Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo N. L. ieškinį atsakovei Z. L., trečiajam asmeniui D. L. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui besimokančiam dieniniame skyriuje vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvauja. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu.

Ieškinys tenkintinas visiškai. (LR CK 3.194 str. 3d., 3.196 str. 1d. 1p.) Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad ieškovo N. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovė Z. L. ir trečiasis asmuo D. L.. (10 b.l.) (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020-07-15 išduotoje pažymoje nurodyta, jog N. L. mokosi gimnazijos IIb klasėje. (12 b.l.) Ieškovas yra deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (11 b.l.)

2016-07-22d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu tuo metu buvusio nepilnamečio vaiko N. L. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu D. L., bei iš atsakovės Z. L. priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. L.. (20-23 b.l.)

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Vis dėl to kasacinis teismas yra įvardijęs sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (LAT nutartis Nr. 3K-3-25/2008; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007; LAT nutartis Nr. 3K-3-248/2008; LAT nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir pan.), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi vykdyti pareigą mokytis. Atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007, LAT nutartis Nr. 3K-3-189/2007). Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes (LAT nutartis Nr. 3K-3-11/2011).

Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo ir pilnamečius vaikus, kai jiems būtina parama ir jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų /LR CK 3.194str.3d./ Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, teismas turi išsiaiškinti ar pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingoms mokytis. Mokinio teisinis statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos dienininkės mokymo formos moksleivis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis). Todėl šioje byloje konstatuojama, jog ieškovė mokosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje, todėl galimybės pati pasirūpinti lėšomis savo pačios išlaikymui negali, pajamų neturi ir jai reikalinga parama.

Išlaikymo nepilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje nesimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal analogiją ( CK 3.192str.2d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Šioje byloje teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III klasėje, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, taip pat įvertinęs byloje esančią medžiagą, pateiktus įrodymus dėl kas mėnesį reikalingų būtinųjų išlaidų, pripažįsta, kad ieškovas šiuo metu neturi galimybės ir sąlygų pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo pragyvenimui ir mokymuisi vidurinėje mokykloje.

Atsakovė Z. L. teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl teismas neturi jokių duomenų, jog atsakovė būtų nedarbinga ir neįgali teikti išlaikymą savo nors ir pilnamečiui, tačiau gimnazijoje tebesimokančiam sūnui. Ieškovo pageidauja suma, t. y. 220 eurų kas mėnesį yra reali ir atitinkanti besimokančio vaiko poreikius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovės. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinta ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96str.1d.).

Ieškovui N. L. yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovės Z. L. priteistina 311,94 eurų valstybei už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą, bei 59,40 eurų žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2019-09-01 iki kol jis mokysis vidurinėje mokykloje, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnis nei 24 metų.

Priteisti iš atsakovės Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 311,94 eurų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 59,40 eurų žyminio mokesčio.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas

Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.