Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-15 · Administracinė byla Nr. I-3476-168/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
I-3476-168/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Nijolė Sušinskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos
Advokatai
Artūras Balčiūnas
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui D. L., jo atstovui advokatui Artūrui Balčiūnui, atsakovės Krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovei Audronei Jakučionienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. L. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 11-12), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kpt. D. L. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto Apsaugos ministerijos atnaujinti ir tęsti (duomenys neskelbtini) D. L. pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptintą informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ kandidatūros tikrinimą.

Skundžiamu įsakymu krašto apsaugos ministrė įsakė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) nutraukti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) D. L. (g. (duomenys neskelbtini)), pretenduojančio gauti leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, kandidatūros tikrinimą ir nusprendė kpt. D. L. neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant nebuvo atsižvelgta, jog leidimas pareiškėjui buvo išduodamas pakartotinai, įtarimas dėl nusikalstamos veikos jam buvo pareikštas 2010-09-29, t. y. beveik prieš dvejus metus. Pareiškėjas šio fakto neslėpė ir tai netrukdė jam vykdyti pareigų.

Pareiškėjo nuomone, nustačius Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin.1999, Nr. 105-3019; 2004. Nr. 4-29) (toliau – VPTĮ) 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, jo kandidatūros tikrinimas turėjo būti nenutrauktas, o atliekamas toliau, ir tik nustačius, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija sukeltų grėsmes tokios informacijos saugumui, leidimas turėjo būti nebeišduodamas. Jeigu paaiškėtų, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu bus nutrauktas arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą, bus priimtas išteisinamasis nuosprendis, nebebus galimybės atstatyti buvusios padėties, nes pareiškėjas Lietuvos kariuomenės vado 2012-05-14 įsakymu Nr. PK-529 buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) 8 R laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o 2012-05-16 buvo priimtas Kariuomenės vado sprendimas Nr. RPK-6 tarpininkauti krašto apsaugos ministrei išleisti pareiškėją į atsargą, kadangi KAS karininkams nėra pareigų, kurios nereikalautų leidimo susipažinti ar dirbti su slaptumo žymą turinčia informacija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimas baigėsi 2007 m. Klausimyne 2011 m. nurodė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nebuvo nušalintas nuo pareigų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-24). Atsiliepime paaiškino, kad skundžiamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Kadangi 2007-02-12 pasibaigė anksčiau pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas, AOTD pagal savo kompetenciją atliko pareiškėjo asmens tikrinimą ir 2012-03-21 Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamentui pateikė patikrinimo išvadą ir siūlymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ išdavimo kpt. D. L., kurioje konstatavo, kad atlikus D. L. kandidatūros patikrinimą nustatė, jog jis 1998 m. pildydamas anketą ir 2011 m. pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo nurodė, kad 1993 m. baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, įgijo vidurinį išsilavinimą ir jam (duomenys neskelbtini) šioje mokykloje išduotas brandos atestatas B Nr.(duomenys neskelbtini). Minėta vidurinė mokykla ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad D. L. minėtos mokyklos nebaigė ir jam brandos atestatas nebuvo išduotas. Šią informaciją AOTD perdavė Lietuvos kariuomenės karo policijai, kurios pagrindu Vilniaus įguloje 2010-03-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas D. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį. AOTD, siūlė Krašto apsaugos ministerijai, kaip paslapčių subjektui, nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Krašto apsaugos ministrė pritarė AOTD išvadai kad pareiškėjo veiksmai: melagingų biografijos faktų pateikimas, disponavimas suklastotu Brandos atestatu bei į aplinkybę, kad pareiškėjui šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla už tyčinį nusikaltimą, neigiamai apibūdina jį kaip asmenį, kuriam negali būti patikėtas darbas su įslaptinta informacija.

