogiško pobūdžio skundas VRM buvo gautas 2020-11-05 ir išnagrinėtas (VRM KPVTS 2020-12-02 tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl VTD prie VRM direktoriaus G. M. veiksmų išvada Nr. 56TPI-6. 2) Departamento direktoriaus G. M. veiksmuose, 2019-12-16 įsakymu Nr. 27VK-1662 ir 2020-09-08 įsakymu Nr. 27VK-1537 konkurso komisijas į Departamento Atrankų skyriaus patarėjo pareigas ir į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas sudarant tik iš Departamento atstovų, yra įžvelgiami tarnybinio nusižengimo požymiai. Tarnybinė atsakomybė dėl 2019-12-16 įsakymo Nr. 27V-1662 priėmimo negalima dėl pasibaigusių patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminų, o dėl 2020-09-08 įsakymo Nr. 27VK-1537 priėmimo nesiūlytina spręsti tarnybinės atsakomybės klausimo dėl išvadoje nurodytų motyvų (siūlymas nėra privalomas). 3) Skunde nurodyti teiginiai, kad G. D., priimta į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, neturi patirties nei valstybės tarnyboje, nei atrankų srityje, yra teisingi, tačiau pats savaime šis faktas neliudija pažeidimo, nes teisės aktai nedraudžia į minimas pareigas priimti asmenį, neturintį tokios patirties. 4) Skunde nurodyti teiginiai dėl užpildytų etatų skaičiaus ir priemokų mokėjimo darbuotojams yra neteisingi.

VRM KPVTS 2021-01-21 buvo gautas vidaus reikalų ministrės A. B. pavedimas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl VRM KPVTS 2021-01-14 išvadoje Nr. 56VL-3, surašytoje atliekant VRM 2021-01-04 gautame anoniminiame pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimą, įžvelgto Departamento direktoriaus G. M. galimo tarnybinio nusižengimo - 2020-09-08 įsakymu Nr. 27VK-1537 „Dėl konkurso į Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisijos sudarymo“ komisiją sudarant tik iš Departamento valstybės tarnautojų (V. A., S. A., A. A.), nesilaikant imperatyvių Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimų dėl komisijos sudėties, t. y. daugiau kaip pusę komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Pagal Aprašo 3 punkto nuostatas, inicijuoti Departamento direktoriaus tarnybinio nusižengimo tyrimą turi jį į pareigas skiriantis asmuo, t. y. vidaus reikalų ministras. Byloje pateikti VRM KPVTS 2021-01-14 išvados Nr. 56VL-3 Dokumentų valdymo sistemos (toliau - DVS) rezoliucijų duomenys patvirtina, kad vidaus reikalų viceministrė su KPVTS 2021-01-14 išvada Nr. 56VL-3 susipažino 2021-01-18, 2021-01-21 kreipėsi į vidaus reikalų ministrę su siūlymu, vadovaujantis KPVTS pateikta išvada, iniciuoti Departamento direktoriaus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Vidaus reikalų ministrė tyrimą inicijavo tą pačią dieną - 2021-01-21. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Aprašo 3 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Aprašo 18 punkto 3 dalyje nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma motyvuotos išvados patvirtinimo diena.

Nagrinėjamu atveju Išvados DVS rezoliucijų duomenys patvirtina, kad vidaus reikalų ministrė su KPVTS 2021-02-03 išvada Nr. 56TPI-1 susipažino ir ją patvirtino 2021-02-12. Būtent ši diena laikytina tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Nuobauda pareiškėjui paskirta įsakymu, kuris priimtas 2021-03-04, todėl VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas.

