Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyventis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R., 2016-06-12 apie 2.00 val. Ozo g. 14, Vilniuje, tyčia sudavė I. G. vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas akių vokuose, panosėje, nosies kaulo lūžį su poodine kraujosruva ir linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, dalinio 1-ojo viršutinio danties iš kairės vainiko nuskelimą ir nesunkiai sutrikdė I. G. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis I. R. dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, tačiau teigė, kad smūgis buvo suduotas ne kumščiu, o rankos plaštaka. Taip pasielgė, nes buvo supykęs ant nukentėjusiosios. Važiuojant autobusu į Vilnių, nukentėjusioji buvo neblaivi ir prie jo priekabiavo. Atvykus į Vilnių ir išlipus iš autobuso, nukentėjusioji, girdint jo žmonai, jam pasiūlė vykti pas ją į namus, todėl supykęs smogė jai į veidą. Kaltinamasis nurodė, kad savanoriškai atlygino nukentėjusiosios gydymo išlaidas.

Apklausta teisme nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad 2016-06-12 kartu su I. R. ir jo sutuoktine iš darbovietės organizuotos išvykos į „Harmony Park“ grįžo į Vilnių. Važiuojant autobusu ji sėdėjo kartu su kaltinamuoju, laikėsi už rankų ir kelis kartus pasibučiavo. Atvykus į Vilnių ir išlipus iš autobuso, ji garsiai paklausė, kaip jie vyks į namus, nes ryte prie autobuso ji, I. R. ir jo žmona atvyko vienu taksi automobiliu. Po jos klausimo, I. R. smogė jai kumščiu į veidą. Nukentėjusiosios įsitikinimu, kaltinamasis taip pasielgė, nes buvo stipriai apgirtęs ir nekontroliavo savo veiksmų. Nuo gauto smūgio jai lūžo nosis, nuskilo dantis. Nukentėjusioji teigė, kad patyrė turtinę bei moralinę žalą, kurią turi atlyginti kaltinamasis I. R..

Specialisto išvadoje Nr. G 1775/2016(01) konstatuota, kad apžiūrėjus I. G. bei susipažinus su medicininiais dokumentais jai buvo nustatyti sekantys sužalojimai: poodines kraujosruvos akių vokuose, panosėje, nosies kaulo lūžis su poodine kraujosruva ir linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, dalinis 1-ojo viršutinio danties iš kairės vainiko nuskelimas. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Apklausta teisme kaltinamojo žmona liudytoja R. R. patvirtino, kad 2016-06-12 apie 2.00 val. nakties, prie „Siemens arenos“ ji, jos sutuoktinis bei I. G. išlipo iš autobuso. Liudytoja aiškino, kad nukentėjusioji buvo neblaivi ir kvietė jos sutuoktinį kartu važiuoti į jos namus. Pastarasis supyko ir sudavė I. G. į veidą. Paties smūgio ji nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. R. nusikalstami veiksmai, tyčia I. G. suduodant smūgį į veidą ir ją sužalojant, sudaro baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta I. G. sveikata. Kaltinamasis neneigė, kad smogė nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad smūgis buvo suduotas ne kumščiu o rankos plaštaka. Nukentėjusioji aiškino, kad smūgis buvo suduotas rankos kumščiu. Atsižvelgus I. G. padarytus kūno sužalojimus (sulaužytas nosies kaulas, nuskeltas dantis), teismas sutinka su nukentėjusiosios pozicija, kad smūgis jai buvo suduotas kumščiu. Kita vertus atsakomybė pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. atsiranda už kilusias pasekmes, o ne už priemones, kurios buvo panaudotos norimoms pasekmėms pasiekti.

Skirdamas I. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. 1 d., 2 d. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

I. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau paskirta nuobauda negalioja. Kaltinamasis įvykdė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, dirba, turi šeimą. Teismas nenustatė I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu I. R. savo kaltę pripažino pilnai. Nagrinėjant bylą teisme, I. R. neneigė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, tačiau teigė, kad smūgis buvo suduotas ne kumščiu, o rankos plaštaka. Kaltinamojo ginčijama aplinkybė neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje galima pripažinti I. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis pripažino, jog sumušė nukentėjusiąją I. G.. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant I. R. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl I. G. gydymo, todėl pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turi būti nutrauktas.