Kadangi AOTD nustatė, kad pareiškėjas atliko veikas, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, atsakingumo ir tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, dėl to buvo nuspręsta nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą. Pažymėjo, kad leidimo dirbti su įslaptinta informacija nesuteikimas negali būti laikomas asmens pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nežino, kodėl AOTD anksčiau nebuvo nustatęs aplinkybių, nes tokius duomenis AOTD turi tikrinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AOTD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 39-41). Atsiliepime nurodė, kad AOTD, vadovaudamasis VTPĮ bei Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223, atliko D. L. kandidatūros patikrinimą, kurio metu kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo darbui su įslaptinta informacija. Būtent VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje ir nurodytos aplinkybės, kurias nustačius leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra neišduodamas. D. L. netinkamas ir neatsakingas reikalavimų nurodyti teisingą informaciją apie save nevykdymas, sukėlė pagrįstas abejones dėl jo sąžiningumo. Be to, pareiškėjas, turėdamas suklastotą brandos atestatą, nesąžiningai ir neteisėtai įgijo aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimus.

AOTD vertinimu, patikrinimo metu nustatytos tikrinamojo asmeninės ir dalykinės savybės kėlė nepasitikėjimą tikrinamuoju asmeniu ir sudarė pagrindą abejoti, kad jis atsakingai laikysis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų.

Šalies argumentai

AOTD atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Negalėjo paaiškinti, kodėl anksčiau nebuvo nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl krašto apsaugos ministrės (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutrauktas pareiškėjo, pretenduojančio gauti leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, kandidatūros tikrinimas ir D. L. neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad AOTD 2012-03-21 Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Administracijos departamentui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kpt. D. L. patikrinimo, kurioje AOTD pateikė savo atlikto patikrinimo išvadą ir siūlymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ išdavimo kpt. D. L.. AOTD konstatavo, kad atlikus D. L. kandidatūros patikrinimą nustatė, jog jis 1998 m. pildydamas anketą ir 2011 m. pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, įgijo vidurinį išsilavinimą ir jam (duomenys neskelbtini) šioje mokykloje išduotas brandos atestatas B Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Č. K. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė informavo, kad mokyklos archyve nėra duomenų apie D. L. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos baigimą. Be to, 1993 m. brandos atestatas B Nr. (duomenys neskelbtini) minėtoje mokykloje nebuvo išduotas. 2010-02-06 minėta informacija buvo pateikta Lietuvos kariuomenės karo policijai. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įguloje 2010-03-03 D. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį. 2010-03-09 D. L. dėl minėtos nusikalstamos veikos pareikštas įtarimas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2012-03-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad pagal Ignalinos r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 1993-10-14 ataskaitą (duomenys neskelbtini) Kultūros ir švietimo ministerijai apie brandos atestatų blankų panaudojimą (duomenys neskelbtini) m., brandos atestato blankas Nr. B Nr. (duomenys neskelbtini) liko nepanaudotas, o Ignalinos rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo sudaryta komisija (duomenys neskelbtini) aktu brandos atestato blanką B Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikino.

AOTD, remdamasis šia informacija, padarė išvadą, kad atlikus D. L. kandidatūros patikrinimą, buvo nustatyta aplinkybė, nurodyta VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte, todėl vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, siūlė nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą (b. l. 27).

Specialioji personalo ekspertų komisija (toliau – SPEK) 2012-04-18 protokoliniu nutarimu Nr. SPEK-1, vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, ir atsižvelgdama į tai, kad tikrinamasis neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes kandidatūros tikrinimo metu nustatyta VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyta aplinkybė (tikrinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas) ir VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta aplinkybė – neatsakingas ir nesąžiningas, nes pateikė neteisingą informaciją apie vidurinės mokyklos baigimą, atsižvelgdama į AOTD 2012-03-21 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kpt. D. L. patikrinimo“ pateiktus faktus, nutarė pritarti AOTD siūlymui nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą (b. l. 28-30).

Krašto apsaugos ministrė (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kpt. D. L. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad asmuo neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatyta VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte ir to paties straipsnio 17 punkte nurodytos aplinkybės, ir remdamasi AOTD 2012-03-21 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kpt. D. L. patikrinimo“ išdėstytais faktais ir SPEK 2012-04-18 protokolo Nr. SPEK-1 išvada, įsakė AOTD nutraukti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kpt. D. L. (g. (duomenys neskelbtini)), pretenduojančio gauti leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, kandidatūros tikrinimą ir nusprendė kpt. D. L. neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ (b. l. 31).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl įslaptintos informacijos saugumo svarbos. Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime inter alia konstatavo, kad: asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, keliama specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei; įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras; įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.