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinį tyrimą atlikusi pareigūnė buvo šališka. Pareiškėjas įrodymų dėl pareigūnės šališkumo nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl nešališkumo ar suinteresuotumo tarnybinio patikrinimo baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmens samprotavimais ir prielaidomis. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo pateikti teisminės praktikos pavyzdžiai nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai. Pareiškėjo skunde nurodytose bylose teismas įžvelgė tikrintojų šališkumą, kuomet tie patys asmenys inicijavo tyrimą, t. y. kurių pateiktos informacijos pagrindu buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, o vėliau jie buvo įtraukti į tyrimo komisiją, tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismo įsitikinimu pareiškėjas anoniminio skundo tikslinimo veiksmus nepagrįstai vertina, kaip tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijavimą. Nagrinėjamu atveju skundo tikslinimas nėra tyrimo inicijavimas Aprašo 3 punkto prasme, o patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas VRM gautame anoniminiame skunde pateiktos informacijos, ją patikslinus, pagrindu. Teismas pažymi, kad pareiškėjas patikrinimo metu nušalinimo tikrintojai nereiškė, t. y. jam abejonių dėl tikrintojos šališkumo nekilo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tarnybinį patikrinimą atlikusios pareigūnės suinteresuotumu patikrinimo baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareigūnė buvo šališka.

Vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti – tarnybinis nusižengimas. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., LVAT 2010-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017).

VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., LVAT 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, 2018-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Vadovaujantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT administracinėse bylose Nr. A63-2967/2011; Nr. A662-1435/2013). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Todėl surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, yra išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Todėl nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas Departamento direktoriumi 2020-09-08 įsakymu Nr. 27VK-1537 sudarė komisiją į 2020-09-10 vykusio konkurso į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, tik iš 3 Departamento darbuotojų, kai tuo tarpu Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais netinkamai vykdė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, įpareigojančią valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų; Departamento nuostatų nustatančių, kad Departamento veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą (8 p.), o siekdamas šio tikslo Departamentas centralizuotai organizuoja konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas (9.1. pp.); Departamento direktorius tiesiogiai atsako už Departamentui pavesto tikslo įgyvendinimą bei funkcijų atlikimą (16.1. pp.), užtikrina įstatymų, Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą (16.3. pp.); Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020-06-22 įsakymu Nr. 1V-611, nustatančio, kad Departamento direktorius vadovauja įstaigai (3 p.), organizuoja įstaigos veiklą, kad būtų pasiektas įstaigos veiklos tikslas ir atliekamos įstaigos funkcijos (5 p.).

Teismo vertinimu, VRM tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, jos tinkamai pagrįstos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Departamento direktorius konkurso į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisiją sudarė tik iš 3 Departamento darbuotojų.

Pagal Priėmimo tvarkos aprašo 22 punktą, konkursui vykdyti Departamento direktorius sudaro komisiją, kurios pirmininku skiriamas Departamento atstovas, o pagal 23 punktą, konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys); kai priimama į savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atsakingo už Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą, pareigas, į komisiją skiriamas Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas.

Konstatuotina, kad Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostata yra aiški ir imperatyvi, kuria vadovaujantis daugiau kaip pusė komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas darbuotojas, nariai. Jokių kitų sąlygų, leidžiančių interpretuoti komisijos sudėtį, nei Priėmimo tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nenustato.

Pareiškėjas, būdamas Departamento direktoriumi ir atsakingu už konkurso komisijos sudarymą, Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatos nesilaikė.

Pareiškėjas, būdamas Departamento direktoriumi, gali ir turi pareigą tinkamai organizuoti darbą, formuoti aiškią, teisėtą praktiką, kuri atitiktų dokumentus, įstaigoje leidžiamus įsakymus. Pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, kad komisijos sudėtį sudarė atsižvelgdamas į STT išvadoje pateiktus išaiškinimus ir VRM inicijuotus Priėmimo tvarkos aprašo pakeitimus, niekaip nepateisina pareiškėjo tinkamų pareigų nevykdymo, t. y. sudarant komisiją vadovautis Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatomis. Teismo įsitikinimu, STT pateiktas išaiškinimas dėl teisės normos nėra oficialus, todėl VRM nėra privalomas. Taip pat aplinkybė, kad apie visus Departamente vykdomus konkursus žinojo VRM vadovybė, nėra teisiškai reikšminga vertinant pareiškėjo kaltę. Teismas konstatuoja, kad dėl padarytos neteisėtos veikos yra pareiškėjo kaltė – neatsargumas, t. y. pareiškėjas nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti.

