Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ restruktūrizavimo byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LitCon“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs klausimą dėl restruktūrizavimo plano pateikimo, nurodė, kad teisė pateikti teismui tvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „LitCon“ restruktūrizavimo planą pasibaigė 2020 m. kovo 12 d., vėliau terminas restruktūrizavimo plano projektui pateikti buvo pratęstas keturis kartus, galutinė restruktūrizavimo plano pateikimo data – 2020 m. gruodžio 19 d., tačiau restruktūrizavimo planas teismui pateiktas nebuvo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 155, 114 straipsnių nuostatomis, sprendė, kad yra teisinis pagrindas nutraukti UAB „LitCon“ restruktūrizavimo bylą (JANĮ 114 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra konstatuotas įmonės nemokumas, nėra pateikta reikšminga įmonės finansinė informacija už 2018, 2019 ir 2020 metus, byloje nėra pakankamai duomenų dėl įmonės nemokumo, bankroto bylos iškėlimo klausimo nesprendė (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis).

3. Pareiškėjas E. K. pateikė atskirąjį dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties. Pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo įstatymo 3 straipsniu, JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių termino skaičiavimas turi būti stabdomas karantino laikotarpiui ir 3 mėnesiams nuo jo atšaukimo. Šio įstatymo nuostatomis siekiama patenkinti įstatymo leidėjo numatytus tikslus – išsaugoti verslus bei darbo vietas nuo neigiamo karantino poveikio, todėl karantino metu apribojamos galimybės nutraukti restruktūrizavimo procesus dėl restruktūrizavimo plano nepateikimo laiku. Taigi skundžiama nutartis yra neteisėta. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į ypatingas dėl karantino susiklosčiusias sąlygas, dėl kurių plano tvirtinimas užtruko ilgiau. Teismas neįvertino, kad planas buvo intensyviai tikslinamas pagal vienintelės planui prieštaravusios kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas pastabas. Be to, bendrovės akcininkas priėmė svarbų sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo 1 mln. Eur dydžio suma, šis įstatinio kapitalo padidinimas jau įregistruotas Juridinių asmenų registre.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo E. K. atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. viešu pranešimu buvo paskelbta, jog Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gruodžio 22 d., 10 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas RUAB „LitCon“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nemokumo administratorius įpareigotas su šia nutartimi supažindinti kreditorius. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 4 d. Tą pačią dieną įsiteisėjusi nutartis buvo išsiųsta valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Apie įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį paskelbta viešai. Teismas pažymėjo, kad, įsiteisėjus nutarčiai, UAB „LitCon“ neteko restruktūrizuojamos įmonės statuso (JANĮ 115 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo (kreditoriaus) E. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties atneštas į teismo raštinę 2021 m. sausio 19 d., po nutarties įsiteisėjimo.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad tinkamas restruktūrizavimo plano parengimas ir tvirtinimas iš esmės priklauso nuo nemokumo administratoriaus ir daugumos kreditorių. Nemokumo administratorius Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties neskundė. Šios nutarties be pareiškėjo neskundė nei vienas iš kreditorių. Vadinasi, tiek nemokumo administratorius, tiek kreditorių dauguma sutiko su teismo priimta nutartimi, t. y. su tuo, kad UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byla ir joje vykdomos procedūros perspektyvų neturi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad termino atskirajam skundui dėl nutarties, kuria buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, paduoti atnaujinimo klausimo svarstymas teismo iniciatyva nėra aktualus ir tikslingas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti arba grąžinti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad atskirasis skundas kurjerių tarnybai buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 29 d., vadinasi, terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas. Tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu. Tai, kad atskirasis skundas teismui buvo pristatytas tik 2021 m. sausio 19 d., greičiausiai lėmė padidėjęs kalėdinio laikotarpio siuntų kiekis ir siunta vėlavo, visgi tai neturėtų užkirsti pareiškėjo teisės į apeliaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų

9. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Drusvilma“ pinigų priėmimo kvito ir pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo lydraščio kopijas. Nors pareiškėjas nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, o naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pateikti įrodymai yra nedidelės apimties, susiję su ginčo dalyku ir gali būti reikšmingi sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima.

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, restruktūrizavimo teisinius santykius reguliavęs iki 2020 m. sausio 1 d., buvo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nuo 2020 m. sausio 1 d. restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos specialaus JANĮ nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

14. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad nei anksčiau galiojusiame ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ nėra nustatytų išimčių, susijusių terminų skaičiavimu ir (ar) procesinių dokumentų įteikimu, todėl sprendžiant, ar yra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, vadovaujamasi CPK teisės normomis.

15. Kadangi JANĮ nenustatytas specialus nutarties dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo apskundimo terminas, taikomos bendrosios CPK normos. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis).

16. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir baigiasi paskutinę termino dieną. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis).

17. Iš UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje esančio voko matyti, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties kurjerių tarnybai įteikė 2020 m. gruodžio 29 d. (19 t., b. l. 9), tokie patys duomenys atsispindi ir su atskiruoju skundu pateiktuose dokumentuose – iš pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo lydraščio matyti, kad pareiškėjas korespondenciją kurjerių tarnybai įteikė 2020 m. gruodžio 29 d. 15 val. 15 min. (19 t., b. l. 28), tą pačią dieną išduotas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad E. K. 2020 m. gruodžio 29 d. atsiskaitė už pašto paslaugas (19 t., b. l. 27). Taigi pareiškėjas padavė atskirąjį skundą nepraleidęs įstatymo nustatyto termino ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl termino atnaujinimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, nepaisant to, jog atskirasis skundas teisme de facto (faktiškai) gautas tik 2021 m. sausio 19 d., praėjus beveik mėnesiui po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau ši aplinkybė negali paneigti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą – vienos iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje be kita ko yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi tinkamas restruktūrizavimo procesas užtikrina ne tik pagrindinių civilinio proceso principų laikymąsi, tačiau gali sukelti padarinius tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek ir tam tikrai visuomenės daliai. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ar sprendimą apeliacine tvarka yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, išplaukianti iš teisminės gynybos prieinamumo (CPK 5 straipsnis). Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo nutraukta UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byla, be pareiškėjo neskundė nei vienas iš kreditorių, tačiau tai per se (savaime) negali paneigti pareiškėjo teisės kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nutartį, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisę į teisminę gynybą kreditorius įgyvendino tinkamai.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties dėl to, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, kuris yra naikintinas.

21. CPK 307 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai teismas tenkina atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl praleisto termino, apeliacinės instancijos teismas gali atskirąjį skundą su byla perduodi apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, nevertino, ar atskirasis skundas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, inter alia nesprendė žyminio mokesčio, mokėtino už atskirąjį skundą, klausimo. Todėl atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. K. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.