Ginčo teisiniam santykiui taikytinos VTPĮ nuostatos, galiojusios ginčijamo įsakymo ((duomenys neskelbtini)) priėmimo metu (redakcija, galiojusi nuo 2011-06-01 iki 2012-07-13).

Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kurio 15 straipsnio 1 dalis numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 15 straipsnio 7 dalis numato, kad paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma išduodant leidimus šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims.

VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje išvardytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos, nustato, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra; 3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei; 5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1-18 punktuose nuodytos aplinkybės, kai asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neišduodami, 13 punktas – yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas; 17 punktas – jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. VTPĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai. Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija.

Krašto apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas, kurio 6.5 punkte nustatyta, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Konfidencialiai“.

Taigi, pareiškėjas turėjo gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kad galėtų tęsti tarnybą.

VTPĮ 17 straipsnis nustato asmens tikrinimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje, kandidatūras tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas. VTPĮ 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas, autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

VTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

Ši tvarka detalizuota krašto apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223 patvirtintame Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta, kad asmens tikrinimas nutraukiamas ir leidimas dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, kai asmens tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje. Minėto aprašo 29 punkte nustatyta, kad tokiu atveju asmenį tikrinantis AOTD pateikia KAM Personalo ir socialinės saugos departamentui siūlymą nutraukti asmens patikrinimą. Siūlymas dėl asmens tikrinimo nutraukimo teikiamas svarstyti Ministerijos specialiajai personalo ekspertų komisijai.

Atsižvelgus į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad tuo atveju, kai asmens, dirbančio arba pretenduojančio dirbti krašto apsaugos sistemoje, kandidatūrą patikrinęs AOTD, nustato aplinkybes, nurodytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, SPEK pritarus AOTD siūlymui, tikrinimas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu nutraukiamas, Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina. Šiuo atveju, atsakovė, nustačiusi VTPĮ 16 straipsnių 2 dalies 13 ir 17 punktuose nurodytas aplinkybes, nebeturėjo teisinio pagrindo tęsti pareiškėjo kandidatūros tikrinimo.

Vertintinas atsakovės nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo nutrauktas pareiškėjo kandidatūros tikrinimas, pagrįstumas.

VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jei asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas.

Lietuvos kariuomenės karo policijos 2011-06-29 raštas IS-574 patvirtina, kad Karo policijos Vilniaus įguloje 2010-03-03 D. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 08-I-02003-10 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį. 2010-10-01 baudžiamoji byla perduota Vilniaus mieto apylinkės prokuratūrai kaltinamajam aktui surašyti (b. l. 25).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-359-754/2012 (ikiteisminio tyrimo Nr. 08-1-02003-10), kurioje D. L. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Visagino miesto apylinkės teisme 2012-10-25 paskirtas baudžiamosios bylos Nr. 1-123-724/2012, kurioje D. L. kaltinamas neteisėtai įgijus ir laikius suklastotą tikrą dokumentą-brandos atestatą, nagrinėjimas.

Visos anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pagrįstai nustatė VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte egzistavusią aplinkybę.

VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nėra išvardytų konkrečių asmens savybių, tačiau jos apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (LVAT 2012-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuota asmens, kuriam suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo svarba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime pažymėjo, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Pažymėtina, kad teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui suteikimas yra privilegija ir besąlygiško valstybės pasitikėjimo šiuo asmeniu išraiškos forma, todėl visa asmenį apibūdinanti informacija neturi kelti jokių abejonių dėl asmens patikimumo. Asmens teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nėra jo konstitucinė teisė, o yra speciali teisė, tam tikram asmeniui valstybės suteikta dėl to, kad jam skiriama ypatinga, valstybinės reikšmės misija. Kadangi tai ypatinga teisė, valstybė, esant būtinybei, gali ją apriboti.

Pareiškėjas anketos V skyriuje „Baigtos mokymo įstaigos“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) Lietuvos karo akademiją. Be to, pareiškėjas pasirašydamas anketoje, patvirtino, kad duomenys bei atsakymai į anketos klausimus yra pilni ir teisingi (b. l. 52-59). Tokius pačius duomenis nurodė autobiografijoje (b. l. 60) ir 2011 m. klausimyne.