Dėl pareiškėjo argumentų apie pasekmių nenustatymą, teismas atkreipia dėmesį, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Aplinkybė, kad nei vienas iš atrankoje dalyvavusių pretendentų, turinčių skundimo teisę, ja nepasinaudojo bei įstatymų nustatyta tvarka bei terminais neskundė Priėmimo tvarkos aprašo nuostatas pažeidžiančių sprendimų (nei konkurso komisijos sudarymo, nei komisijos sprendimo, nei įsakymo, kuriuo buvo realizuotas šios komisijos siūlymas) nereiškia, kad nebuvo pažeidimo pasekmių, o reiškia, kad šių pasekmių pašalinimas nėra įmanomas. Teismo įsitikinimu, neigiamos pasekmės kilo dėl to, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas pripažinti pareiškėjo neteisėtą veiką, kaltę, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir pasekmių.

Teismas, įvertinęs minėtus pažeidimus (VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., Priėmimo tvarkos aprašo 23 p., Departamento nuostatų 16.3. pp., Pareigybės aprašymo 5 p.), atsižvelgdamas į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą pareiškėjo kaltės formą – neatsargumas, o ne tyčia, į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo padaryto pažeidimo pripažinti mažareikšmiu, o paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Konstatuotina, kad tarnybinio pažeidimo sudėtis įrodyta tarnybinio tyrimo medžiaga. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia padaryto pažeidimo. Pagrįstai Išvadoje pareiškėjo nustatyti veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda. Minėta, kad nuobauda parinkta tinkamai, t. y. skirta švelniausia nuobaudos rūšis, įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jo tarnybinės atsakomybės klausimas, sudarant konkurso komisiją, galėjo būti keliamas tik administraciniam teismui pripažinus konkurso neteisėtumą, kadangi nagrinėjamu atveju buvo vertinami pareiškėjo padaryti konkurso procedūriniai pažeidimai pagal gautą anoniminį skundą, o ne įvykusio konkurso rezultatai.

Vadovaujantis VTĮ nuostatomis Departamento direktorių į pareigas skiria vidaus reikalų ministras, kuris turi teisę spręsti ir jo tarnybinės atsakomybės klausimus. Pagal KPVTS nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. 1V-370 (2021-01-21 įsakymo Nr. 1V-61 redakcija) 9.1. pp., KPVTS yra pavesta atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimų vidaus reikalų ministro į pareigas skiriamų valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų. Todėl nesutiktina, kad KPVTS, konstatuodamas Departamento direktoriaus pažeidimus, paneigia Departamento nepriklausomumo principą ir daro įtaką dėl konkrečių konkursų ir/ar laimėtojų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad KPVTS darė įtaką konkursui ir/ar laimėtojui.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nors Aprašas tikslinimo nenumato, tačiau Aprašo 3 punkto nuostata apie „galimą tarnybinį nusižengimą“ turi būti suprantama kaip informacija apie valstybės tarnautojo veikoje įžvelgiamus tarnybinio nusižengimo požymius, kurie yra pagrindas patikrinimo pradėjimui. Todėl gavus asmens kreipimąsi, skundą ar kitą informaciją, siekiant įsitikinti, ar skunde nurodyti faktai yra teisingi ir ar yra pagrindas patikrinimo pradėjimui, yra galimas skundo tikslinimas.

Akcentuotina, kad išvadoje nurodomas tarnybinės nuobaudos skyrimo/neskyrimo siūlymas vadovų, turinčių teisę spręsti pareigūnų, padariusių pažeidimus, tarnybinės atsakomybės klausimą, neriboja, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl ministrės suklaidinimo.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Aprašo reikalavimų ir terminų. Atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021-03-04 įsakymą Nr. 1TE-27 ir remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.