Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-170-730/2014

Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-46-3-00778-2013-3)

NUTARTIS

2014 m. balandžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ilona“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie posėdį paskelbdamas tik specialiame interneto tinklapyje, pažeidė jo teises ir galimybes apsiginti nuo nepagrįstai pareikšto ieškino, pažeidė CPK 441 straipsnio 2 dalies reikalavimus, badovavosi tik bendrijos primininko ieškiniu ir viena kitai prieštaraujačiomis pažymomis. Teismas nesiaiškino ir netyrė, kad tiek bendrijos gyventojų susirinkimo protokolo priede-lentelėje Nr. 3, tiek visuose po susirinkimo rašytiniuose priminimuose ar pretenzijose buvo neteisingai nurodyta mokėtina suma, kuri realiai turėtų būti mažesnė.Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis neatsisako mokėti susirinkimė patvirtintos mėnesinės įmokos, tik norėjo išsiaiškiniti metodikos teisingumą. Atsakovas savo lėšomis padarė name koridoriaus remontą, tačiau jam už šį remontą niekas nekompensavo, nors jis neprivalo vienas atlikti bendro naudojimosi patalpų remonto.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, gautas S. B. prašymas, juo prašoma civilinę bylą nutraukti. Prašymo pagrindu nurodomos aplinkybės, kad 2013-11-15 atsakovas mirė. Į bylą kaip galima mirusiojo teisių perėmėja ji nėra įtraukta, jokio savo mirusio sutuoktinio palikimo nepriėmė. Nesant mirusio atsakovo teisių perėmėjo materialiosios teisės prasme, mano, kad negali būti perimtos ir jo procesinės teisės, todėl nelikus byloje procesinės šalies – atsakovo civilinė byla pagal CPK 293 straipsnio 7 punktą turi būti nutraukta.

Dėl S. B. prašymo nutraukti civilinę bylą.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje 3K-3-367/2008). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl prievolės mokėti įmokas, po 0,20 Lt už 1 kv. m buto ploto.

Nustatyta, kad atsakovui S. B. nuosavybės teise priklausė 102,60 kv. m. bendro ploto butas, esantis Vilniaus g. 25-12, Pagėgių m. (b. l. 39). Atsakovas buvo DNSB „Ilona“ narys. Bendrijos įstatų 12 punkte numatyta, kad bendrijos narys privalo mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas. Iš 2010-04-21 DNSB bendrijos „Ilona“ narių susirinkimo protokolo nustatyta kad dalyvaujant vienuolikai iš septyniolikos bendrijos narių buvo nutarta rinkti mėnesinį mokestį ūkinėms išlaidoms, po 0,20 Lt už vieną kvadratinį metrą nuo buto bendro ploto (b. l. 40, 45). Iš minėto protokolo priedo - lentelės matyti, kad atsakovui S. B. buvo paskaičiuota 20,60 Lt mėnesinė įmoka (103 kv. m. x 0,20 Lt) (b. l. 46). Iš DNSB „Ilona“ 2013-06-14 pažymos matyti, kad atsakovas nesumokėjo nustatyto mokesčio už 2012 metų sausio – gruodžio mėnesius bei 2013 metų sausio – gegužės mėnesius, iš viso ieškovas paskaičiavo 346,80 Lt skolą (17 mėn. × 20,40 Lt = 346,80 Lt).

Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovai, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Nuosavybės teisė reiškia savininko teisę nekliudomai daryti turtui bet kokį poveikį, jei tuo nepažeidžiamas įstatymas, sutartis arba trečiųjų asmenų teisės (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių suvaržymas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Kaip minėta, CK 4.85 straipsnio, kuriame reglamentuojamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas, 1 dalyje iki 2013 m. sausio 1 d. buvo įtvirtinta nuostata, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų bei kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-04-21 DNSB bendrijos „Ilona“ narių susirinkime dalyvaujant vienuolikai iš septyniolikos bendrijos narių buvo nutarta rinkti mėnesinį mokestį ūkinėms išlaidoms, po 0,20 Lt už vieną kvadratinį metrą nuo buto bendro ploto (b. l. 40, 45). Apeliantė nepateikė duomenų, kad šis nutarimas būtų panaikintas ar pakeistas. Taigi konstatuotina, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendrijos mokestis ūkinėms išlaidoms, po 0,20 Lt už vieną kvadratinį metrą nuo buto bendro ploto skaičiuotas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nesiaiškino ir netyrė, jog tiek bendrijos gyventojų susirinkimo protokolo priede-lentelėje Nr. 3, tiek visuose po susirinkimo rašytiniuose priminimuose ar pretenzijose, buvo neteisingai nurodyta mokėtina suma, kuri realiai turėtų būti mažesnė. Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, skaičiuodamas nustatytą mokestį neteisingai nurodo, jo turimos nuosavybės bendrą plotą, tai yra nurodo 103 kv. m., kai tikslus jo buto bendras plotas yra 102,60 kv. m, atsakovas turėtų mokėti 20,52 Lt mėnesinį mokestį (102,60 kv. m. x 0,20 Lt = 20,52 Lt), tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20,40 Lt mėnesinį mokestį, todėl šioje byloje nėra pagrindo mažinti prašomos priteisti skolos dydį. Taigi ieškovas atsakovo teisių nepažeidė, nes paskaičiavo mažesnę įmokos sumą nei priklausytų mokėti atsakovui už jam nuosavybės teise priklausančio buto plotą.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teises ir galimybes apsiginti nuo nepagrįstai pareikšto ieškinio, pažeidė CPK 441 straipsnio 2 dalies reikalavimus, vadovavosi tik bendrijos primininko ieškiniu ir viena kitai prieštaraujačiomis pažymomis, pažeidė įstatymų reikalavimus apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbdamas speialiame interneto tinklapyje. CPK 441 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių litų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Šiose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie tesmo posėdžio ar atskirų procesinių veikmsų atlikimo laiką ir vietą. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Šią informaciją taip pat teikia ir teismo raštinė. Byloje yra duomenys, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-08-01 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tai, kad teismui įvertinus bylos įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi netinkamais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas savo lėšomis atliko koridoriaus remontą, tačiau tokių įrodymų, nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, todėl nėra ir pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti S. B. prašymo dėl bylos nutraukimo mirus atsakovui S. B..

Palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.