- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-7709-971/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01935-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., R. K., R. M., I. M., E. U., Z. R., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, veikdama Telšių apylinkės teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. M., R. K., R. M., I. M., E. U., Z. R., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M. po senelio A. M. mirties priėmė palikimą, t. y. seneliui A. M. priklausiusią turto dalį: (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis A. M., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė Z. M.. A. M. ir Z. M. buvo sudarę santuoką nuo (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. 2009 m. liepos 2 d. testamentu Z. M. jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjai I. M.. Dėl mirusios senelės palikimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į notarą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji kartu su seneliais jų gyvenamosiose patalpose gyveno nuolatos, ten augo ir jos vaikai. Pareiškėja rūpinosi senelių buitimi, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pažymėjo, kad dar iki senelių mirties ji faktiškai valdė senelių turtą, prižiūrėjo jų gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, rūpinosi jų turtu, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl palikimo priėmimo ir įforminimo teisės aktų nustatyta tvarka paveldėjimo teisei realizuoti.
Suinteresuoti asmenys R. K., S. M., I. M., E. U., Z. R., R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kurio prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos senelis A. M. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. M. vardu nuosavybės teise registruotas šis nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas A. M. ir Z. M. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po A. M. mirties nei jo sutuoktinė Z. M., nei pareiškėja, nei kiti įstatyminiai įpėdiniai į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po senelio A. M. mirties toliau gyveno namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi paveldimu turtu – jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius, turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo senelio mirties.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po savo senelio A. M. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau nenurodant konkrečiai paveldėto turto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jos anūkė I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.