Pradėjus bylą nagrinėti teisme, iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusioji I. G. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad I. R. sudavus smūgį į nosį iš jos pradėjo bėgti kraujas ir buvo iškruvinta jos striukė. Striukės valymas kainavo 23 eurus. Nukentėjusioji teismui pateikė iškruvintos striukės nuotraukas. Šioje dalyje teismas pilnai sutinka su nukentėjusiosios reikalaujama priteisti suma, nes ji patvirtinta rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis sutiko nukentėjusiajai atlyginti 23 eurus už striukės išvalymą. Nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti 105.51 eurus transporto išlaidų, kurias patyrė važinėdama taksi transportu į gydymo įstaigas. Kaltinamasis nesutiko atlyginti I. G. patirtų transporto išlaidų, teigdamas, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, jog taksi transportu vyko tik į gydymo įstaigas, o ne kitais tikslais. Šioje situacijoje teismas pritaria kaltinamojo pozicijai ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio šioje dalyje netenkina. Nukentėjusioji pateikė teismui rašytinius įrodymus, pinigų priėmimo kvitus, tačiau minėti dokumentai neįrodo, kad jų išrašymo metu nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigas. Atsižvelgus į I. G. nustatytų kūno sužalojimų pobūdį, teismas nemano, kad nukentėjusioji negalėjo į gydymo įstaigas nuvykti visuomeniniu transportu ir buvo priversta naudotis taksi transportu. I. G. reikalavimas iš kaltinamojo priteisti 105.51 transporto išlaidų yra atmestinas.

Nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti 210.53 eurus, kuriuos ji išleido įsigydama reikalingus vaistus bei 98.15 eurų iš Sodros negautos išmokos. Teismas šioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkina pilnai, nes jis pagrįstas pateiktais rašytinais įrodymais. Kaltinamasis taip pat sutiko atlyginti vaistų įsigijimo išlaidas bei kompensuoti iš Sodros negautą pašalpą. Nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti negautą priedą prie jos atlyginimo – 935.07 eurus, kuriuos galėjo gauti, jeigu būtų nepatyrusi sužalojimų ir dirbusi. Šioje dalyje teismas nukentėjusiosios ieškinio netenkina. Jos reikalavimas priteisti aukščiau nurodyta sumą yra pagrįstas prielaidomis, todėl negali būti tenkinamas. Kaltinamasis nesutiko nukentėjusiajai atlyginti neišmokėtų priedų, nes nėra duomenų, kad tokie priedai I. G. apskritai būtų buvę skirti jeigu ji ir būtų dirbusi jai pavestą darbą.

I. G. prašė priteisti iš I. R. 8000 eurų jos patirtai neturtinei (moralinei žalai) atlyginti. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo patirto fizinio smurto, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – nosies lūžį, kraujosruvas, danties nuskėlimą, I. G. jautė skausmą, gydėsi, jautė diskomfortą ir nepatogumus bendraudama su draugais bei šeimos nariais. Sumušdamas I. G., kaltinamasis sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, padarė moralinę žalą. Nukentėjusiosios reikalavimas iš I. R. priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jos reikalaujama 8 000 eurų piniginė suma akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 1000 eurų sumos ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo turtinę padėtį, jo kreditinius įsipareigojimus, kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad nukentėjusiosios patirtos traumos jai sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jos sveikatos būklę. Spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios neatstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas. Nukentėjusioji kreipėsi į MB „Ekoprekybos grupė“ ir sumokėjo 300 eurų už civilinio ieškinio dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo paruošimą. Nukentėjusioji pateikė sąskaitą faktūrą serija Eko1605 Nr. 001. Nukentėjusiosios sumokėta 300 eurų suma yra jos patirtos proceso išlaidos ir priteistinos iš kaltinamojo I. R..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. R. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti I. R. per 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti I. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. R. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš I. R. priteisti jai 331.68 eurus.

Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš I. R. priteisti jai 1000 eurų.

Priteisti iš I. R. nukentėjusiajai I. G. 300 eurų jos patirtų proceso išlaidų.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.