Atsakovė, skundžiamame sprendime rėmėsi AOTD 2012-03-21 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kpt. D. L.“, kurioje detaliai nurodytos nustatytos aplinkybės, susiję pareiškėjo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 27), SPEK 2012-04-18 protokolu Nr. SPEK-1, kuriame komisija konstatavo, kad pareiškėjas sąmoningai naudojo suklastotą vidurinės mokyklos baigimą patvirtinantį brandos atestatą ir tikrinimo metu pateikė neteisingą informaciją apie vidurinės mokyklos baigimą (b. l. 28-30). Atsakovė pateikė duomenis, pagrindžiančius aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie vidurinės mokyklos baigimą: Švietimo ir mokslo ministerijos 2012-03-13 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), Ignalinos Č. K. (duomenys neskelbtini) mokyklos raštą (b. l. 43), Ignalinos rajono valdybos Kultūros ir švietimo skyriaus 1993-10-14 ataskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), Kultūros ir švietimo skyriaus (duomenys neskelbtini) aktą dėl brandos atestatų blankų naikinimo (b. l. 51). Pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis apie jo turimą išsilavinimą.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė turėjo tyrimą tęsti ir tik nustačiusi, kad jo tolesnis darbas su įslaptinta informacija sukeltų grėsmes tokios informacijos saugumui, leidimo nebeišduoti.

Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, nes VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra nebeišduodamas, todėl atsakovė nebeturėjo tyrimo tęsti ir papildomai nustatyti aplinkybių, kad pareiškėjo tolesnis darbas su įslaptina informacija keltų grėsmė tokios informacijos saugumui. Pareiškėjo tarnybai reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjas, neturėdamas tokio leidimo, negalėtų tęsti tarnybos, o esant nustatytoms aplinkybėms, toks leidimas pareiškėjui negalėjo būti išduotas. Šiuo atveju, įstatymų leidėjas leidimo išdavimą sieja ne su asmens teistumu, o su faktu, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju, atsakovei priimant skundžiamą sprendimą, neturi įtakos tai, ar pareiškėjas bus pripažintas kaltu, ar – ne, baudžiamojoje byloje. Be to, neturi įtakos įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui ir tai, kad tik dabar buvo nustatytos aplinkybės dėl negalimumo pareiškėjui išduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nors pareiškėjui leidimas buvo išduodamas pakartotinai, ir kaip jis teigia, kad atliekamas ikiteisminis jam netrukdė atlikti pareigų, tačiau šiuo atveju, nevertinama, kaip pareiškėjas atliko savo pareigas, o pats leidimo negalimumo išdavimo faktas, esant nustatytoms aplinkybėms, sudarė pagrindą neišduoti pareiškėjui leidimo. Pakartotiniam kandidatūros tikrinimui taikomi tokie patys reikalavimai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo, tačiau pateikė neteisingus duomenis apie turimą išsilavinimą. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjas buvo neatsakingas ir nesąžiningas, pateikdamas neteisingą informaciją apie vidurinės mokyklos baigimą. Toks pareiškėjo elgesys, teismo vertinimu, negali būti vertinamas, kaip atitinkantis darbui su įslaptinta informacija keliamus reikalavimus. Pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių visuma parodo, kad pareiškėjas vertintinas kaip neatsakingas ir nesąžiningas, o pareiškėją apibūdinanti informacija kelia abejonių dėl jo patikimumo darbui su įslaptinta informacija. Byloje pateiktų įrodymų visuma pavirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė turimų duomenų pagrindu pagrįstai konstatavo VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, todėl pareiškėjas neatitiko VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjo išdavimo sąlygos, dėl ko buvo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas ir neišduotas leidimas.

Skundžiamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, pagrįstas teisės normomis ir detaliu faktinių aplinkybių vertinimu, pareiškėjui pritaikyta motyvuota poveikio priemonė. Atliekant kandidatūros tikrinimą, buvo laikomasi VTPĮ ir Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo nuostatų.

Nesant pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo atnaujinti ir tęsti (duomenys neskelbtini) kpt. D. L. pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptintą informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ kandidatūros tikrinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėHalina Zaikauskaitė